Karai daro savo - pavojus jūrininkams tik auga

Apie augančias rizikas kalba ir Lietuvos jūrų kapitonas Romas Karmazinas. Socialiniuose tinkluose jis pasidalijo žinia, kad šiuo metu dirbdamas laive Viduržemio jūroje prasilenkė su suskystintas gamtines dujas gabenančiu laivu „Arctic Metagaz“. O praėjus porai dienų po to šis laivas netoli Maltos buvo atakuotas koviniais dronais.

Jūrininkas akcentuoja, jog, laimei, įgula buvo evakuota ir žmonės nenukentėjo. Tačiau pats incidentas dar kartą priminė, kad geopolitiniai konfliktai kelia vis didesnį pavojų jūrininkams.

„Jūrininkai nėra kariai. Prekybiniai laivai nėra karo laivai. Tai civilinis transportas“, - pabrėžia kapitonas.

Naudoja dezinformaciją

Didelės grėsmės laivams šiuo metu kyla ir prie Arabijos pusiasalio. Prasidėjus karui Irane, pastarojo pareigūnai, siekdami kelti paniką, pranešė, kad paskandino dešimt transporto laivų, kurie esą nepaisė draudimo plaukti Hormūzo sąsiauriu. Tai yra viena svarbiausių pasaulinės prekybos arterijų. Ja keliauja penktadalis visos jūrų keliais gabenamos naftos ir gamtinių dujų.

Tiesa, nepriklausomi šaltiniai šios Irano informacijos nepatvirtino. Taip pat skelbiama, kad, siekdamas pagrįsti šią dezinformaciją vaizdais, Iranas esą specialiai padegė vieną savo „šešėlinio“ laivyno tanklaivį, kuriuo įprastai gabendavo naftą į Kiniją, apeidamas tarptautines sankcijas.

Priminsime, kad jau ir anksčiau vyko incidentai, susiję su Rusijos „šešėliniu“ laivynu Juodojoje jūroje. Praėjusių metų pabaigoje Ukraina čia vieną po kito atakavo kelis Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“ priskiriamus tanklaivius. Buvo pranešta net apie jūrininko mirtį.

Vienas tokių atvejų užfiksuotas praėjusių metų gruodį, kai Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) jūriniu dronu „Sea Baby“ smogė tanklaiviui „Dashan“. Pasak Ukrainos šaltinių, laivas tuo metu plaukė į Rusijos Novorosijsko uostą ir buvo išjungęs savo automatinio atpažinimo sistemą.

Civiliai tarp geopolitinių interesų

Nepaisant geopolitinių ginčų, akivaizdu, kad didžiausią riziką tokiose situacijose patiria laivų įgulos.

Jūrininkai paprastai neturi jokios įtakos nei kroviniams, nei politiniams sprendimams. Tačiau būtent jie dirba pavojingiausioje vietoje - jūroje, kur susikerta geopolitiniai interesai.

Kapitonas R. Karmazinas primena, kad visuomenė dažniausiai kalba apie uostų krovos rekordus ar prekybos augimą, tačiau retai susimąsto, kokiomis sąlygomis dirba žmonės jūroje.

„Už kiekvieno į uostą atplaukusio laivo stovi jūrininkai, kurie kasdien prisiima šią atsakomybę“, - teigia jis.

Tiesa, nemažai komentatorių socialiniuose tinkluose kritikuoja R. Karmazino poziciją ir primena, kad karuose Rusija taip pat žudo civilius - tarp jų ir žmones, dirbančius savo tiesioginį darbą. Kaip pavyzdys pateikiami Ukrainos energetikos sistemos darbuotojai, tvarkantys Rusijos subombarduotus energijos tiekimo tinklus.

Taigi dalis lietuvių linkę pateisinti atakas prieš „šešėlinį laivyną“.

Auga ir piratavimo grėsmė

Beje, kariniai konfliktai nėra vienintelė grėsmė jūrininkams. Tarptautinio jūrų biuro Piratavimo pranešimų centras skelbia, kad pernai vėl pradėjo daugėti piratavimo incidentų.

Per pirmąjį 2025 metų pusmetį užregistruota 90 išpuolių prieš laivus, o tuo pačiu 2024 metų laikotarpiu jų buvo 60.

Vien antrąjį 2025 metų ketvirtį užfiksuoti 45 incidentai - net 67 procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais.

Daugiausia incidentų įvyko Singapūro sąsiauryje - čia užfiksuoti 57 išpuoliai. Dar 12 incidentų registruota Gvinėjos įlankoje, o keli - prie Somalio krantų.

Šiuo atveju, kitaip nei karo zonose, kur dažniau atakuojami tanklaiviai, piratų taikiniais tampa ne tik tanklaiviai, bet ir birių krovinių bei konteineriniai laivai.

Tiesa, akcentuojama, kad piratų išpuolių metu smurto prieš įgulas atvejų sumažėjo, tačiau pavojus jūrininkams išlieka realus.

Bendrai, vertinant statistiką, keliolika karinių išpuolių prieš civilius laivus ar maždaug 150-200 piratavimo atvejų per metus nėra labai dideli skaičiai. Tai labiau rezonansiniai įvykiai, nes pasaulinį laivyną sudaro daugiau nei 100 tūkstančių įvairaus dydžio krovininių laivų. tačiau tendencija aiški - pavojų jūrininkams daugėja.

Negauna atlyginimo

Tiesa, daug dažniau jūrininkai susiduria ne su karo grėsmėmis, o su nesąžiningais darbdaviais. Štai ir šią savaitę į „Vakarų ekspresą“ kreipėsi klaipėdietis jūrininkas, kuris teigė atsidūręs sudėtingoje situacijoje - vyras tris mėnesius negavo atlyginimo, o pareiškęs norą grįžti namo iš Norvegijos, to padaryti negalėjo, nes darbdavys ne tik nemokėjo algos, bet ir nepirko bilietų namo.

© Pasaulio vandenynuose vėl daugėja piratavimo atvejų, pranešama, kad pernai jų skaičius augo daugiau nei du kartus. Redakcijos archyvo nuotr.

Jūrininkas tikino, kad į panašią situaciją pateko dar penki jūrininkai, dirbę su juo tame pačiame laive.

Situacija įdomi tuo, kad žvejybinis laivas Norvegijoje stovi jau antrus metus. Keitėsi jo savininkai, net trys įgulos, tačiau faktiškai per visą tą laikotarpį jis nedirbo ir stovėjo uostuose. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje laivo savininkas susidūrė su finansiniais sunkumais.

Anot jūrininko, tarpininkaujant Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) vietiniams atstovams Norvegijoje, jau buvo pradėtos laivo arešto procedūros. Tiesa, galiausiai dėl ITF ir informacinio spaudimo jūrininko situacija ėmė keistis - jam buvo sumokėta dalis algos, duotos garantijos dėl grįžimo namo.

Spręsti reikia vietoje

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Petras Bekėža teigia, kad pasitaiko atvejų, kai jūrininkai atsiduria tokiose situacijose. Čia svarbiausia - nepalikti laivo, kol su jūrininku nėra visiškai atsiskaityta ir sumokėtas atlyginimas.

„Mes visada rekomenduojame jūrininkams - kol su tavimi neatsiskaito, jokiu būdu neišvyk. Jeigu grįši namo, praktiškai prarasi galimybę atgauti pinigus. Sugrįžus išsimušti skolą beveik neįmanoma“, - sakė P. Bekėža.

Anot jo, daugelyje šalių veikia profesinės jūrininkų sąjungos ir ITF inspektoriai, kurie gali padėti tokiose situacijose. Tačiau procesai nėra greiti.

„Jeigu jau kreiptasi į ITF inspektorius ar profesines sąjungas, pagalba paprastai būna. Bet tai nėra taip, kad laivą iš karto areštuos ir kitą dieną žmogus gaus pinigus. Procedūros užtrunka“, - aiškino jis.

Pasak P. Bekėžos, situaciją apsunkina tai, kad kalbama apie žvejybinį laivą.

„Su prekybiniais laivais paprasčiau - juos lengviau areštuoti ir priversti atsiskaityti. Žvejybiniai laivai patenka į kitą teisinį reguliavimą, todėl procesai sudėtingesni“, - teigė jis.

Geresnė žinia yra ta, kad jeigu laivas būtų areštuojamas ir parduodamas, iš gautų lėšų pirmiausia būtų atsiskaitoma su jūrininkais.

„Jūrinėje specifikoje darbo užmokestis yra pirmoje eilėje. Bankrutavus įmonei ir pardavus laivą, pirmiausia atsiskaitoma su jūrininkais, o tik paskui - su kitais kreditoriais“, - pažymėjo P. Bekėža.

Pasaulinė laivyba šiuo metu patiria tikrai daug iššūkių. Visi šie pavyzdžiai rodo, kad jūrininkai, prieš pasirinkdami darbdavį, turi susirinkti kuo daugiau informacijos apie laivą, kuriame siūlomas darbas, apie darbdavį ir maršrutus, kuriais plaukia laivas. Ir, žinoma, jokiu būdu nerekomenduojama patekti į laivą, priklausantį pasauliniams „šešėliniams laivynams“. O tokių laivų, įvairiais skaičiavimais, pasaulyje jau yra daugiau nei 1 000.