Svarbu ne tik elektriniai kranai, bet ir mikroklimatas

Tęsiame straipsnių ciklą, kuriame pasakojame, ką darnumo su aplinka, t. y. tvarumo, srityje jau nuveikė ar ketina nuveikti Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos narės, Klaipėdos uosto įmonės. Šį kartą lankėmės LKAB „Klaipėdos Smeltė“.

„Klaipėdos Smeltėje“ nuo praėjusių metų vidurio stebimas žymus konteinerių krovos apimties augimas. Šiais metais prie jos krantinių švartuojami vieni didžiausių pasaulyje apie 400 m ilgio okeaniniai konteinervežiai, gabenantys konteinerius su „transshipmento“ kroviniais. Tokių milžinų užėjimas į „Klaipėdos Smeltę“ suteikia vilties, kad net šiuo ypač sudėtingu laikotarpiu Lietuvos uosto sėkmės istorija turės tęsinį.

„Klaipėdos Smeltėje“ tvarumo atžvilgiu dėmesys skiriamas trims pagrindiniams komponentams: aplinkosaugai, socialinei atsakomybei ir valdysenai.

Atliekami mikroklimato tyrimai

„Klaipėdos Smeltės“ generalinio direktoriaus Rimanto Juškos teigimu, bendrovė ypatingą dėmesį skiria įmonės socialiniam klimatui, kuris taip pat prisideda prie tvarumo. Ji vadovaujasi „MSC grupės“, kuriai priklauso ir konteinerių terminalų tinklą valdanti „Terminal Investment Limited Sarl“ - pagrindinė bendrovės akcininkė - savininkų diegiamomis vertybėmis.

Bendrovės vadovui svarbu, kaip jaučiasi joje dirbantys žmonės, todėl „Klaipėdos Smeltėje“ periodiškai vykdomi bendrovės mikroklimato tyrimai. Tam samdoma išorės kompanija, kad darbuotojai galėtų būti atviri.

„Tokie tyrimai labai daug ką atskleidžia. Tada galime daryti išvadas, kokias sritis reikia gerinti ir kokius klausimus spręsti pirmiausia. Manau, vadovams tai labai svarbu žinoti, juo labiau kad dabar gyvename labai sudėtingu laikotarpiu“, - teigia R. Juška.

Vadovus užsiaugina patys

Šiuo metu „Klaipėdos Smeltėje“ dirba 251 darbuotojas. Personalo valdymo ir apmokėjimo tarnybos vadovė Viktorija Malinovskė, dirbanti šioje bendrovėje nuo 2007 metų, džiaugiasi, kad įmonė specialistus ir vadovus užsiaugina pati.

„Kai ieškome darbuotojų, dažniausiai juos priimame į žemiausią grandį, vėliau dauguma kyla karjeros laiptais. Kai kurioms pareigybėms darbuotojų mes ieškome tik įmonės viduje. Šiandien labai daug žmonių iš žemesnių pozicijų yra perėję dirbti į gamybą, administraciją ir netgi eina vadovų pareigas“, - pasakojo V. Malinovskė. Beje, ji pati pradėjo nuo talmano-krovinių tvarkytojo pozicijos ir, kol tapo vadove, perėjo įmonėje penkias pozicijas.

„Klaipėdos Smeltė“ turi mokymo centrą, kuriame yra kranininkų mokymui reikalinga įranga - modernus simuliatorius. Jame jautiesi taip, tarsi sėdėtumei aukštai krano kabinoje.

Šeimyniška kompanija

„Mes esame kaip viena šeima, rūpinamės vieni kitais. Sveikiname sutuoktuvių, jubiliejų, vaiko gimimo proga bei su darbo stažo sukaktimi. Jeigu netektis šeimoje ar liga, - skiriame pašalpą, laisvą darbo dieną“, - vardijo personalo vadovė.

„Klaipėdos Smeltė“ pažymi ne tik asmenines darbuotojų sukaktis, ji turi ir dvi svarbiausias metų šventes, kurias švenčia visas kolektyvas kartu, taip stiprindamas tarpusavio ryšį.

Viena iš jų - tradicinė Jūros šventė ir dalyvavimas šventinėje eisenoje. Klaipėdiečiai jau priprato, kad „Klaipėdos Smeltė“ visada nustebina ir originalumu gerokai išsiskiria iš kitų eisenos dalyvių. Antra šventė - kalėdinis renginys. „Esame iš tų kompanijų, kurios į šventės organizavimą įtraukia kuo daugiau savo darbuotojų: patys ruošiame scenarijus, dalyvaujame filmavimuose, vaidinimuose ir choreografiniuose pasirodymuose“, - pasakojo V. Malinovskė.

Kompanija rūpinasi ir gera savo darbuotojų fizine sveikata. Šiam tikslui nuomojamos sporto salės, darbuotojai įtraukiami į uosto spartakiadą, dalyvauja „Drakonų“ valčių varžybose.

Tiki lygiomis galimybėmis

„Klaipėdos Smeltė“ didelį dėmesį skiria lygių galimybių įgyvendinimui. „Darbuotojų atrankoje gali dalyvauti tiek moterys, tiek vyrai, o darbo užmokesčio dydis priklauso ne nuo lyties, bet nuo darbuotojo užimamos pareigybės ir kvalifikacijos lygio. Tiesa, moterys kol kas nepretenduoja į dokininko-operatoriaus pareigybę, bet sulaukiame didelio moterų susidomėjimo talmano-krovinio koordinatoriaus, kurie skaičiuoja krovinius, darbu“, - aiškino personalo vadovė.

ELEKTRIFIKUOS. Žadama elektrifikuoti ir RTG kranus.

ELEKTRIFIKUOS. Žadama elektrifikuoti ir RTG kranus.

Planuoja elektrifikuoti visus kranus

„Klaipėdos Smeltė“ rūpinasi aplinkosauga ir yra sertifikuota pagal ISO 14001 standartą. Ji vienintelė Klaipėdos uoste sertifikuota pagal energijos naudojimo vadybos sistemų ISO 50001 standartą. Bandrovės kokybės vadovo Balio Barišausko teigimu, prioritetinės veiklos kryptys aplinkosaugos srityje yra šios: triukšmo valdymas ir anglies dvideginio išmetimo mažinimas.

"Darome viską, kad gretimų gyvenamųjų rajonų gyventojai jaustų kuo mažesnį mūsų vykdomos veiklos neigiamą poveikį, dėl to buvo atsisakyta krauti į laivus metalo laužą ar stiprų kvapą skleidžiančius krovinius.

Įgyvendinant triukšmo mažinimo priemones tenka pasitelkti ir kūrybinius sprendimus - iš sandėliuojamų konteinerių pastatomos apsauginės sienelės. Viso terminalo dangos yra atnaujintos ir išlygintos, todėl transporto judėjimas tapo tylesnis, geriau surenkamas paviršinis vanduo į atnaujintus valymo įrenginius", - pasakojo B. Barišauskas.

Klaipėdiečiai žavisi šios bendrovės mėlyna ir raudona spalvomis nudažytais konteinerių krovos kranais, vadina juos žirafomis. Žiniasklaidai rašant apie Klaipėdos uostą dažnai naudojami vaizdai su šiais kranais, tapusiais vizitine Klaipėdos uosto kortele.

Tačiau mažai kas žino, kad tie penki aukšti STS kranai, skirti konteineriams į laivus krauti, yra elektriniai ir nekenkiantys aplinkai.

Negana to, jie labai ekonomiški: keldami konteinerį vartoja elektrą, o nuleisdami žemyn - ją gamina.

„Klaipėdos Smeltės“ tvarumo planuose numatyta elektrifikuoti ir visus 17 ožinių RTG kranų, kurie naudojami perkrauti konteinerius sandėliavimo aikštelėse bei pakrauti ant transporto. Apskaičiuota, kad elektrifikavus „Klaipėdos Smeltės“ RTG kranus, anglies dvideginio išmetimas per metus sumažėtų daugiau kaip 2 tūkst. tonų, t. y. tiek, kiek jo per metus sugeneruoja energetinius išteklius vartodami 230 vidutinių namų ūkių.

Ieškoma tvaraus sprendimo

„Klaipėdos Smeltė“ - pirmoji uosto įmonė, teritorijai apšviesti pradėjusi naudoti LED šviestuvus, iki 60 proc. taupančius elektros energiją. Šiemet tokie šviestuvai bus instaliuoti beveik visoje bendrovės nuomojamoje teritorijoje ir uždarose patalpose.

Laukia dar vienas iššūkis. 2030 metais pradės galioti ES direktyva, pagal kurios reikalavimus kruiziniams ir laivams konteinervežiams stovint uoste bus privaloma elektros energiją tiekti iš kranto. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, jau šiandien matyti, kad pietinėje uosto dalyje trūksta laisvų elektros energijos pajėgumų, kurių prireiks prijungus didelius laivus.

„Direktyvos įgyvendinimas aktualus ne tik mums, bet ir visam Klaipėdos uostui, ir tam reikia ruošti jau dabar. Šiemet pradedame domėtis, kaip galėtume įgyvendinti šį reikalavimą. Esu įsitikinęs, kad sutelkę savo ryžtą bei pastangas rasime tvarų ir draugišką aplinkai sprendimą“, - tikina R. Juška.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder