Pasaulio uostų gilinimo darbuose dalyvauja ir Lietuvos jūrininkai

„2014 metais turėjome projektą Sankt Peterburge. Bet kai įvyko Krymo įvykiai, mums ten darbas baigėsi. 2015 metais buvo pasamdyta Kinijos kompanija. 

O kinai vėl iš naujo pasamdė pusę Europos. Mes ten tada dirbome jau kaip atėję padėti kinams“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo kapitonas A. Padriezas.

Tik įsidarbinęs „Boskalyje“ kapitonas A. Padriezas dirbo Katare, paskui Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Jis yra dirbęs Saudo Arabijoje, Bahreine, Kosta Rikoje, Australijoje, Latvijoje, Estijoje ir labai daug Anglijoje.

Pasak kapitono, 2008-2009 metais Persijos įlankoje buvo labai daug darbų. O dabar patys arabai prisistatė ten savo žemsiurbių ir žemkasių. Labai nemažai jose dirba jūrininkų iš Lietuvos. Dabar į tą rinką stipriai įsiveržė ir kinai.

Laukė dešimt metų

A. Padriezas Olandijos gilinimo darbus atliekančioje kompanijoje „Boskalis“ dirba nuo 2006 metų. Vieno iš pastarųjų reisų metu ėjo kapitono pareigas gruntovežyje „Union Topaz“, kuris dirba Švedijoje, Botnijos įlankos šiaurėje, Liuleo uoste.

Pasak kapitono, miestelis nėra didelis, turi tik apie 80 tūkst. gyventojų. Švedai nori čia didesnio uosto, kad galėtų prekiauti plienu.

Šiandien Liuleo uostas gali priimti apie 60-66 tūkst. tonų talpos laivus, o nori priimti laivus iki 180 tūkst. tonų talpos. 

Šis Švedijos uostas turi tokį pat siekį kaip ir Klaipėdos uostas - priimti „Baltmax“ laivus, didžiausius, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą. Žinia, ne visi laivai gali įplaukti į šią jūrą dėl negilių sąsiaurių. 

Švedai sako, kad šito projekto jie laukė dešimt metų.

Darbams trukdo ledas

Darbai Liuleo uoste pradėti šiemet ir tęsis keturis sezonus. Kadangi šis uostas yra šiaurėje, jame labai limituotas darbo laikas dėl ledo. 

Kapitonas A. Padriezas pasakojo, kad pernai ledas ten susidarė jau rugsėjį, o šiemet balandį ledas buvo dar 90 centimetrų storio. Tad čia galima dirbti tik nuo gegužės iki spalio.

Botnijos įlankos šiaurėje gilinimo darbus atlieka dvi olandų žemkasės - „Boskalio“ kompanijos „Magnor“ ir kitos olandų kompanijos „Van Oord“, su kuria įgyvendinamas bendras projektas „Simson“, dar viena „Boskalio“ antrinės kompanijos suomių „Boskalis Terramare“ žemkasė ir kompanijos „Vasa“ žemkasė - iš viso keturios žemkasės ir daug laivų gruntovežių. Kasama ir uosto viduje, ir išorinėje jo dalyje.

Laivas „laužiamas“ per pusę

„Boskalio“ žemkasės yra 70 metrų ilgio pontonas, ant jo stovi didelis ekskavatorius, turintis 38 kubinių metrų (maždaug 50 tonų) talpos kaušą. 

Turimos dviejų tipų žemsiurbės. Būna, laivas tiesiog nuleidžia „straublį“ ant dugno, plaukia ir siurbia smėlį į save. 

Yra ir kiti laivai, kurie stovi ant inkarų ir specialiais dantimis graužia gruntą ir pumpuoja arba į gruntovežius, arba į krantą.

„Jų valdymas gerokai skiriasi nuo kitų laivų. Jeigu kalbame apie žemkasę, ji išvis neplaukia, o stovi ant vadinamųjų kojų. 

Jeigu kalbame apie žemkasę, ji išvis neplaukia, o stovi ant vadinamųjų kojų.

Kai nukasa atkarpą, žengia tomis savo kojomis toliau. Jos žingsnis būna apie 6 metrų ilgio ir didesnis, priklausomai nuo žemkasės dydžio.

Žemsiurbė plaukia. Su paprastu laivu plauki, žiūri, kad tavo kelyje nieko nebūtų. Jeigu gaudai žuvis, tai žiūri, ką tu gaudai, o kur tas laivas plaukia, tik kartais užmeti akį. 

Tas pats su žemsiurbe - svarbiausia, kad kasi tai, ką tau reikia iškasti.

Valdymas visiškai skiriasi. Autopilotu gali plaukti tik išveždamas tai, ką reikia išmesti. O šiaip yra rankinis valdymas. Darbas įdomus, tai nėra plaukimas iš taško A į tašką B", - pasakojo kapitonas A. Padriezas.

Gilinimo darbas įdomus, tai nėra plaukimas iš taško A į tašką B.

Pasak jo, gruntovežis yra kur kas sudėtingesnė transporto priemonė nei barža. „Gruntovežis “lūžta" per pusę. Laivą sudaro dvi plaukiančios pusės, į talpyklą tarp jų kraunamas iškastas gruntas.

 Kai nori jį iškrauti, tiesiog atskiri tas puses vieną nuo kitos ir viskas iškrenta. Kiekviena pusė plaukia atskirai ir jos iškyla. Jeigu paprastame laive tokią skylę padarytum, jis tiesiog nuskęstų. 

Vadovaujantis tokiu principu yra pastatyti ir gruntovežiai, ir žemsiurbės. Abi pusės turi tuščias ertmes, kurios jas iškelia.

Dabartinės žemsiurbės „nelūžta“. Visos jos turi dugno duris, kurias atidarius iškrenta krovinys. Belgų kompanija „Deme“ netgi gruntovežius pasistatė su dugno durimis ir jie „nelūžta“. 

Dabartinės žemsiurbės „nelūžta“. Visos jos turi dugno duris, kurias atidarius krovinys iškrenta.

O kita belgų kompanija „Jan De Nul“ pasistatė apie 14 naujų gruntovežių, ir visi jie yra „lūžtantys“ per pusę", - pasakojo pokalbininkas.

Įgulos mišrios

Kokia „Boskalio“ žemkasių ir gruntovežių įgulų sudėtis, priklauso nuo to, kokiame rajone dirbama. 

Daugiausia tarp įgulos narių yra olandų - jie ir vyr. vadovai, ir vyr. mechanikai. Pasak A. Padriezo, dabar nemažai yra ir Lietuvos jūrininkų. 

Jeigu dirbama ne Europoje, visi eiliniai jūreiviai yra filipiniečiai. Jeigu dirbama Europoje, įgula būna mišri. 

Lietuvos kapitono vadovaujamame laive buvo Lietuvos ir Latvijos piliečiai ir tik vienas olandas. 

Kitame laive buvo trys olandai, o visi kiti įgulos nariai iš Lietuvos ir Latvijos.

„Kodėl samdomi jūrininkai iš Lietuvos ir Latvijos? Todėl, kad UAB „Boskalis Baltic“ yra Klaipėdoje. Ji skirta trims ES šalims - Lietuvai, Latvijai, Estijai - ir Ukrainai bei Kaliningrado sričiai“, - sakė kapitonas.

O šiaip „Boskalio“ laivuose pasitaiko jūrininkų iš įvairių šalių, pavyzdžiui, viename laive buvo virėjas iš Šri Lankos, kitame - kapitono vyr. padėjėjas ir vyr. mechanikas buvo meksikiečiai, vienas mechanikas, kurio senelis buvo kilęs iš Lietuvos, buvo net iš Urugvajaus. Pastaruoju metu laivų įgulose atsirado daug kroatų ir lenkų.

Pati kompanija „Boskalis“ savo padalinius visuose kontinentuose. Ji perka kompanijas įvairiose šalyse, neretai su visomis įgulomis, taip ir atsiranda jos laivuose jūrininkų iš įvairių šalių.

Į pavojingus rajonus nesiunčia

Šiemet pasaulinė laivyba patiria nemažai iššūkių. Sueco kanalas - trumpiausias vandens kelias tarp Azijos ir Europos - Raudonojoje jūroje nukentėjo dėl hučių atakų prieš prekybinius laivus. 

Laivai priversti plaukti ilgesniais maršrutais. Metų pradžioje atsiradusios problemos sprendimo būdo nerasta iki šiol.

Kai reikia perplukdyti didžiąsias žemsiurbes iš vieno rajono į kitą, kompanijos „Boskalis“ vadovybė neretai kviečia daug patirties turintį kapitoną A. Padriezą. 

Pasak jo, kompanija stengiasi nesiųsti savo laivų ten, kur labai pavojinga. „Dabar niekas neplaukia Raudonąja jūra, nes tai būtų savižudybė“, - sako Lietuvos kapitonas.

Kas vyksta Raudonojoje jūroje, jūrininkai girdi. Kapitonui A. Padriezui pernai teko plaukti per ją. Jis vyko iš Singapūro į Manilą, iš Manilos vėl į Singapūrą, iki Saudo Arabijos. 

Bet tada dar nebuvo prasidėję visi tie įvykiai, laivai nebuvo apšaudomi.

Geros darbo sąlygos

„Boskalio“ laivuose dirbama 4 savaites, paskui 4 savaites ilsimasi. Įdomu tai, kad žemkasėse, kurios dirba Švedijos uoste, veikia švediški įstatymai. 

Įdomu tai, kad žemkasėse, kurios dirba Švedijos uoste, veikia švediški įstatymai. Kasėjai, operatoriai iš viso dirba tik po 11 dienų ir dar turi vieną poilsio dieną.

Kasėjai, operatoriai iš viso dirba tik po 11 dienų ir dar turi vieną poilsio dieną. Gruntovežiuose tai netaikoma.

Paklaustas, kodėl taip ilgai - 18 metų - dirba „Boskalyje“, A. Padriezas atsakė: „Darbo sąlygos gana geros. Reisai trumpi. 

Europoje dirbame po keturias savaites, o už Europos ribų - po 6 savaites. Yra visos garantijos, „Sodrai“ mokama, yra pensinis fondas, plius „Boskalis“ atidarė mums atskirą pensinį fondą. Nėra čia auksinės darbo sąlygos, tai ne vadinamasis ofšoras, bet tikrai nėra blogai.“

Kapitonu tapo transporto laivyne

Baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, A. Padriezas pirmus dešimt metų dirbo žvejybos laivuose. Kai susivienijimas „Litrybprom“ pradėjo byrėti, jis išėjo dirbti į transporto laivyną (dabar - laivininkystės kompanija „Limarko“). 

Ten tapo kapitonu. Kai šis laivynas buvo privatizuotas, jis išėjo ir pradėjo ieškotis kito darbo. Papuolė į belgų kompaniją, kuri 2005 metais pradėjo statyti laivus ir verbavo lietuvius.

„Paskui sužinojau, kad yra tokia kompanija „Boskalis“, Klaipėdoje turinti biurą, susigundžiau, atėjau pabandyti, taip ir dirbu iki šiol“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Padriezas.

Pasaulyje šiuo metu yra keturios didžiausios gilinimo darbus atliekančios kompanijos: dvi olandų - „Boskalis“ ir „Van Oord“ - ir dvi belgų - „Deme“, šiuo metu atliekanti daugiausiai operacijų, ir „Jan De Nul“, pati didžiausia. 

„Boskalis“ įkurtas 1910 metais. Kompaniją įsteigė du vyrai - Bos ir Kalis. Iš pradžių ji ir vadinosi „Bosandkalis“, laikui bėgant „and“ išmetė ir liko „Boskalis“ .

Asmeninio Arvydo PADRIEZO archyvo nuotr.