Už darbą pavojingose zonose jūrininkams ne visi atlygina teisingai

Dėl įvairių konfliktų laivybos saugumas šiuo metu yra nestabilus, o po visus pasaulio vandenynus plaukiojantys jūrininkai patiria įvairių pavojų. 

Su iššūkiais akis į akį susiduria ir Lietuvos kapitonai, jūroje dirbantys su tarptautinėmis įgulomis. Gana sudėtingoje padėtyje atsidūrė ir jūrininkų įdarbinimo agentūros. Vis dažniau iškyla kvalifikuotų jūrinių specialistų problema tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.

Kapitonai pasakojo, kad šalia laivo krisdavo dronai ar bombos, jiems teko manevruoti, o laivų savininkai to nesureikšmina ir papildomai už tokį darbą nemoka.

Jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacijos įkūrėjas, agentūros „OJ Crew“ vadovas ir jūrų kapitonas Arturas Trušas sako, kad karas Irane dar labiau pablogino situaciją.

„Vyksta globalus poveikis. Prasidėjęs karas Irane sukėlė naują jūrininkų resursų ir poreikio krizę ir tai kelia stresą. Blogėja situacija logistikos atžvilgiu - viskas brangsta: kuras, skrydžiai, kils frachtavimo kainos, didės laivų savininkų kaštai. Visa tai atsilieps vartotojams, nes brangs jiems pristatomos prekės. Tačiau prasidėjus karams atsiranda naujų galimybių kitai darbo jėgai iš kitų regionų, atrandami nauji prekybos keliai.

Turint omenyje tai, kas vyksta Baltijos šalyse - dronų problemą, mūsų įmonei poveikio tai nedaro, nes jūrininko profesija yra globali pasaulio profesija ir pasaulinė laivyba nenukenčia nuo to, kas vyksta Baltijos šalyse. Tačiau mes turime ruoštis dienai X ir galvoti apie tai, kaip galėsime apsaugoti savo darbuotojus jose“, - sako įmonės vadovas.

Ukrainiečiai palieka laivus

Įdarbinimo agentūros vadovo teigimu, iššūkiai prasidėjo nuo pat karo Ukrainoje pradžios. 

„Mes turėjome signalų iš užsienio partnerių. Buvome klausiami, ką darysime, kokia bus žmonių valdymo logistika, ar nebijome ir pan. Nekreipėme į tai dėmesio, netikėjome, sakėme, kad karo negali būti, bet jis prasidėjo. Pirmi iššūkiai susiję su nežinomybe“, - pasakojo A. Trušas.

Laivų įgulas įprastai sudaro skirtingų tautybių žmonės - dažniausiai jose būna ukrainiečių, lietuvių, kroatų, bulgarų, estų, latvių. Laivų, kuriuose buvo ukrainiečių, savininkams iš karto jau pirmą pusmetį kilo problemų - pradėjo labai trūkti žmonių, nes daugelis Ukrainos piliečių panoro grįžti namo ir apsaugoti savo šeimas. Ne visi tie, kurie dirbo daug metų, grįždavo atgal į darbą dėl įvairių priežasčių - ar dėl šeimos saugumo, ar todėl, kad dalyvaudavo karo veiksmuose, ar todėl, kad išsigando ir t. t.

„Mes suteikdavome ukrainiečiams darbą mūsų laivų savininkų laivuose, tad mums tai turėjo tiesioginės įtakos. Europos Sąjungos rinka ir taip gana siaura, trūksta specialistų, ypač karininkų, o kai netekome dar ir ukrainiečių, ji dar labiau suprastėjo“, - sakė „OJ Crew“ vadovas.

Norvegijoje jau oficialiai uždrausta įdarbinti laivų kapitonus iš Rusijos, manoma, jog jos pavyzdžiu paseks ir kitos šalys.

Jo teigimu, Ukrainos Vyriausybė sudarė išskirtines sąlygas jūrininkams, ji juos išleidžia dirbti, nes jie uždirba daug pinigų, įveža juos į šalį ir taip padeda jos ekonomikai.

Darbui su ukrainiečiais trūko ir tebetrūksta stabilumo, nes ir tie, kurie grįžta į laivus, bet kada gali juos palikti, jeigu būtų subombarduotas jų namas ar kas nors nutiktų šeimai ir t. t. Rinkoje ukrainiečius pakeitė europiečiai, kitų pasaulio šalių jūrininkai.

Rusai kai kuriuose laivuose keičiami

Pasak agentūros vadovo, gerokai pasikeitė ir toliau keičiasi požiūris į Rusijos jūrininkus. Be visų sankcijų, dėl suprantamų priežasčių atsirado netiesioginis spaudimas atsisakyti jų paslaugų, o Norvegijoje jau oficialiai uždrausta įdarbinti laivų kapitonus iš valstybės, kuri pradėjo neišprovokuotą karą Ukrainoje. 

A. Trušo manymu, jos pavyzdžiu paseks ir kitos šalys.

„Tie žmonės, kurie dirbo metų metus, yra geri specialistai, galbūt nėra tiesiogiai kalti dėl karo, bet pamažu laivų savininkai, spaudžiami savo šalių vyriausybių, buvo priversti laivuose buvusius Rusijos piliečius keisti ukrainiečiais, europiečiais. Mūsų įmonės tai tiesiogiai nepalietė, nes iki karo Rusijos piliečių turėjome labai mažai, o dabar iš viso jų neturime. Laivų savininkai gražiai paprašė pasibaigus rusų kontraktams jų daugiau nepratęsti.

Rusų jūrininkų vis dar nemažai išlieka pas Graikijos laivų savininkus. Taip pat kai kurie Olandijos laivų savininkai išlaiko didesnį jų skaičių, o kiek mažiau - Vokietijos kompanijos. Yra ir Baltijos šalių laivų savininkų, kurie naudojasi kariaujančios šalies jūrininkų paslaugomis.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių vėliavų laivuose rusus pakeitė ukrainiečiai, lietuviai, kiti europiečiai. Atsirado papildomų galimybių įsidarbinti mūsų kraštiečiams, tai pozityvus aspektas“, - teigė pokalbininkas.

Pasak jo, karas Ukrainoje sąlygojo daugybės neaiškumų atsiradimą. Kilo problemų su lėktuvų skrydžių kryptimis, nes Ukraina tapo neskraidymo zona, atsirado daug visokių kitų subtilybių.

Keli sandoriai neįvyko

A. Trušas sako, kad Hormūzo sąsiaurio regionas ir iki karo Irane buvo ne itin gera vieta. Jis turi omenyje Sueco kanalą, priėjimą prie jo, Raudonąją jūrą - ten būdavo daug piratavimo atvejų. O dabar karas Irane atnešė naujų iššūkių. 

„Po pamokų su Ukraina jau buvome pasiruošę panašiems scenarijams logistikos atžvilgiu. Mes vertinome aplinką, galimas grėsmes, atidžiau analizavome tendencijas žiniasklaidoje. Bet vis tiek bet koks karas prasideda netikėtai. Daug jūrininkų buvo užstrigusių įvairiose vietose, negalėjo išvykti namo, bet ši problema buvo išspręsta gana neblogai - logistiniai keliai buvo rasti“, - sakė „OJ Crew“ vadovas.

Jo teigimu, atsirado tam tikrų iššūkių dėl kai kurių laivų savininkų požiūrio. 

„Nors vyksta karas ir jūrininkai dirba labai pavojingoje zonoje, ne visi laivų savininkai elgiasi sąžiningai. Pavyzdžiui, laivų savininkai arba jų atstovai Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje, nesureikšmina karo, nesutinka jūrininkams mokėti priemokų už darbą nesaugioje zonoje ir nemato poreikio imtis papildomų saugumo priemonių. Mūsų manymu, tai netolerantiška, toks požiūris mūsų visiškai netenkina.

Mes turėjome kelis laivus, kurie dirbo toje zonoje, kur vyko aktyvūs karo veiksmai. Mūsų kapitonai pasakojo, kad šalia laivo krisdavo dronai ar bombos, jiems teko manevruoti. Mes turėjome psichologiškai raminti jūrininkus ir jų šeimas. Laimei, viskas baigėsi gerai, niekas nenukentėjo.

Kadangi ne visi laivų savininkai elgiasi sąžiningai, mes privalėjome peržvelgti savo strategiją, nuspręsti, su kuo bendradarbiausime toliau“, - pasakojo A. Truš. 

Pasak jo, agentūra turėjo pasirašyti kelias sutartis su, atrodo, patikimais laivų savininkais, bet sandoriai neįvyko, nes paaiškėjo, kad jie nepakankamai gerai rūpinasi jūrininkų saugumu ir nemoka priemokų tiems, kurie sutinka dirbti pavojinguose regionuose.

Pagal tarptautinę jūrų teisę jūrininkai gali atsisakyti vykti į tam tikrus regionus ar reikalauti didesnių išmokų. Tačiau, pasak pokalbininko, šia teise naudojamasi gana retai dėl įvairių priežasčių. Vieni bijo, kad jų nebepriims į darbą, nors tai dažniausiai yra senas mitas, o kitiems tiesiog reikia pinigų.