Kapitonas laive pats kepėsi čirvinius blynus

Pastarasis kapitono J. Liepuoniaus reisas buvo susijęs su ne itin palankiomis gamtinėmis sąlygomis. Laivas „Brusoeyskjaer“ į Peru plaukė ne tiesiai, o iš pradžių iki Kanarų salų, už jų - į pietus, ir tik paskui per Panamos kanalą į Peru. Beplaukiant buvo gautas pranešimas, kad prasidėjo žemės drebėjimas, nusiritęs iš Kamčiatkos iki Pietų Amerikos, ir apie iškilusį cunamio pavojų.

Laivas „Brusoeyskjaer“ stovėjo nedideliame Norvegijos uostelyje Tomrefjorde, esančiame netoli poliarinio rato. Jame ir naktimis būdavo šviesu, vasarą oro temperatūra buvo 12-13 laipsnių šilumos. Miestelyje gyvena tik keli tūkstančiai gyventojų. 

Kapitonas J. Liepuonius į laivą atvyko birželio 8 d. Norvegijoje prabuvo dešimt dienų, kol laivas buvo paruoštas plukdyti.

© Pastarasis kapitono Juozo Liepuoniaus reisas truko beveik du mėnesius. Nuotraukos iš asmeninio Juozo LIEPUONIAUS archyvo

Orai, pasak kapitono, birželį buvo labai geri - ir Šiaurės jūra, ir Biskaja buvo ramios. Ir priešingai tos vietos, kurios anksčiau būdavo ramios - prie Kanarų salų ir už jų - buvo audringos.

J. Liepuonius atkreipė dėmesį į tai, kaip pasikeitusi yra situacija Kanarų salose. Jis matė labai daug naftos paieškos laivų, stovinčių prie krantinės, kur anksčiau švartuodavosi žvejų laivai.

Plaukdamas per Sargaso jūrą pastebėjo, kad dumbliai paplitę daug plačiau nei anksčiau. „Jie vandenyne atrodo kaip žolė, stebiesi, kur čia pakliuvai. Čia mūsų unguriai atplaukia neršti“, - sakė kapitonas.

Laivas buvo perduotas užsakovui Callao uosto reide rugpjūčio 4 d. „Prieš mums atvykstant į tą uostą, į jį plaukė didelis konteinerinis laivas. Dėl prasidėjusio cunamio jis ėmė stipriai siūbuoti ir pametė 50 konteinerių. Uostas buvo visiškai uždarytas, visi laivai išvaryti į atvirą jūrą. 

Laivo „Brusoeyskjaer„ perdavimas vyko reide ir dėl iškritusių konteinerių, ir dėl galimos kitos cunamio bangos. Mums šis variantas buvo netgi geresnis, aš gana greitai visus reikalus perdaviau kapitonui perujiečiui“, - pasakojo J. Liepuonius.

Dirbs kaip mokslinis laivas

Laivas „Brusoeyskjaer“ pastatytas 2004 metais Skagene, Danijoje. Jo ilgis - 45, plotis 11 m, GRT - 620 tonų. Jis dirbo Norvegijoje kaip žvejybos laivas ir atitarnavęs 20 metų išnaudojo motoresursą. Tikėtina, jis nebepaveja greitų žuvų. Jį iš norvegų nupirko bendra Peru ir Čilės kompanija, turinti daugiau kaip 40 laivų, daugiausia žvejybos laivų, bet užsiimanti ir moksline veikla, turinti mokslininkų grupę.

© Ekonominis greitis - 9 mazgai, kuro vidutiniškai per parą buvo sunaudojama 4,75 tonos.

„Brusoeyskjaer“ dabar tęs veiklą Ramiojo vandenyno regione Peru ir Čilės vandenyse kaip mokslinis laivas. J. Liepuoniaus žiniomis, ši kompanija iš Norvegijos pirko kelis laivus. Ir šiuo metu vienas laivas yra plukdomas į Peru.

Plaukdamas į Peru laivas „Brusoeyskjaer“ pakeliui užsuko į Roterdamą pasiimti kelis konteinerius mokslinės įrangos. Martinikos saloje į laivą įlipo mokslininkai, vienas iš Čilės, kitas iš Peru. Vėliau, kai laivas pradės dirbti, mokslininkų jame bus daugiau. Jie tirs jūros sroves, vandens temperatūrą, žuvų migraciją ir kt.

„Ant tiltelio prikrauta gausybė šiuolaikinių prietaisų, technikos. Per monitorius ten jau vietos nebėra - laivas nedidelis, o monitorių pridėta beveik 30. Plaukdami mokslininkai derino tą įrangą“, - pasakojo Lietuvos kapitonas.

Laive - šildomos grindys

„Laivas “Brusoeyskjaer" yra labai geros kokybės. Navigacijos tiltelyje, kapitono kajutėje, kajutkompanijoje, salone, denyje - visur šildomos grindys, nes jis dirbo šiaurėje. Laive paklotas parketas, daug medžio, jis labai gražiai sutvarkytas. Kajutės nedidelės, bet įrengtos puikiai. Kai kurios jo vietos primena kruizinį laivą.

Per monitorius ten jau vietos nebėra - laivas nedidelis, o monitorių pridėta beveik 30.

Tokie žvejybos laivai gana brangūs. Dar dabar toks laivas kaip „Brusoeyskjaer“, atidirbęs 20 metų, kainuoja apie 10 milijonų JAV dolerių, bent jau tokiai sumai jis buvo apdraustas.

Norvegijoje visai kitas požiūris į žvejybą nei buvusioje Sovietų Sąjungoje, kai laivai būdavo purvini, juose žvejai dirbdavo avėdami guminius batus. Norvegijoje įgulos nariai eidami į laivo vidų nusiauna batus ir palieka juos lauke, apsiauna šlepetes. Visur švaru, niekas purvinais drabužiais nevaikšto", - dalijosi prisiminimais J. Liepuonius.

© Laivo „Brusoeyskjaer“ įgula.

Pasak jo, techninių problemų laive „Brusoeyskjaer“ buvo mažiau nei balkeriuose ar kituose laivuose, kuriuos teko savininkams plukdyti Lietuvos kapitonui. Tiesa, kondicionierius buvo išėjęs iš rikiuotės. Buvo kilę problemų dėl kuro siurblių, bet jie buvo sutvarkyti užsukus į Kanarų salas. Buvo pakeisti ir atnaujinti gelbėjimosi plaustai, nes tai privalu padaryti kasmet.

Papildomi locmano reikalavimai

Prieš dvejus metus J. Liepuoniui galimybės plaukti per Panamos kanalą teko laukti dešimt dienų, buvo didžiulė eilė. O šį kartą Panamoje buvo prasidėjęs lietaus sezonas, vandens lygis buvo pakilęs iki tinkamo lygio, tad laukti reikėjo tik dvi paras, kol visi formalumai buvo atlikti.

„Ten daug biurokratijos. Atsistoji uosto reide, ateina inspektorius, tikrina laivą, ar jis techniškai tvarkingas, ar viskas gerai paruošta, teiraujasi, ar jam reikia vandens, maisto produktų. Plaukti laivas gali tik gavęs specialų leidimą po papildomo inspektavimo.

Laivo „Brusoeyskjaer“ perdavimas vyko Peru uosto reide, nes uostas buvo uždarytas dėl iškritusių 50 konteinerių.

Locmanas reikalauja, kad oro temperatūra laive būtų ne žemesnė kaip 21 ir ne aukštesnė kaip 25 laipsniai šilumos, kad veiktų oro kondicionieriai. Nurodomos ne vien tik techninės, bet ir buitinės sąlygos, kad locmanui būtų komfortiška dirbti, kad jis nebūtų pervargęs dėl šilto oro. Pastaruoju metu atsirado tokie papildomi reikalavimai. Todėl mes pirkome papildomus oro kondicionierius, įrengėme ant tiltelio, laive. Kitaip nepraplauksi", - pasakojo kapitonas.

Pirmą kartą - su perujiečiais

Plukdomo laivo „Brusoeyskjaer“ įgulą sudarė 14 žmonių: du klaipėdiečiai, be kapitono, dar ir mechanikas, olandai - kapitono vyr. padėjėjas, kapitono antrasis padėjėjas, vyr. mechanikas, perujiečiai ir virėjas iš Indonezijos. J. Liepuonius sakė, kad jam pirmą kartą teko dirbti su perujiečiais. Jie puikūs jūrininkai, tik šiek tiek trukdė kalbos barjeras. Lietuvos kapitonas ispaniškai neblogai kalba, o perujiečiai tik dviese kalbėjo ta kalba, o kiti - savo vietine kalba.

„Perujiečiams būdingas kastinis susiskaldymas: vieni yra turintys ispaniško kraujo, jų oda šviesesnė, o kiti - indėnai. Taip pat būna susiskaldžiusi indusų įgula: vieni aukštesnės kastos, kiti žemesnės. Net ir tarp kinų įgulos narių buvo juntamas susiskirstymas. 

© Įgulos nariai su diplomais, liudijančiais, kad jie perplaukė ekvatorių.

Pavyzdžiui, vyr. mechanikas buvo aukštesnės kastos, o trečiasis šturmanas, būdamas žemesnės kastos, nedrįsta jam net paskambinti, nors to reikalauja tarnyba.

Mano laive olandai perujiečius laikė žemesniais už save, atskirai valgė. Žinoma, dėl kalbos barjero jie nesikalbėdavo. Olandai apskritai mano esantys geriausi pasaulyje jūrininkai. Turime iš olandiškų perimtų jūrinių terminų, net britai juos perėmė, o mes - iš jų. Graikai irgi mano, kad jie yra jūrininkai Nr. 1", - kalbėjo kapitonas.

Laikytasi jūrinių tradicijų

Plaukiant per ekvatorių laikytasi senos jūrininkų tradicijos. Tie įgulos nariai, kurie tai darė pirmą kartą, o jų buvo pusė įgulos, iš gaisrinės žarnos buvo išmaudyti stipria jūros vandens srove. Laive nebuvo vietos baseinui įrengti. Visiems buvo duota išgerti jūros vandens, o paskui ir po taurelę džino iš kapitono rezervo.

Įgulos nariai gavo diplomus, liudijančius, kad jie perplaukė ekvatorių Ramiajame vandenyne. Įgula mėgavosi barbekiu, minimaliai, tiek, kiek leidžiama jūroje, vaišinosi alumi ir vynu. 

Visi buvo patenkinta tokia atrakcija, paįvairinusia kasdienybę, suartinusia įgulos narius. Žinoma, ne visuose laivuose taip švenčiamas ekvatoriaus perplaukimas. Kituose tik paskelbiama, ir viskas.

Virėjas nebuvo šaunus

Pasak J. Liepuoniaus, virėjas iš Indonezijos prastai gamino maistą. Geriau pagamindavo tik patyręs spaudimą.

„Azijiečiai niekados nesako ne, viską žada padaryti. Vieną dieną pasistengia, o kitą jau, žiūrėk, tai sanitarijos problemos, tai dar kas nors išlenda. Ir antieną sudegino, ir vištieną. Net neigiamą atsiliepimą parašiau.

Paskui pats čirvinius blynus kepiausi ir vaišinau įgulą. Ir šaltibarščius dariau, olandams jie labai patiko. Perujiečiai juos priėmė savotiškai, o blynus visi gerai įvertino ir prašė dar iškepti.

© Kapitono čirviniai blynai.

Aš tą indonezietį mokiau - sakau: užmaišiau, tu kepk, aš kontroliuosiu. Iš pradžių padarė neblogai, o paskui sako: druskos nėra, aštrumo nėra, pipirų. Sakau: nereikia. Jis norėjo viską daryti pagal savo supratimą", - apie vargus laivo virtuvėje pasakojo kapitonas.