Konkursą tapti uosto kapitonu laimėjo dirbdamas laive

Pasak V. Motiejūno sako, tai, kad tapo Lietuvos uosto kapitonu - tikras atsitiktinumas. Tuo metu buvo karantinas ir atsirado galimybė dalyvauti konkurse nuotoliniu būdu. Tąkart būdamas reise gavo „agitacinį“ elektroninį laišką apie konkursą.

Klaipėdos uosto kapitonas V. Motiejūnas šias pareigas eina nuo 2021-ųjų birželio 1 d., t. y. daugiau kaip dvejus su puse metų. Kadangi jau apšilo kojas, su juo kalbamės ir apie uostą, ir apie kapitono laisvalaikį.

Iš kur esate kilęs? Kokią mokyklą lankėte? Koks mokomasis dalykas sekėsi geriausiai, koks blogiausiai? Kuo norėjote būti būdamas mokinuku?

Esu kilęs iš Ukmergės. Baigiau Ukmergės Užupio vidurinę mokyklą. Man geriausiai sekėsi tikslieji mokslai, o labiausiai patiko istorija. Nepatikėsite, bet ir būdamas mokinuku norėjau būti jūreiviu ir plaukioti laivais.

Kodėl pasirinkote laivavedybą: prisiskaitėte knygų ar turėjote kokį nors pavyzdį šeimoje?

Šeimoje neturėjau giminaičių, susijusių su jūra, o ir mano gimtasis miestas gana toli nuo jūros. Todėl kartais ir pačiam keista, kad susidomėjimas laivais prasidėjo jau vaikystėje. Aš juos konstruodavau, lipdydavau ir įsivaizduodavau, kad plaukiu jais. Vėliau dar prisidėjo skaitytos knygos, matyti filmai ir noras keliauti, pamatyti tolimas šalis.

Kur ir kada baigėte laivybos mokslus?

1993 metais baigiau laivybos mokslus Klaipėdos aukštesniojoje jūreivystės mokykloje, o 2009 metais dar pabaigiau Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą.

Ar prisimenate savo pirmą išplaukimą laivu į jūrą? Nevargino jūros liga?

Pirmąjį išplaukimą į jūrą puikiai atsimenu, nes tai buvo pirmas kartas, buvo daug emocijų ir įspūdžių. Jūros liga labai vargino pirmosiomis dienomis, bet vėliau po truputį pripratau.

Kur atlikote praktiką, kokiame laive? Ką prisimenate iš jos?

Pirmąją praktiką atlikau mokomajame burlaivyje „Sedov“. Praktika tęsėsi beveik tris mėnesius. Įspūdžių daug, patirtis visiškai nauja, be to, tai ir pirmoji išvyka į užsienį - Danijos uostą Sondenborgą.

Kokiuose laivuose svajojote dirbti ir kodėl?

Visada turėjau svajonę dirbti kruiziniuose laivuose, tikriausiai dėl draugo pasakojimų, kuris išdirbo 17 metų juose ir tapo tokio laivo kapitonu.

Kokia buvo pirmoji jūsų darbovietė? Koks pirmas laivas, pirmas reisas? Kokie liko atsiminimai iš jo?

Pirmoji darbovietė buvo LISCO („Lietuvos jūrų laivininkystė“ - aut. past.), o pirmasis laivas - sausakrūvis „Kapitonas Reutov“ (vėliau buvo pervadintas „Kapitonas Daugirdas“), kuriame išdirbau 3 metus.

Prisiminimai puikūs, pradėjau dirbti trečiuoju kapitono padėjėju ir jau po pirmo reiso tapau antruoju kapitono padėjėju. Be to, pamačiau įspūdingas vietas - JAV Didžiuosius ežerus. Šio reiso metu teko lankytis Čikagoje, Klivlande, Monrealyje, Azorų salos Ponta Delgada uoste (dėl laivo variklio gedimo), Prancūzijos Saint Malo uoste. Šie pirmieji įspūdžiai išliko visam gyvenimui.

Kokiose kompanijose ir kokiuose laivuose esate dirbęs prieš tapdamas Klaipėdos uosto kapitonu?

Dirbau Lietuvos kompanijoje LISCO. Po to sekė visos Vokietijos kompanijos: „Reederei F.Laeisz.“, „MPC Münchmeyer Petersen, Steamship“, „RHL Hamburger Lloyd“, „E.R. Ship Management GmbH & Co“ ir „Bernhard Schulte“. Dirbti teko sausakrūviuose laivuose, keltuose, ro-ro ir konteineriniuose laivuose.

Kiek metų išdirbote jūroje, gal galite pasakyti bent apytikriai, kiek jūrmylių esate nuplaukęs per visus savo darbo metus?

Jūroje išdirbau truputį daugiau kaip 27 metus. Kiek jūrmylių, tikrai nežinau, nes niekada neskaičiavau.

Kada tapote kapitonu? Kokie įspūdžiai išliko iš pirmo reiso einant laivo kapitono pareigas?

Kapitonu tapau 2010 metais. Kokie buvo įspūdžiai, sunku dabar prisiminti, nes paskyrimas kapitonu buvo labai netikėtas. Išvykęs į reisą dirbau vyr. kapitono padėjėju, bet grįžtant iš Pietų Amerikos į Brėmerhafeno uostą mane informavo, kad tęsiu toliau kaip kapitonas. Turėjau dvi savaites laiko susipažinti su kapitono darbu, savarankiškai grįžti per Panamos kanalą į Pietų Ameriką ir toliau tęsti darbą dar tris mėnesius plaukiodamas tarp Pietų Amerikos ir Šiaurės Amerikos uostų nuo Ramiojo vandenyno pusės.

Koks buvo įsimintiniausias reisas jūsų gyvenime ir kodėl?

Reisų buvo įvairiausių, vieni lengvesni, kiti sudėtingesni. Aišku, daugiausiai išlikę prisiminimų iš sunkiausių reisų. Vienas iš tokių buvo tada, kai laivas kursavo gana ilga linija ir joje buvo intensyvus judėjimas. Iš uosto Jebel Ali (JAE) perplaukę Indijos vandenyną vykdavome į Port Kelang uostą (Malaizija), po jo - į Honkogą ir dar devynis uostus Kinijoje, toliau į Busan uostą (Pietų Korėjoje), o iš jo, perplaukę Ramųjį vandenyną, į Long Beach uostą (JAV). Toks plaukimas trukdavo du mėnesius. Bet sunkiausia būdavo laiko pasikeitimas, kuris pasikeisdavo net 34 valandas (17 val. į vieną pusę ir 17 val. į kitą pusę). Tokioje linijoje išdirbau tris reisus po 4 mėnesius.

Kodėl nusprendėte išlipti į krantą, dalyvauti konkurse ir tapti Klaipėdos uosto kapitonu?

Tai tikras atsitiktinumas, nes tuo metu buvo karantinas ir atsirado galimybė dalyvauti konkurse nuotoliniu būdu. Tąkart buvau reise ir gavau elektroninį laišką apie konkursą tapti Klaipėdos uosto kapitonu. Pasidalinau laišku su žmona, kuri pritarė ir net padrąsino. Taip aš ir dalyvavau dviejų turų atrankoje nuotoliu dirbdamas laive. Grįžęs iš reiso jau žinojau, kad esu laimėjęs konkursą.

Jūs neklaipėdietis, nebuvote susipažinęs su Klaipėdos uostu, ar nejautėte nerimo dėl to?

Nerimo nejaučiau, nes Klaipėdos uostas man nebuvo svetimas. Esu beveik trejus metus dirbęs keltuose, kurie iš Klaipėdos uosto plaukdavo į Kylį ir Karlshamną.

Klaipėdos uosto kapitono pareigas einate jau daugiau nei dvejus metus. Ar jau persikraustėte į Klaipėdą gyventi? Ar ilgai teko įkalbinėti šeimą kraustytis į Klaipėdą?

Taip, persikrausčiau iš karto, kai tik pradėjau dirbti. Žmonos įkalbinėti nereikėjo, tuo labiau kad jai net nereikėjo keisti darbovietės, nes turėjo ir dabar turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Vaikai suaugę, sūnus gyvena Vilniuje, o dukra mokosi ir laikinai gyvena Olandijoje.

Ar jau pripratote prie Klaipėdos, ar dar ilgitės Vilniaus?

Nebuvo labai sunku pratintis, nes ir dirbdamas jūroje, namuose būdavau kaip svečias. Vilnius man labai gražus ir mielas miestas, o ilgiuosi galbūt daugiau dėl jausmo, kai visa šeima susirenka Vilniuje (ten man vis dar namai).

Esate matęs daugybę uostų. Kuo išskirtinis Klaipėdos uostas, be to, kad yra vienintelis šalies uostas ir ne sostinėje?

Klaipėdos uostas išskirtinis man asmeniškai, kad yra savas uostas. O žiūrint rimtai, tai yra labai svarbus Lietuvai objektas, kuris užtikrina gynybinę ir energetinę nepriklausomybę. Geografinė padėtis Baltijos jūros regione Klaipėdos uostui suteikia būti svarbiu prekybos ir transporto centru.

Jūsų pirmtakus krovos kompanijos „pjaudavo“ dėl per mažos leistinos grimzlės? Ar jūs irgi su tuo susiduriate?

Tikrai ne, nors diskusijos vyksta ir dabar. Noriu pasidžiaugti, kad Klaipėdos uostas pasikeitė, pagilėjo. Užbaigti didžiuliai projektai, kurių dėka dabar turime pagilintą išorinį ir vidinį kanalą.

Koks Klaipėdos uoste vykdomas projektas jums patinka labiausiai? Laukiate jo rezultatų?

Pietinio uosto plėtra. Tai didžiulis projektas, kuris kardinaliai keičia Klaipėdos uosto, kaip Lietuvos uosto, strategiją. Pietinio uosto plėtra atvers galimybę sukurti didžiulį terminalą, kuriame bus aptarnaujami didžiausi laivai su maksimaliomis grimzlėmis.

Ar dažnai tekdavo dirbti per Kalėdas, per Naujuosius metus, t. y. būti laive, ne namuose? Ar buvo įsimintinų švenčių ir laive?

Labai dažnai tekdavo dirbti per Kalėdas ir Naujuosius metus. Laive šventinė nuotaika visai kitokia, nes vyksta darbas ir tik vakarienė būdavo šventiškesnė ir, suprantama, šiek tiek išskirtinė. Kokie bus ruošiami patiekalai, priklausydavo nuo to, kur tuo metu būdavome - jūroje ar uoste. Jei būdavome jūroje, kepdavome paršiuką grilyje, o jei įgulos narių būdavo iš Kroatijos, tai ir ėriuką išsikepdavom.

Kas jums dirbant jūroje būdavo sunkiausia? Išsiskyrimas su šeima, laivo švartavimas ar kas kita?

Dirbant jūroje būdavo sunkiausia pirmomis savaitėmis priprasti prie naujo darbo ritmo. Po to atsirasdavo šeimos, namų ilgesys. Šeimos narių visada prašydavau rašyti man elektroninius laiškus, kuriuos su ilgesiu skaitydavau.

Kas sunkiau - būti laivo kapitonu ar viso uosto?

Manau, kad uosto kapitonu būti sunkiau, nes ir žmonių, ir laivų skaičius didesnis.

Kokią šalį dar norėtumėte pamatyti, nuplaukti laivu?

Turiu vietą, bet ne šalį. Niekada nesu plaukęs Dreiko sąsiauriu, viena iš audringiausių vietų pasaulyje. Be to, būtų įdomu aplankyti vienintelį žemyną, kuriame niekada nesu buvęs. Tai - Antarktida.

Koks iš jūrinių simbolių jums patinka labiausiai?

Inkaras.

Koks ne jūrinis objektas (statinys, aikštė) Klaipėdos mieste jums patinka labiausiai?

Senasis paštas.

Kas blogai yra Klaipėdoje?

Blogai, kad mažėja gyventojų ir, svarbiausia, jaunimo.

Jūsų darbas sunkus. Kaip jūs pailsite, kaip atsipalaiduojate? Koks jūsų hobis?

Mėgstu skaityti, einu į sporto klubą ir, aišku, mėgstu keliauti.

Ar vaikai nesiruošia eiti jūsų pėdomis?

Ne. Dukra baigė chemiją ir toliau studijuoja tvarumą Olandijoje, sūnus - IT Vilniuje.

Kokia jūsų, kaip uosto kapitono, kalėdinė svajonė?

Mano, kaip uosto kapitono, kalėdinė svajonė, kad šventinę dieną ir vakarą būtų ramus oras, kad uoste ir jūroje laivai būtų saugūs, nebūtų jokių ekstremalių įvykių uoste.

Kur švęsite Kalėdas, Naujuosius metus?

Kalėdas su šeima ir artimiausiais giminaičiais švęsiu namuose. Naujiesiems metams plano dar neturiu.

Ką norėtumėte palinkėti Klaipėdos jūrinei bendruomenei, uostamiesčio gyventojams artėjant didžiausioms metų šventėms?

Norėčiau palinkėti Klaipėdos jūrinei bendruomenei ir uostamiesčio gyventojams šilto, jaukaus ir ramaus šventinio laikotarpio. Linkiu, kad šventės būtų pilnos šilumos, meilės ir bendravimo su artimaisiais. Tegul šios metų šventės atneša jums daug džiaugsmo, laimės ir nuostabių akimirkų su šeima bei draugais. Sveikatos jums ir jūsų artimiesiems, o Naujieji metai teateina su entuziazmu ir sėkme.

Uosto kapitono Vlado Motiejūno asmeninio archyvo, redakcijos archyvo ir Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.