Uostą kemša Ukrainai skirti automobiliai

"Mes turime tam tikrą naudotų mašinų, kurios iš Jungtinių Amerikos Valstijų per Klaipėdą keliauja į Ukrainą, srautą. Kadangi šioje šalyje vyksta karas, ko gero, trūksta vežėjų, kurie galėtų išgabenti tas mašinas iš uosto.

Tad dabar Klaipėdoje pilnos aikštelės naudotų lengvųjų automobilių iš Amerikos. Terminaluose kaupiasi ir konteineriai. Mašinos iš jų neiškraunamos ir tai kelia tam tikrų rūpesčių„, - “Vakarų ekspresui" sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

Apie situaciją Klaipėdos uoste, apie tai, kokie buvo trys šių metų ketvirčiai, kokie ryšiai sieja su Kinija ir kaip atlaikyti smūgius pavyksta UAB Klaipėdos konteinerių terminalui (KKT), kalbamės su Vaidotu Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentu, KKT generaliniu direktoriumi.

VADOVAS. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika: „Padeda uosto kompanijų išradingumas, jų gebėjimas greitai reaguoti į besikeičiančią rinką, ieškoti naujų krypčių, naujų krovinių.“ KKT nuotr.

Išspręstas tik vienas klausimas

Metų pradžioje asociacija aštriai kėlė padidintų geležinkelio tarifų klausimą, nes tai, esant tokiam sunkmečiui, Klaipėdos uostui trukdė konkuruoti su kitais uostais. Ar kas nors pasikeitė šioje srityje dabar?

Geležinkelio tarifų klausimu buvo atsižvelgta į mūsų pastabas. Tam tikri tarifai buvo šiek tiek pakoreguoti ir sumažinti gana greitai - pavasario pradžioje. Buvo rastas kompromisas.

O ar radote kompromisą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos padidinto žemės nuomos mokesčio?

Šiuo klausimu viskas liko taip, kaip buvo.

Kol kas mūsų pasiūlymams nepritarta ir tarifai išliko to paties dydžio.

Nesulaukė dėmesio ir mūsų siūlymas atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją suspenduoti žemės nuomos sutartyse krovos kompanijų įsipareigojimus.

Ar šiuo klausimu dar kalbėsite su Uosto direkcija, ar nusprendėte susitaikyti su naujomis žemės nuomos kainomis?

Uosto direkcijos manymu, dėl įsipareigojimų suspendavimo reikėtų vertinti kiekvieną įmonę atskirai, ir metų pabaigoje. Ji nori objektyviai vertinti, dėl kokių priežasčių įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Su tokiu pasiūlymu galima sutikti.

 DIVERSIFIKACIJA. Klaipėdos konteinerių terminale kraunami ne tik konteineriai, bet ir trąšos bei didmaišiai su įvairiais produktais.

Ryšių su Kinija nutraukimo nejaučia

Kokie Klaipėdos uosto santykiai su Kinija, su Taivanu?

Klaipėdos uoste aptarnaujamos dvi Taivano konteinerinės linijos: „Yan Ming“ ir „EverGreen line“. Šitas krovinių srautas mūsų uoste jau yra gana seniai.

Kompanija „Yan Ming“ turi savo fiderinį konteinerinį laivą, kuris kartą per savaitę atplaukia į Klaipėdą. Šios kompanijos į Klaipėdą pervežamų krovinių kiekis šiek tiek mažėja.

Kompanija „EverGreen line“ gabendama konteinerius į mūsų uostą naudojasi kitų linijų paslaugomis. Jos krovinių kiekis toks pats kaip visada.

Girdėjome kalbas, kad Kinija nutraukė ryšius su Lietuva, bet mes iš tiesų praktiškai nepajutome, kad kokių nors priemonių būtų imamasi.

Ar Klaipėdos uostas turi daug krovinių iš Kinijos?

Iš tiesų iš Kinijos mes turime nemažą srautą krovinių konteineriuose. Labai nemaža dalis Lietuvos importo, plataus vartojimo prekių, įrangos ir kt., gaminamos Kinijoje, konteineriuose pristatoma į Lietuvą.

Ar prekių iš Kinijos konteineriuose Klaipėdos uoste mažėja?

Kol kas nieko nepastebime. Importas iš Kinijos netgi turi tendenciją augti.

Eksportas yra minimalus. Po Kinijos įvestų sankcijų Lietuvai mūsų eksportas į šią šalį sumažėjo ir artėja prie nulio.

VAIZDELIS. Klaipėdos konteinerių terminalo tušti konteineriai prie Perkėlos gatvės. Anksčiau tokio vaizdo klaipėdiečiams neteko matyti.

Prognozuota pesimistiškiau

Visi džiūgaujame, kad krova Klaipėdos uoste nemažėjo 50 proc., kaip buvo prognozuota, o tik 19 proc. Kokios tendencijos Klaipėdos uoste ryškėja jau dabar? Ar krova mažės ir toliau?

Iš tiesų visi prognozavome labiau pesimistiškai nei reali situacija. Pati metų pradžia buvo gana sudėtinga. Atrodė niūrūs debesys kaupiasi virš uosto kompanijų ir nesitrauks.

Tikrovė yra šiek tiek optimistiškesnė ir tas krovos kritimas nėra toks žymus, kokį mes prognozavome.

Kalbant apie antrą pusmetį, jis visada būna šiek tiek geresnis nei pirmas. Prasideda derliaus nuėmimas ir žemės ūkio produktų eksportas per Klaipėdos uostą.

Sunku prognozuoti antro pusmečio rezultatus, nes nežinia, kokie dar gali būti įvykiai, kas dar gali pasikeisti. Gyvename labai neapibrėžtu laikotarpiu.

Vis dėlto manome, kad krovos kritimas išsilaikys. Koks jis bus, sunku nuspėti. Būtų labai gerai, jeigu nedidėtų ir neviršytų 20 proc.

Iš tiesų kompensuoti didžiųjų krovinių srautų praradimą nėra taip paprasta, nors ateina tam tikras naujų krovinių srautas iš Ukrainos, šiek tiek iš Vidurinės Azijos. Bet kompensuoti gana didelius nuostolius, susijusius su krovinių netektimis, sudėtinga.

O kiek naujų krovinių šiemet pasirodė Klaipėdos uoste, koks procentas nuo visos krovos?

Įvardinti procentais dabar būtų gana sudėtinga. Koks tas procentas bus, pamatysime metų pabaigoje. Tam tikri ženklai rodo, kad naujų krovinių atsiranda diversifikavus tiekimo grandines ir kryptis.

Vietoje dalies krovinių, kurie tradiciškai buvo gabenami iš Rytų geležinkeliu, o paskui paprasčiausiai sustojo, dabar importuojami kiti kroviniai iš Vakarų laivais, pavyzdžiui, statybinės medžiagos, plieno gaminiai, trąšos. Tai šiek tiek padeda kompensuoti Klaipėdos uosto krovos netektis ir mažina atsilikimą nuo praėjusių metų krovos.

Klaipėdos uoste gerokai padidėjo konteinerių krova. Ar tai susiję su „transshipmentu“ LKAB „Klaipėdos Smeltė“, ar su kokiais nors kitais dalykais?

Vietiniai kroviniai ir šiek tiek tranzitinių, kurių dar šiek tiek yra, turi tendenciją mažėti. Kompanijos MSC nukreiptas „transshipmento“ srautas per „Klaipėdos Smeltę“ kompensuoja tas netektis ir augina konteinerių krovą Klaipėdoje.

TAIVANAS. Kompanija „Yan Ming“ turi savo fiderinį konteinerinį laivą, kuris kartą per savaitę atplaukia į Klaipėdą.

Kaupiasi konteneriai

Koks šiuo metu Klaipėdos uoste yra blogiausias dalykas, didžiausias kliuvinys?

Tai, kad tam tikri kroviniai šiuo metu turi tendenciją ilgiau užsilaikyti uoste. Pavyzdžiui, konteineriai su naudotais automobiliais iš JAV, skirti Ukrainai, užima vietą, darosi sunkiau priimti kitus krovinius, ilgėja krovos operacijos.

Yra konteinerių, kurie stovi ne vieną mėnesį, kol yra iškraunami. Jie kaupiasi, galima sakyti, nuo pat Rusijos Ukrainoje pradėto karo pradžios.

O ypač po to, kai Odesos uostas buvo uždarytas ir dalis tų mašinų buvo nukreiptos per Klaipėdą.

Dar mūsų uosto terminalai užkrauti konteineriais su naudotais automobiliais iš Amerikos. Tie konteineriai šiek tiek juda, bet labai lėtai.

Norėtųsi, kad terminalai kuo greičiau būtų atlaisvinti nuo tų užsistovėjusių konteinerių. Tai nėra normali situacija.

UKRAINAI. Konteineriuose atgabenti naudoti automobiliai iš Amerikos yra skirti Ukrainai. Stringa jų išvežimas. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Kas gelbsti šiuo metu Klaipėdos uostą, kas jį palaiko?

Labai gerai, kad turime išvystytą uosto infrastruktūrą, kad gera uosto krovos kompanijų suprastruktūra, kad turime galimybių priimti krovinius ir sparčiai juos krauti į laivus.

Tai yra uosto stiprybė. Padeda ir uosto kompanijų išradingumas bei gebėjimas greitai reaguoti į besikeičiančią rinką, ieškoti naujų krypčių, naujų krovinių.

Skaudžiausias smūgis buvo smogtas Klaipėdos uosto bendrovei Birių krovinių terminalui (BKT), kuris dėl sankcijų Baltarusijai neteko viso savo krovinio. Ar jums žinomas šios jūsų asociacijos narės likimas dabar?

BKT šį pavasarį iš asociacijos išstojo, kaip ir „Kaminera“. Dabar turime 12 narių.

Konteinerių terminale ne tik konteineriai

O kokia situacija jūsų vadovaujamojoje bendrovėje KKT. Kodėl konteineriai sandėliuojami iki pat Perkėlos gatvės?

Mes prieš porą metų išsinuomojome dalį teritorijos prie Perkėlos gatvės. Šiuo metu bendrovė pertvarko savo konteinerių perkėlimo aikštelę ir tuščius konteinerius perkelia į naują teritoriją.

Netrukus ji bus aptverta tvora, čia bus perkeltas ir apsaugos postas, atsiras automatizuoti įvažiavimo į konteinerių terminalą vartai. Juos tikimės turėti kitų metų birželį. Jie bus valdomi kompiuterinėmis programomis, rankinio valdymo nebeliks. Nebebus ir popierinių dokumentų terminale.

Kaip jums pavyksta išsilaikyti, kai krovinių uoste mažėja?

Stengiamės terminaluose (konteinerių ir ro-ro bei generalinių krovinių - aut. past.) diversifikuoti krovą. Matėte, konteinerių terminale kraunami ne tik jie, bet ir negabaritiniai kroviniai, t. y. vėjo jėgainių dalys, didmaišiai su trąšomis ir kitais produktais.

Darome viską, kad kompensuotume tam tikras netektis. Laikomės, nes pas mus gana didelė krovinių diversifikacija.

Mažėja tam tikrų krovinių, bet ne visi vienu metu. Pavyzdžiui, šiuo metu mažėja tam tikri konteinerių segmentai, ro-ro krovinių krova, nes keltų linijos vis mažiau atgabena krovinių, tačiau daugėja generalinių krovinių, įvairių negabaritinių krovinių ir kt.

Todėl galime išlaikyti savo tam tikrą lygį ir nemažinti investicijų į naujus kranus ir į naujas technologijas.

DIDMAIŠIAI. KKT kraunami didmaišiai su įvairias produktais.

SPARNAI. KKT kraunami vėjo jėgainių malūnų sparnai.

NEGABARITINIŲ krovinių KKT daugėja.