ATEITIS. Teritoriją jūros vėjo jėgainių parkų aptarnavimui tikimasi pritaikyti iki 2025 metų pabaigos. Uosto direkcijos vizualizacija.

Imsis krantinių pertvarkos buvusioje perkėloje

(1)

Klaipėdos uosto valdytojai pradėjo ieškoti, kas galėtų rekontruoti tris krantines Smeltės pusiasalyje - buvusioje tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje, kuri bus pritaikyta jūros vėjo parkų jėgainių surinkimui, sandėliavimui bei krovai.

Šiuo metu jau paskelbtas tarptautinis konkursas dėl 149-151 krantinių remonto, rekonstrukcijos ir gilinimo. Atlikus šiuos darbus jų ilgis turėtų siekti beveik 350 metrų, o gylis prie krantinių - iki 12 metrų vietoj dabartinių 6,5 metro.

Krantinių projektas jau parengtas, skelbia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Jos vadovas Algis Latakas sako, kad darbai turėtų prasidėti šiemet, krantinės bus pritaikytos ypač didelei apkrovai.

„Buvusioje tarptautinėje jūrų perkėloje jau šiemet prasidės krantinių rekonstrukcijos darbai. Krantinės bus pritaikytos ypač didelei apkrovai: 40 tonų į vieną kvadratinį metrą. Prie krantinių bus atliekami gilinimo darbai 12 metrų projektiniam gyliui pasiekti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Latakas.

Anot jo, darbų kainos kol kas atskleisti negalima, nes viešųjų pirkimų procedūros dar neužbaigtos.

„Kadangi pirkimo procedūros rangovui parinkti jau yra vykdomos ir pirkimo dokumentuose suplanuota pirkimo suma nėra viešinama, planuojamos objekto įgyvendinimo kainos atskleisti negalime“, - teigė uosto vadovas.

GYLIS. Krantinės bus gilinamos nuo 6,5 iki 12 metrų. Redakcijos archyvo nuotr.
GYLIS. Krantinės bus gilinamos nuo 6,5 iki 12 metrų. Redakcijos archyvo nuotr.

2022-ųjų gegužę Klaipėdos uostas ir „Achemos grupės“ valdoma didžiausia uosto krovos kompanija „Klasco“ pasirašė investicijų sutartį, pagal kurią 21 hektaro ploto teritorija Smeltės pusiasalyje bus pritaikyta vėjo jėgainių krovai, surinkimui ir sandėliavimui.

Į šią infrastruktūrą iš viso planuojama investuoti apie 115 mln. eurų. 2023-iųjų vasarą A. Latakas teigė, kad Uosto direkcija teritorijai vystyti skirs apie 35 mln. eurų, o „Klasco“ tam gali numatyti apie 80 mln. eurų.

Teritoriją jūros vėjo jėgainių parkų aptarnavimui tikimasi pritaikyti iki 2025 metų pabaigos.

Tokia teritorija uoste reikalinga siekiant ateityje patenkinti augančią paklausą. Ją kurs ir du Lietuvos parkai Baltijos jūroje, kuriuos valstybė planuoja įrengti iki 2028 metų - jų galia siektų 1,4 gigavato, šio kiekio užtektų užtikrinti maždaug pusę dabartinio šalies elektros poreikio.

„Klasco“ vadovas Vitalijus Muštukas pernai rugpjūtį teigė, kad būsimojo terminalo potencialas yra didžiulis, jis gali būti siejamas su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Švedijos ir Danijos vėjo parkų klasteriais.

V. Muštuko teigimu, ateityje jūros vėjo jėgainių statybai ir aptarnavimui pritaikytos teritorijos plotą, esant poreikiui, galima padvigubinti iki maždaug 40 hektarų.

Bendrovės „Hidrosfera“ parengtame krantinių rekonstrukcijos techniniame projekte nurodoma, kad po kurio laiko, jeigu terminalas vėjo jėgainėms aptarnauti būtų nebereikalingas, tos pačios krantinės būtų pertvarkomos ir pritaikomos konteineriams krauti.

Tam reikėtų įrengti pokraninius kelius, gylį padidinti iki 16,5 metro.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder