Valtininkus kamuoja dvi pagrindinės bėdos

Pasak V. Stupakovo, dvi pagrindinės valtininkų bėdos yra šios: vis nepradedamas Smeltalės upės valymas, tad su laiveliais sunku išplaukti į Kuršių marias; besinaudojančiųjų slipu yra tiek daug, kad jiems trūksta vietų automobiliams aikštelėje pasistatyti.

Prašo Savivaldybės įrengti aikštelę

"Slipu naudotis gali ribotas skaičius klientų, daugiau jis nepajėgus aptarnauti. Susidaro eilės, pasipila nepasitenkinimai. Slipu naudojasi kokie 300 žmonių. Mano supratimu, ir tai jau per didelis skaičius. Šiemet mes jį šiek tiek pasiremontavome, kad patogiau būtų, kelią paplatinome, patį nuleidimą kiek patvarkėme, kad būtų gilesnis, kad nuslūgus vandeniui būtų galima nusileisti valtis. Daugiau žmonių mes negalime priimti, nes nėra kur statyti automobilius su priekabomis.

Anot V. Stupakovo, bendrijos valdyba parengė prašymą naujajam merui Arvydui Vaitkui, kad palei kelią, einantį valtininkų teritorijos pietinėje pusėje, būtų įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. „Tai turi daryti Savivaldybė, mes negalime. Reikėtų kai kuriuos krūmus iškirsti, papilti skaldos, kad žmonės tuo laiku, kol žvejoja, galėtų palikti automobilius su priekabomis“, - sako jis.

Santykiai su gyventojų bendruomene

Dėl to, kad nėra kur palikti slipo naudotojų automobilių, kyla daug ginčų. Šalia yra individualių namų savininkų bendruomenė „Smeltė“. Ji puikiai tvarkosi, turi įsirengusi sporto aikštyną, vaikų žaidimo aikštelę. Kadangi nėra kur statyti mašinų, tai vairuotojai stato jas jų teritorijoje ir tame aikštyne. Gyventojai nepatenkinti, skundžia juos mums. Mes jų sutvarkyti negalime", - pasakojo V. Stupakovas.

Gyventojų bendruomenė norėjo priėjimo prie vandens. Kai jis jai buvo paskirtas, nebeliko vietos kur statyti valtis. Tada padedant Savivaldybei ir gavus europinių lėšų buvo pastatyta prieplauka ir tas klausimas išspręstas. „Dabar mes turime kur statyti valtis, o bendruomenė - apie 30 metrų ruožą prieiti prie vandens“, - konstatuoja pirmininkas.

DAUG. Laivelių Smeltalės upės uostelyje tiek daug, kad nebėra kur statyti jų savininkų automobilių su priekabomis. Dėl šios priežasties ribojamas slipo naudotojų skaičius, tai piktina visuomenę. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Laiveliai nebeišplaukia

Apie Smeltalės upės, kurioje įsikūręs valtininkų uostelis, valymą kalbama jau ne vienerius metus. Pasak „Smeltės“ pirmininko, pernai Savivaldybė skyrė lėšų projekto „Smeltalės upės prieplaukos ir upės dalies iki Minijos g. tilto valymas“ poveikio aplinkai ir ūkinės veiklos vertinimui. Tai buvo padaryta. Šiemet ji skyrė 45 tūkst. eurų prieplaukos akvatorijos gilinimo iki 2 metrų techniniam projektui rengti.

„Tačiau tie 45 tūkstančiai sudaro tik 30 proc. techninio projekto kainos. Buvome susitikę su meru, kai jis dar buvo tik kandidatas, kalbėjome apie tas problemas, jis pažadėjo greičiau rasti pinigų tam projektui baigti anksčiau. Jei bus skiriama po 45 tūkst. eurų kasmet, tai dar dvejus metus bus projektuojama. Norint baigti greičiau techninį projektą reikia 70 tūkst. eurų“, - sakė valdybos pirmininkas ir pridūrė bijąs, kad pačiam projektui įgyvendinti gali prireikti 2 milijonų eurų.

O problema jau kaip reikiant įsisenėjo - laiveliai nebegali išplaukti, visai nebėra gylio. „Turi laivelį, turi prieplauką, bet žvejoti negali. Negali pasinaudoti vandeniu, kuris yra šalia tavęs“, - sako V. Stupakovas.

Vaizdas jau gerokai pasikeitęs

Valtininkai tokio dalyko kaip sezono pradžia ir pabaiga neturi. Jiems sezonas baigiasi tada, kai marios ar Smeltalė užšąla.

Smeltalės uostelis buvo vadinamas Šanchajumi dėl jame vyravusios netvarkos, pamestų senų sukiužusių valčių. Pasak V. Stupakovo, jos po truputį jau pradėtos naikinti, jau išvežti trys ar keturi laiveliai. Dar yra likę keli, kurių šeimininkų nepavyksta surasti.

„Su laiveliais beveik susitvarkėme. Liko tik keli. Didelė “Cornelia" ir kt. Tikiuosi, šiemet supuvusių valčių nebeliks. Bus likviduojamos ir visos sukrypusios, supuvusios, surūdijusios stoginės.

Tiesą sakant, mes nelabai galime tvarkytis. Ta žemė, ant kurios stovi laivai, yra ne mūsų. Mes ją nuomojamės iš Nacionalinės žemės tarnybos. „Mūsų žemė yra aplink tuos garažėlius, o tarpuose tarp jų - jau ne. Bet mes prižiūrime visą teritoriją, išvežame puvenas, šienaujame. Jos vaizdas jau gerokai pasikeitė, nežinau, kas čia sugalvojo mūsų teritoriją vadinti Šanchajumi. Norėdami dar labiau pagerinti situaciją, dėl teritorijos sutvarkymo turime rasti bendrą kalbą su Savivaldybe“, - kalbėjo bendrijos valdybos pirmininkas.

Išsamiau apie valtininkų bėdas skaitykite kituose „Vakarų ekspreso“ numeriuose.