Ruošiantis statyti vėjo elektrinių parką kompanijos „Fugro“ tyrimų laivas „Fugro Frontier“, vadovaujamas Lietuvos kapitono Viktoro Gedgaudo, atliko žvalgybinius jūros dugno tyrimus.
Jų metu 38 metrų gylyje buvo atrastas iki šiol nežinomas 70 m ilgio ir apie 6 m aukščio objektas.
Vieni teigė, kad tai gali būti nuskendęs laivas, kiti, pasak naro Lino Duoblio, laivo NZ55 kapitono, kad tai tikriausiai morenos sluoksnis arba kažkoks kitas gamtinis darinys, nes tame rajone tokių darinių yra gana daug.
Panėrę pamatėme, kad ten, priešingai nei kai kas manė, yra nuskendęs laivas.
„Kad tai laivas - tai faktas. Mes nėrėme su užsienio narais vokiečiais tik kelis kartus, nebuvome tam pasiruošę, turėjome kitokių planų.
Panėrę pamatėme, kad ten, kitaip nei kai kas manė, yra nuskendęs laivas. Manome, kad tai Antrojo pasaulinio karo barža arba transportinis laivas.
Jis yra apsivertęs antraip - overkiliu. Per vidurį matyti skylės, galimybė patekti į vidų yra.
Surengsime ekspediciją, gerai apžiūrėsime, tada galėsime daugiau papasakoti apie tą laivą. Kitais metais gal bandysime jo brėžinius padaryti“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo naras L. Duoblys.
Pasak jo, „Scapehander“ profesionalių narų instruktorių grupė per pastaruosius septynerius metus yra identifikavusi apie 60 proc. Baltijos jūroje rastų nuskendusių laivų. Jos lyderis - vokietis Tomas Baier.
Anot L. Duoblio, jis organizuoja daugybę ekspedicijų, tai jis iš Baltijos dugno iškėlė nuskendusio laivo varpą, kuris buvo perduotas Lietuvos jūrų muziejui.
Ta grupė, vaizdžiai tariant, atlieka tarsi žvalgų darbą: paneria, įsitikina, ar tai nėra pavojinga, viską parengia, kad galėtų nerti kiti narai, fotografai ir t. t. „Supraskite, gyliai dideli. Kai pirmą kartą neri, yra daug pavojų“, - sako laivo NZ55 kapitonas.
L. Duoblys ir kiti Lietuvos narai su ta grupe dirba nuo 2016 metų. Penkerius metus narų grupė traukė iš jūros nuskendusius žvejų tinklus, o dabar pakeitė savo veiklos pobūdį: dabar ji neria prie nuskendusių laivų, juos filmuoja ir pildo informaciją apie juos.
„Daugelis tų nuskendusių laivų, prie kurių mes esame nardę, filmavę juos ir fotografavę, nėra iki galo identifikuoti, t. y. nežinome jų pavadinimų, istorijos ir t. t.
Tad per ateinančius kelerius metus mūsų tikslas būtų - galutinis laivų identifikavimas. Dabar norime tai, ką padarėme per tiek metų, susisteminti, padaryti darbą iki galo, kad žinotume, kas yra Lietuvos vandenyse“, - sako L. Duoblys.
Pasak jo, šiemet įvykdyta tik pusė darbų, kuriuos planuota padaryti. Prie užplaukusio ant minos ir nuskendusio 1914-1915 metais kreiserio „Friedrich Carl“ šiemet nebuvo neriama.
„Tai atidėjome kitiems metams tik dėl techninių dalykų, nes paprasčiausiai trūksta techninių resursų. Gylis ten 85 metrai, pasiruošimas nerti truputį sunkesnis, reikalauja didesnio tiek techninio, tiek žmogaus pasiruošimo. Planuojame tai padaryti kitais metais rugpjūtį ar rugsėjį“, - aiškino L. Duoblys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą