Pradėtas statyti kompetencijų centras padės neatsilikti nuo kitų šalių lygio (galerija)

Niekam nekilo klausimų, kad toks centras Klaipėdoje reikalingas, niekam jo būtinybės įrodinėti nereikėjo, sako akademijos vadovas Justas Žaglinskis.

Kieno idėja buvo statyti tokį centrą? Nuo ko viskas prasidėjo? Kiek laiko buvo ruošiamasi šiam projektui įgyvendinti?

Idėja gimė palaipsniui Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovybei ieškant galimybių plėsti ir gerinti studijų, dėstomų kursų kokybę. Ieškojome galimybių praplėsti baseino tūrį. Nuo mažų užgaidų po truputį ėjome prie didesnių. Iš pradžių norėjome tik šiek tiek padidinti. Manėme, kad gal tokį mokymo centrą galėtumėme įrengti turimame mokyklos pastate.

Vertinant visą struktūrą, visą mokyklos valdomą turtą pastebėtas stadionas, apie kurio galimybes buvo klaidingai manoma. Ankstesni vertinimai, kurie vyravo mūsų koridoriuose, bylojo, kad tame sklype nieko neįmanoma statyti, nes riboja galiojantys miesto detalieji planai ir aibė kitų dokumentų.

Darant galimybių studiją buvo nuspręsta, kad reikia vertinti to sklypo, kuriame tuo metu buvo įrengta treniruoklių aikštelė, laikomas kitas inventorius, pritaikomumą naujam kompetencijų centrui. Tada ir paaiškėjo, kad tereikia tik pasikeisti detaliuosius planus. Tai padaryti mums labai padėjo miesto savivaldybė, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis skyrius ir kai kurios privačios įmonės.

Mums pasisekė tai padaryti labai greitai – per 5-6 mėnesius nuo idėjos starto iki projektinių pasiūlymų. Buvo prognozuojama, kad tam reikės 12-16 ar net daugiau kaip 20 mėnesių.

Nuo to viskas ir prasidėjo. Pamatėme, kad yra galimybių ir padarėme namų darbus. Vėliau Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla buvo prijungta prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, tapo VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademija. Tuo pagrindu mes galėjome apeliuoti į jo lėšas. Buvo parengtas investicinis projektas, kurio viena iš sudedamųjų dalių buvo komunikacijų centro statyba buvusiame stadione.

Reikia nepamiršti, kad minkštosios to projekto veiklos taip pat yra svarbios: naujų studijų programų kūrimas, infrastruktūros, įrangos, neformalaus suaugusių švietimo programų atnaujinimas. Tai šiek tiek nublanksta finansiniu atžvilgiu palyginti su kompetencijų centro statyba, bet svarbu mūsų ateičiai. Šitas tandemas – kompetencijų centras ir minkštųjų priemonių vystymas, tikimės, duos gerą rezultatą netolimoje ateityje.

© Justas Žaglinskis. LJA nuotr.

Kas jums padarė didžiausią įspūdį rengiantis šiam projektui?

Šio proceso metu įvyko daug blogų ir daug gerų dalykų. Svarbu, kad ir kaip būtų, viskas juda į priekį. Norisi padėkoti visiems daugiau ar mažiau prisidėjusiems prie projekto. Jo greitis ir dinamika yra labai didelė. Turbūt pats svarbiausias dalykas tai, kad mūsų rate neatsirado nė vieno, kas kvestionuotų tokio centro poreikį. Niekas nesipriešino tam ir tai netiesiogiai motyvavo - nereikėjo įrodinėti idėjos reikalingumo.

Ar toks modernus centras bus pirmas Baltijos šalyse?

Ne. Tokio centro trūko, nes mums reikėjo pasitempti iki kitų šalių lygio. Mums svarbu, kad Lietuva, o ne Latvija, Estija ar Lenkija užtikrintų tokią pasiūlą. Buvo duobė, kurią reikėjo užpildyti. Mes rengiame jūrininkus, jūrinės pramonės specialistus, kurie savo profesionalumu tikrai nenusileidžia kitų pasaulio šalių specialistams.

Kokios erdvės bus tame kompetencijų centre?

Bus penkių talpų standartinis 25 metrų baseinas su trimis pakopomis šuoliams į vandenį – vieno, trijų ir penkių metrų. Dugnas bus kintamo gylio - nuo 1,2 iki 4,5 metro. Šalia baseino bus bangų generavimo įranga, sraigtasparnio fiuzeliažo modelis, kuris bus naudojamas kursams ir mokymams, evakuacijos iš keltų sistemos. Be baseino dar bus uždara patalpa aukštalipiams, administracinės ir pagalbinės patalpos.

Kuri kompetencijų centro projekto dalis jums pačiam yra įspūdingiausia?

Manau, kad architektūra – rūdintas plienas, rudo klinkerio plytos. Mūsų statinys, turėsiantis stogus, terasą, labai gerai įsilies į istorinio naujamiesčio aplinką. Kadangi mes planuojame vykdyti tarptautinių konvencijų reglamentuojamus standartizuotus kursus, pastato vidus neturės didelio išskirtinumo, nes privalo atitikti tam tikrus reikalavimus.

© Projektuotojų vizualizacija

Kiek kainuos kompetencijų centras?

Apie 5,5 milijono eurų.

Kas finansuoja šitą projektą?

Jam bus naudojamos lėšos iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondų. Dalies lėšų, kaip matome, pritrūks, jų bandysime gauti iš VILNIUS TECH lėšų arba ieškosime kitų išorės šaltinių. Tačiau pinigų trūkumas nėra vertinamas kaip rizika šiam projektui įgyvendinti.

Ar kompetencijų centru naudosis tik Jūreivystės akademijos studentai?

Jis skirtas mūsų studentams, taip pat neformalaus suaugusių švietimo kursų arba mokymų klausytojams ir moksliniams tyrimams.

Kada prasidės realūs statybų darbai, gal jau pradėti pamatai?

Pamatų nėra. Šiuo metu vežamas gruntas, kurio reikia išvežti labai daug, kadangi dalis baseino bus po žeme, dalis – virš žemės.

Kas laimėjo konkursą ir atliks statybos darbus?

Uždaroji akcinė bendrovė „Versina“.

Per kiek laiko planuojate pastatyti kompetencijų centrą?

Jeigu nebus kokių nors neįveikiamų aplinkybių, planuojame pastatyti kitų metų spalį ar lapkritį.

© Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Kaip jūs viską sparčiai darote.

Viso šio projekto metu žvaigždės stovi vienoje tiesėje.

Kada planuojamas kompetencijų centro atidarymas?

Atidarymas ir akreditavimas – du skirtingi dalykai. Pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti turbūt kitų metų gale arba 2027 metų pradžioje. Statybos truks apie 12-15 mėnesių.

Kas skirs lėšų kompetencijų centro priežiūrai?

Jūrininkų mokymo centre mes dabar turime nedidelį baseiną. Jo infrastruktūrą ir priemones patys prisižiūrime. Jeigu ko nors negalime, samdome įmones. Tikriausiai bus steigiamas etatas arba ieškoma vidinių resursų. Manau, kad tam mūsų kompetencijos užteks arba užteks iš dalies, esant reikalui bus samdomos privačios įmonės.