Lietuvos kompanija pasaulinės laivybos tendencijų fone

Apie pasaulinės laivybos tendencijas ir Lietuvos laivybos kompanijos veiklą kalbamės su „Limarko laivininkystės kompanijos“ generaliniu direktoriumi, Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininku Vytautu Lygnugariu.

Ar jūsų kompanijos laivai plaukia Hormuzo sąsiauriu? Jeigu taip, kaip sprendžiate šią problemą?

„Limarko“ laivininkystės laivai dirba globaliose rinkose ir plaukioja visuose pasaulio vandenynuose, tačiau Hormuzo sąsiauriu pastaruoju metu neplaukė, nors kai kurios laivų frachtavimo sutartys numato, kad laivai gali ten plaukti. 

Jei būtų gautas užsakovo nurodymas plaukti į tokius pavojingus vandenis kaip Hormuzo ar Bab al Mandebo sąsiauriai, planuojama būtų itin atsargiai, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų, draudikų ir saugumo ekspertų rekomendacijas. Pagrindinis prioritetas visada yra įgulos, laivo ir krovinio saugumas.

Ar jūsų kompanija jau pajuto tiek karo Ukrainoje, tiek karo Irane pasekmes?

Taip, neabejotinai. Geopolitiniai konfliktai daro įtaką visai pasaulinei laivybos rinkai. Kinta prekybos srautai, ilgėja kai kurie maršrutai, didėja draudimo ir saugumo užtikrinimo kaštai, atsiranda papildomų neapibrėžtumų planuojant laivų įdarbinimą. 

Laivybos verslui visada įtaką darė geopolitiniai procesai, todėl gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų yra viena svarbiausių šio sektoriaus kompetencijų.

Ar Raudonoji jūra vis dar tebėra didelio pavojaus navigacinė zona? Ar vis dar aplenkiamas Sueco kanalas?

Tiek Raudonoji jūra, tiek ir Adeno įlanka bei jas jungiantis Bab al Mandebo sąsiauris išlieka didelės rizikos regionu.

Didžioji dalis laivybos kompanijų vis dar renkasi ilgesnius maršrutus plaukdamos aplink Gerosios Vilties iškyšulį, nors situacija nuolat vertinama ir sprendimai priimami labai individualiai. 

Rizikos vertinimas ir rizikos valdymas šiuo metu yra tapę neatsiejama kiekvieno reiso planavimo dalimi.

Kokios dabar yra pagrindinės pasaulinės laivybos tendencijos?

Griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai ir laivų pritaikymas alternatyviam kurui (SGD, metanolis etc.). 

Rizikos vertinimas ir rizikos valdymas šiuo metu yra tapę neatsiejama kiekvieno reiso planavimo dalimi.

Ryškus Europos Sąjungos (ES) prioritetas yra švaresnio kuro panaudojimas laivuose, tačiau, be papildomų kaštų, laivų savininkai susiduria ir su alternatyvaus kuro stoka, nes tokio kuro gamintojai pasauliniu mastu nepatenkina laivybos poreikių. 

ES laivų savininkų asociacijos duomenimis, ES per metus surenka apie 8 milijardus eurų iš laivybos taršos leidimų, tačiau tik maždaug 5 proc. šios sumos yra nukreipiama alternatyvaus kuro tiekimo grandinėms vystyti.

Ar jūsų kompanijos laivai vis dar yra paklausūs pasaulyje?

„Limarko“ laivai dirba tarptautinėse laivybos rinkose įvairiuose pasaulio regionuose, o mūsų užsakovai yra didžiosios konteinerinės linijinės laivybos arba pasaulinės prekybos korporacijos. 

Europos Sąjunga per metus surenka apie 8 milijardus eurų iš laivybos taršos leidimų.

Dažnu atveju tai yra vadinamosios „blue chip“ kompanijos, su kuriomis yra sudaryti vidutinės arba ilgalaikės trukmės kontraktai. 

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad paklausą lemia ne tik laivo dydis ar tipas, bet ir kompanijos patikimumas, reputacija, lankstumas, ilgametė veiklos patirtis ir kiti svarbūs faktoriai. 

Džiaugiuosi, kad mūsų laivai yra nuolat komerciškai įdarbinti ir nepatiria prastovų dėl krovinių ar užsakymų trūkumo. Tad į jūsų klausimą galiu atsakyti tik teigiamai.

Kiek jūsų kompanija dabar turi iš viso laivų? Kiek refrižeratorinių, kiek konteinerinių?

Šiuo metu bendrovės laivyną sudaro 7 laivai: 4 konteinervežiai, 1 sausakrūvis laivas, pritaikytas gabenti birius ir paketuotus krovinius, ir 2 laivai-refrižeratoriai. 

Mes nuolat vykdome laivyno atnaujinimo programą. Tai yra tęstinis procesas. Senesni laivai yra parduodami, o naujesni įsigyjami. 

Per pastaruosius dvejus metus „Limarko“ laivyno tonažas bene padvigubėjo, nes buvo įsigyti žymiai didesnio nei įprastai tonažo laivai, tokie kaip „Limarko Breeze“ ir „Limarko Norte“.

Kokiuose rajonuose dabar dirba jūsų laivai?

Mūsų laivai dirba tarptautinėse rinkose ir aptarnauja įvairius pasaulio regionus. Esame ten, kur labiausiai reikalingi konkrečiu momentu, priklausomai nuo rinkos poreikių ir klientų užsakymų. 

Šiuo metu bendrovės konteinervežiai yra įdarbinti pervežimams tarp Vakarų Europos ir Viduržemio jūros uostų. Laivai-refrižeratoriai dažniausiai aptarnauja krovinių srautus Pietų Amerikos, Vakarų Afrikos ir Europos regionuose. 

Dažnu atveju paskirties uostai yra Tolimuosiuose Rytuose ar Pietryčių Azijoje. Šiemet įsigytas sausakrūvis laivas „Limarko Norte“ pirmąjį reisą vykdo tarp Argentinos ir Ekvadoro uostų. 

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad mūsų laivai reguliariai dirba visuose pasaulio regionuose.

Ar planuojate dar pildyti savo laivyną?

Šiemet laivyną jau papildėme sausakrūviu laivu „Limarko Norte“, kuris tapo pirmuoju tokio tipo laivu bendrovės istorijoje ir šiuo metu yra didžiausias sausakrūvis laivas, registruotas Lietuvos jūrų laivų registre.

Įsigiję 40 tūkst. tonų dedveito (keliamosios galios) „Handymax“ klasės laivą žengėme svarbų žingsnį įgyvendindami ilgalaikę laivyno plėtros ir veiklos diversifikavimo strategiją.

Iki šiol bendrovė daugiausia specializavosi konteinerių gabenimo bei šaldytų, atšaldytų ir greitai gendančių krovinių pervežimo srityse, o naujasis laivas leidžia aktyviau veikti biriųjų krovinių rinkoje. 

Tai ne tik išplečia mūsų teikiamų paslaugų spektrą, bet ir suteikia daugiau lankstumo prisitaikant prie besikeičiančių pasaulinės laivybos rinkos poreikių. 

Tokių laivų kaip naujai įsigytas „Limarko Norte“ „Limarko“ laivyne ateityje bus ir daugiau.

Kaip sekėsi įveiklinti pernai įsigytą 1700 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) talpos laivą „Limarko Breeze“?

„Limarko Breeze“ sėkmingai integravosi į bendrovės veiklą ir stabiliai dirba tarptautinėje rinkoje. Šis laivas sustiprino mūsų pozicijas konteinerinių pervežimų segmente bei išplėtė galimybes aptarnauti klientus įvairiuose pasaulio regionuose. 

Laivas pastatytas pagal rinkoje gerai žinomą ir paklausų „Wenchong MK I 1700“ projektą, turi nuosavus krovininius kranus, suteikiančius daugiau lankstumo aptarnaujant krovinius įvairiuose uostuose. 

Dėl šių savybių „Limarko Breeze“ tipo laivai šiuo metu yra labai paklausūs tarptautinėje rinkoje ir esame tikri, kad tokia situacija išliks ir artimiausiu metu.

Kaip kompanija ruošiasi pereiti prie švaresnio kuro?

Kaip ir visa laivybos industrija, aktyviai stebime alternatyvių degalų ir technologijų plėtrą. Šiuo metu didžioji dalis laivų vis dar naudoja tradicinį iškastinį kurą, tačiau matome, kad rinkoje palaipsniui daugėja tiek biokuro, tiek kitų alternatyvių degalų pasiūla. 

Vis dėlto jų prieinamumas ir ekonominis pagrįstumas vis dar labai skiriasi priklausomai nuo regiono. Nors perėjimas prie švaresnių energijos šaltinių vyksta palaipsniui, tai yra viena svarbiausių visos laivybos industrijos krypčių artimiausiems dešimtmečiams.

Kartu šiandien daug dėmesio skiriame energetiniam efektyvumui, degalų sąnaudų optimizavimui ir aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimui.

Kokią įtaką kompanijos veiklai padarys tai, kad šiemet teks atsiskaityti 100 proc. už iš laivų išmetamą CO₂ kiekį?

Tai reiškia papildomas sąnaudas visam sektoriui. Kaip ir kuro sąnaudų atveju, mūsų veiklos modelyje su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) susijusios prievolės daugeliu atvejų yra perkeliamos mūsų paslaugų užsakovams - laivų frachtuotojams. 

Atsiskaitymo laikotarpiu būtent jie perduoda mūsų bendrovei reikalingą taršos leidimų kiekį. Todėl 2026 metais įsigaliojęs 100 proc. atsiskaitymo už CO₂ emisijas reikalavimas tiesioginės finansinės įtakos mūsų bendrovei beveik neturi. 

Šie kaštai dienos pabaigoje yra perkeliami galutiniam naudos gavėjui, t. y. paslaugos ar prekių vartotojui. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje šie reikalavimai daro poveikį visai laivybos rinkai, skatindami skirti daugiau dėmesio energetiniam efektyvumui ir mažesnėms emisijoms.

Ar daug išlaidų patirsite pritaikydami savo laivus jungtis prie elektros šaltinio krante?

Tai priklauso nuo konkretaus laivo techninių sprendimų ir uostų infrastruktūros. 

Visam sektoriui tai reiškia papildomas investicijas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tokie sprendimai prisideda prie taršos mažinimo uostuose ir aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.

Kokie kompanijos lūkesčiai šiais metais?

Tikimės išlaikyti stabilų užimtumą, sėkmingai integruoti naująjį laivą į bendrą laivyno veiklą ir toliau stiprinti bendrovės konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. 

Taip pat daug dėmesio skirsime veiklos efektyvumui didinti ir prisitaikymui prie besikeičiančių rinkos bei reguliavimo sąlygų.

Koks šiuo metu didžiausias jūsų galvos skausmas?

Didžiausias iššūkis šiandien yra neapibrėžtumas. 

Besitęsiantys geopolitiniai konfliktai, kintantys prekybos srautai, augantys reguliaciniai reikalavimai ir aplinkosauginiai įsipareigojimai reikalauja nuolatinio lankstumo bei gebėjimo greitai priimti sprendimus. 

Pasaulinis laivybos verslas yra įpratęs dirbti dinamiškoje aplinkoje, todėl prie pokyčių prisitaikome nuolat.