Uostas

Šiemet Lietuvos žmonės pradėjo pirkti didesnius laivus

(3)

Apie tai, kokius pramoginius laivus perka lietuviai, kokios tendencijos ryškėja pastaruoju metu, kalbamės su Simu Šakaliniu, laivų prekybos srityje dirbančiu ilgiau nei 7 metus. Jis džiaugiasi, kad pramoginės laivybos sezonas Lietuvoje ilgėja, kad atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, norinčių būti ant vandens, o ne sėdėti namie prie kompiuterio.

Pasak S. Šakalinio, pramoginė laivyba Lietuvoje dar labiau plėstųsi, jeigu pasaulyje būtų išspręsti konfliktai.

Simas ŠakalinisKokios tendencijos pramoginių laivų pardavimo srityje stebimos pastaruoju metu? Ar tikrai lietuviai pradėjo geriau gyventi, tad noriai perka laivus ir jų Lietuvoje sparčiai daugėja?

Tikrai taip. Gal tai ir nėra susiję su tuo, kad lietuviai geriau gyvena, bet jie atranda vis daugiau pramogų gamtoje, ant vandens, įtraukia visą šeimą, gimines, draugus. Tiesiog žmonės pradėjo ieškoti daugiau pramogų gamtoje. O vanduo visiems patinka ir jie nori būti ant vandens.

Kitas dalykas, vis daugėja jaunų žmonių, kuriančių verslus, kurie yra nusiteikę aktyviai gyventi. Jie irgi didina parduotų laivų skaičių. Pernai Lietuvoje buvo parduota 50-60 naujų laivų. Šiemet daugiau žmonių pradėjo pirkti didesnius laivus.

O naudoti laivai taip pat noriai perkami?

Lietuvoje žmonės perka daug ir naudotų laivų, parsiveža iš Švedijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos, bet mes nematome skaičių, kiek jų yra parduodama.

Ar Lietuvoje laivus perka tik turtingieji?

Vidurinioji klasė, kuri dažniausiai pirkdavo mažesnius laivus, šiuo metu kiek sustojo.

Bankų palūkanos vis dar nekrenta, žmonėms dar neramu, jie nesijaučia saugūs, tad mažesnių laivų pirkimas yra šiek tiek apstojęs. Didesni laivai ir toliau yra perkami.

Visame pasaulyje matoma tendencija, kad brangesni laivai labiau perkami. Juos įsigyja žmonės, kurie yra apsirūpinę ir jaučiasi saugiai.

Lietuviai savo laivus veža į Viduržemio jūros baseiną - į Italiją, Prancūziją - ir ten juos laiko.

Pastaruoju metu labai populiari tapo Kroatija, joje nemažai lietuvių laiko savo laivus. Ten nuvykęs dažnai išgirsi lietuviškai kalbančius žmones.

Kokios šiuo metu yra laivų kainos?

Vidutinės brangesnių laivų kainos kyla į viršų nuo 150 tūkst. eurų. Naudotų laivų kainos labai įvairios: ir iki 30 tūkst. eurų, ir iki 50 tūkst. eurų, tai priklauso nuo laivo dydžio.

Buriniame segmente yra atsiradę nemažai nedidelių naudotų jachtų, atvežtų iš Švedijos, kainuojančių 15-20 tūkst. eurų. Lietuviai moka jas susitvarkyti, prižiūrėti ir puikiai jomis plaukioja.

Anksčiau buriuotojai skųsdavosi, kad Lietuvoje daug vargo norint įregistruoti įsigytą laivą. Ar tebėra ši problema?

Ne, problemų dėl registracijos nebėra. Jų kildavo tada, kai pardavėjai arba klientai neturėdavo tinkamų dokumentų. Jeigu visi dokumentai tvarkingi, nėra jokios problemos užregistruoti laivą. Gal daugiau problemų būdavo, jeigu laivas parvežtas, tarkime, iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Ten šiek tiek kitokios taisyklės ir jų laivai neturi to vadinamojo Europai skirto sertifikato. Be jo nepavyksta užregistruoti laivo Europos Sąjungoje. Jeigu laivas pastatytas Europoje, nėra problemos, svarbu, kad visi dokumentai būtų tvarkingi.

Laivai
Pernai Lietuvoje parduota 50-60 naujų pramoginių laivų.

Ar laivų pardavimams turėjo įtakos Ukrainoje prasidėjęs karas?

Taip. Tai yra pagrindinė priežastis, kad žmonės yra neramūs. Jie turi pinigų, bet kol kas nėra linkę investuoti į savo pramogas, nes kaimynų situacija nėra aiški, ir žmonės nejaučia stabilumo. Dėl to prabangos prekių pirkimas šiek tiek sustojo, laukiama, kas bus toliau.

Ar problema, kad mūsų krašte nėra kur tinkamai laikyti pramoginių laivų, turėjo kokios nors įtakos jų pardavimams?

Taip. Mes dalį klientų praradome todėl, kad žmonės tiesiog su savo laivais išvyko į kitas šalis. Pavyzdžiui, Estija turi neblogų naujų uostelių. Bet, kita vertus, ir Lietuvoje uostelių būklė gerėja, jų daugėja. Vidaus vandens kelių direkcija užtikrina vandens kelių būklę, palaiko tinkamus gylius, kad žmonės galėtų saugiai plaukioti.

Pačios Klaipėdos uosteliuose vis dar nieko naujo neatsirado, tačiau plečiasi uosteliai aplink Klaipėdos regioną: atsirado geras Svencelės uostelis, Drevernos. Girdime planus, kad Nidoje ir Juodkrantėje bus po uostelį. Veiksmų jau imamasi, manau, reikia šiek tiek palaukti ir per artimiausius dvejus trejus metus reikalinga infrastruktūra atsiras.

Su kokiomis problemomis laivų pardavimo verslas susiduria šiuo metu?

Kaip čia pasakius. Kiekvienas verslas kažkiek tų problemų patiria, bet jis turi prisitaikyti prie esamos situacijos ir reaguoti į rinką. Jeigu kažkurio segmento laivų pardavimai sustoja, reikia atvežti kokių nors naujienų, galbūt pristatyti klientams kokių nors neįprastų laivų, geresnės kokybės, gal su galingesniais varikliais.

Kiekvieną kartą reikia reaguoti į rinką, klausytis, ką sako klientai, kokie jų lūkesčiai, tada viskas bus gerai.

Kokie laivai dabar yra patys perkamiausi?

Vieno kokio nors modelio negalima išskirti. Žmonės yra labai įvairūs: vieni mėgsta atviro tipo katerius, kiti - su kajute, treti - kad galėtų miegoti per naktį laive. Kai kurie žmonės nori tokio laivo, kad galėtų po darbo kelias valandas paplaukioti po Kuršių marias, po uostą ar Danės upe.

Populiarūs modeliai keičiasi kiekvienais metais, nes vis atsiranda naujų. Vienais metais vieni būna populiarūs, kitais visai kiti. Orai Lietuvoje gerėja, vasaros sezonas ilgėja, tad stebime tendenciją, kad vis daugiau žmonių renkasi atviro tipo katerius.

Iš kur daugiausia atsivežate laivų parduoti?

Daugiausia atsivežame iš Skandinavijos. Taip jau istoriškai susiklostė, kad visi pagrindiniai ir populiariausi laivų statytojai statyklas turi Suomijoje, Švedijoje. Mūsų kaimynai lenkai turi gana ilgą laivų statybos istoriją, atsivežame ir jų laivų.

Atgabename vieną kitą laivą, kurie statomi Italijoje, Prancūzijoje. Atsižvelgdami į kliento pageidavimą, galime pristatyti jo norimą modelį. Dažniausiai klientas nežino, kokio modelio jam reikia. Mes stengiamės jam pasiūlyti kelis variantus, kad galėtų pasirinkti, visoje laivo pirkimo kelionėje bandome vesti jį už rankos.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder