Turistai per bėgius nebevaikšto
AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas prisimena, kad maždaug prieš dvidešimt metų uoste nebuvo nė vienos specializuotos krantinės kruiziniams laivams.
„Kruizinių laivų pas mus atplaukdavo tik vienas kitas. Buvo juokinga žiūrėti, kaip iš Vakarų atvykę turistai pasiraitydavo baltas kelnes ir eidavo per bėgius, laviruodavo tarp armatūros ryšulių ir trąšų maišų norėdami išeiti į miestą. Žinoma, tada jie komfortiškai nesijautė, o pas mus atvykti juos traukė sentimentai, prisiminimai apie šitą kraštą, kuriame gyveno jų giminės, ir pan.“, - prisiminimais dalijosi A. Latakas.
O dabartiniai turistai į mūsų ir aplinkinių šalių uostus atvyksta pažinimo tikslo vedami. Jeigu šiais laikais būtų tokios sąlygos kaip anksčiau, tai keleiviai jiems bilietus pardavusią kompaniją, ko gero, paduotų į teismą.
„Šiandien turistui turi būti patogu, komfortiška, jauku ir kad nereikėtų eiti per bėgius. Todėl mes, norėdami išlaikyti kruizinių laivų turistų srautą, turime investuoti nepaisydami to, kiek tai kainuotų, sudarydami sąlygas gražiems dideliems laivams puošti mūsų miestą“, - tikina A. Latakas.
Kruizinė laivyba atsigavo greitai
Geopolitinė padėtis įtempta, bet kruizinę laivybą, Uosto direkcijos vadovo manymu, labiausiai kirto iš šaknų kovidas. Pasaulyje tada ji susitraukė iki minimumo, o Klaipėdoje ir visame Baltijos jūros regione buvo visiškai sustojusi.
Bet pasaulinė laivyba atsigavo sparčiai. 2023 metais pasaulyje buvo beveik 32 milijonai kruizinių turistų, t. y. daugiau, nei jų buvo prieš pandemiją. Turistų srauto augimas yra maždaug toks pat, kiek jis augo visais metais skaičiuojant nuo bemaž 2010-ųjų. Tai lemia tai, kad kruizinė laivyba suteikia galimybę žmonėms, turintiems vidutines pajamas, patogiai ir palyginti pigiai apkeliauti daug šalių.
Klaipėda, Uosto direkcijos vadovo manymu, šiek tiek išsiskiria iš viso pasaulinio konteksto dėl dviejų priežasčių. Pirma - Baltijos regione kruiziniai laivai šiuo metu aplenkia Karaliaučių ir Sankt Peterburgą. Antra - dėl informacijos, pasiekiančios Vakarų šalių turistus, kurie neretai mano, kad Lietuva yra vos ne fronto linijoje, ir tai juos šiek tiek atbaido.
„Bet 2023 metais negalime skųstis. Klaipėdoje viešėjo 41 kruizinis laivas. Tai rodo, kad reikia vystyti infrastruktūrą toliau. Šiam sezonui jau šiandien užsiregistravę 53 laivai, o registracija dar nesibaigė“, - sako A. Latakas.
Klaipėdą aplenkia didieji laineriai
Klaipėdos uoste kartais kruizinių laivų būna tiek, kad tenka juos švartuoti ir prie nespecializuotų krantinių. Uosto direkcijos vadovo teigimu, Klaipėdos uostui riba - maždaug 60 kruizinių laivų, daugiau jis negalėtų priimti. Tai reiškia, kad infrastruktūra kruiziniams laivams yra jau visiškai išnaudojama.
Kitas dalykas, šiuo metu kruizinių laivų kompanijos, kurių laivai užsuka į Klaipėdą, turi apie 70 didelių laivų, ilgesnių nei 300 metrų. Mūsų uoste esanti kruizinių laivų krantinė tokių laivų priimti negali.
„Kasmet vidutiniškai apie 10 laivų net neplanuoja plaukti į Klaipėdą, nes netenkina infrastruktūra. Todėl, norint išvystyti kruizinę laivybą, Klaipėdos uostui reikia naujos krantinės“, - sako A. Latakas.
Tarp senosios Smiltynės perkėlos ir Žiemos uosto bus statoma ne tik kruizinių laivų krantinė, bet ir sukurta nauja, patraukli erdvė. Visos ten esančios krantinės turės būti rekonstruojamos, nes jų būklė bloga.
Viso projekto, įskaitant krantines, Uosto direkcijos pastatą, naujas erdves, vertė - 88 mln. eurų. Projektuotojų uždavinys buvo ne tik suprojektuoti hidrotechninį įrenginį, bet projektą parengti taip, kad naujas kompleksas atitiktų miestiečių ir svečių poreikius.
Sinergiškai vystant greta esančias teritorijas - „Memelio miestą“ ir Kruizinių laivų terminalą - uostamiestis turės išskirtinę traukos vietą ant marių kranto.
Krantinė „įbris“ į marias
Dalis naujos krantinės bus supilta vandenyje. Dalį grunto krantinei formuoti reikės atsivežti, bet tikimasi, kad tam bus galima panaudoti ir dalį gilinant iškasto grunto, jeigu jis atitiks statybinius reikalavimus.
Taigi įgyvendinant šį projektą bus suformuota nauja maždaug keturių futbolo aikščių dydžio teritorija. Ji labiau išsikiš į marias nei dabartinė kruizinių laivų krantinė.
Naujoje teritorijoje bus ir krantinės kruiziniams laivams priimti, kurių bendras ilgis - beveik 600 metrų. Iš viso čia bus rekonstruota 900 metrų krantinių. Pasak A. Latako, viskas bus padaryta taip, kaip geriausiai padaryti leidžia dabartinės technologijos. Vienu metu čia bus galima priimti du didžiulius kruizinius laivus. A. Latakas sako, kad čia tikrai bus daugiau laivų, nei kad jų gali priimti senoji kruizinių laivų krantinė.
Anot Uosto direkcijos generalinio direktoriaus, krantinėje bus fontanas ar koks kitoks vandens žaismas, atskiros erdvės renginiams organizuoti, amfiteatrinai laiptai, ant kurių bus galima atsisėsti, žiūrėti į vandenį ir į praplaukiančius laivus. Klaipėdos uostas dirba visą parą, vakarop bus galima pamatyti ne tik kerinčius saulėlydžius už Kuršių nerijos pušų, bet ir plaukiančius, žiburių šviesa apsipylusius laivus. Vaizdas tikrai turėtų būti kerintis.
Naujoje krantinėje bus pastatytas Uosto direkcijos administracijos pastatas. Jo pirmame aukšte suprojektuotos kavinės, didžiulė konferencijų salė, o ant pastato stogo bus įrengta apžvalgos vieta.
„Turėtų atsirasti tokie traukos objektai, kurie atplaukusiam turistui sudarytų labai gerą įspūdį apie Klaipėdą. Išlipęs iš laivo, jis galės susidaryti pirmą įspūdį, kaip mūsų miestas atrodo“, - savo lūkesčius išsakė Uosto direkcijos vadovas.
Nauja erdvė prie marių su marina
Visa naujai suformuota teritorija bus atvira miesto gyventojams ir svečiams. Tad gyventojams atveriamas dar vienas priėjimas prie marių.
„Tikiuosi, kad visas mūsų kompleksas kartu su “Memelio miestu„ bus didelis traukos objektas. Be to, dar ir “Smiltynės perkėlos„ keltams bus patogiau stovėti ir išplaukti iš šiaurinio rago, nebus tokios didelės srovės. Nauja krantinė duos daug pozityvių dalykų“, - teigia Uosto direkcijos vadovas.
Komplekso pietinėje dalyje prie pastato ir krantinės atsiras dar vienas labai svarbus visuomenei objektas - marina. Klaipėdoje mažiesiems laiveliams trūksta vietų stovėti. Naujoji marina galės priimti apie 40-50 laivelių.
Uosto direkcijos vizija - Klaipėdos marina priims laivelius trumpam stovėjimui, kartu atsiras daugiau galimybių priimti svečius iš užsienio.
Žinia, Uosto direkcija planuoja mariną ir pietinėje uosto dalyje. Marina šalia naujojo kruizinių laivų terminalo, manoma, bus pastatyta greičiau, nes tikimasi netrukus gauti leidimą statyti kompleksą.
Klaipėdos išskirtinumas
"Man didelį įspūdį padarė Japonijoje tai, kad saloje įrengiamas konteinerių terminalas ir koks trečdalis tos teritorijos skiriama daugiaaukščiams namams statyti. Ten pramonė sugyvena su gyventojais.
Pas mus krovos kompanija, esanti šalia naujai formuojamos teritorijos, privalės laikytis visų krovos normų, joje negalės būti kraunami dulkes keliantys kroviniai ar keliamas triukšmas. Industrija, besilaikanti visų reikalavimų, yra graži. Juk įdomu matyti, kaip vyksta krova uoste. Tuo Klaipėda yra išskirtinė, kad turi šitą veiklą. Pasaulyje yra nemažai uostų, kurių tvoros permatomos, galima žiūrėti į ten vykstančius procesus", - kalbėjo A. Latakas.
Šiuo projektu atveriamas ir Žiemos uostas. Ilgą laiką klaipėdiečių akiai buvęs nepasiekiamas Žiemos uostas atsiveria kaip ant delno - esant kruizinių laivų terminale bus galima bet kada stebėti uosto veiklą.
A. Latakas įsitikinęs, kad naujas projektas bus naudingas ir Klaipėdos miestui, ir jo gyventojams, ir verslininkams. Uostamiesčiai, į kuriuos nuolat atplaukia kruiziniai laineriai, alsuoja gyvybe ir šurmuliu.
Statybas tikisi pradėti šiemet
Uosto direkcija tikisi netrukus gauti leidimą pradėti statyti kompleksą. Jau baigta projekto ekspertizė, belieka išspręsti klausimus dėl užteršto grunto. Atliekant tyrimus, ties naujuoju kruizinių laivų terminalu aptikta užteršto grunto, kuris susidarė praeityje „Laivitės“ įmonei dešimtmečius remontavus laivus, vykdžius kitą veiklą. Šio projekto metu bus išvalytas ir sutvarkytas šis „palikimas“. Tai pareikalaus nemažų lėšų.
„Tikrai tikiuosi, kad mes šiemet pradėsime statybas. Bandysime pritraukti ir Europos Sąjungos lėšų, nes statant pastatą yra numatytos tam tikros technologijos, susijusios su žaliuoju kursu“, - sakė A. Latakas.
Uosto direkcijos vadovo teigimu, prasidėjusios statybos laivybai netrukdys. Ir aplinkiniai gyventojai dėl jų neturėtų nerimauti, nes naktimis dirbama nebus. Be to, šiandien jau visai kitokia ir statybų kultūra. Įgyvendinti visą projektą tikimasi per trejus metus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą