Algis Latakas

Žaliojo uosto koncepcija - tik pradžių pradžia

(7)

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu parengta Žaliojo uosto koncepcija sulaukė daugybės uostamiesčio gyventojų ir įvairių institucijų vertinimų: ir pagyrų, ir pastabų. Apie tai, kam reikėjo tokios koncepcijos, kokia jos nauda šaliai, miestui, jo gyventojams, kalbamės su Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku.

Ne paslaptis, kad socialiniuose tinkluose kartkartėmis išlenda nuomonė, jog Klaipėdai apskritai nereikia uosto, kad miestas galėtų būti kurortinis. Ką jūs manote apie tai?

Vargu ar daug Lietuvoje yra žmonių, abejojančių, ar šaliai reikalingas uostas. Daugelis jų supranta, kokią įtaką jis daro visai jos ekonomikai, pramonei, prekybai ir pačiam žmogui. Uostas sukuria pridėtinę vertę, be jo būtų visiškai kitokia ekonominė situacija ir visų mūsų gyvenimas.

Kartais viešojoje erdvėje pasirodo pasvarstymų, kad uosto nereikia, bet manau, kad taip teigia tokie žmonės, kurie gyvena kur nors kitur, ne Lietuvoje, ten dirba ir į mūsų šalį grįžta pailsėti, arba tie, kurie apskritai viskuo nepatenkinti. O didžioji dalis pragmatiškai mąstančių žmonių žino, kad vienintelio šalyje uosto svarba mūsų kraštui yra nepamatuojama.

Noriu pasakyti vieną dalyką, nors mane visi nušvilps, - Klaipėdos uostas artimiausiu metu tikrai nebus ozono gamykla. Kad ir kaip būtų, jis - pramonės objektas ir jame niekada nebus tik tai, kas gelbsti pasaulį nuo aplinkos taršos. Bet kuriuo atveju uostas naudoja elektrą, žaliavas, ir tai yra tarša. Bet ir žmogus, kuris eina į parduotuvę, teršia: parsineša plastiko, kurį išmes. Jeigu gyveni, vadinasi, terši.

Bet mes, uostininkai, norime, kad mūsų veikla atitiktų aplinkosaugos reikalavimus, norime draugiškai gyventi su savo kaimynais miesto gyventojais, kad visi būtume patenkinti ir džiaugtumėmės uostu. Tikrai jame labai daug daroma einant žalumo link. Be abejo, pasitaiko deguto šaukštų, sukeliančių erzelį, bet jeigu pažiūrėtumėme į kiekvienos uosto įmonės padarytus darbus ir į tai, ką ji ruošiasi daryti ateityje, pamatytumėme daug teigiamų dalykų.

Užsakėte parengti Žaliojo uosto koncepciją. Manote, kad ji pakeis daugelio žmonių požiūrį į uostą? O koks uostas yra žaliasis?

Tikslaus žaliojo uosto apibrėžimo nėra, bet jis galėtų atsirasti ateityje. Tiesiog norėjome pradėti patį procesą. Noriu pasakyti, kad šita koncepcija nebuvo priverstinis dokumentas, kurį parengti buvo įpareigota Uosto direkcija. Niekas mūsų to nevertė daryti.

Klaipėdos uostas iš kitų išsiskiria dviem dalykais. Pirma, jis yra šalia gyvenamųjų kvartalų, t. y. pačiame mieste, o antra - neturi kur plėstis. Tokios yra dvi jo išskirtinės aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti vykdant uosto veiklą, galvojant apie jo plėtrą, pridėtinės vertės kūrimą. Mintis, kad reikia įskelti kibirkštį ir pradėti kalbėti apie žaliąjį uostą kilo 2020 metais.

Kokia Žaliojo uosto koncepcijos esmė?

Koncepcijos rengėjai turėjo pažvelgti į tai, kas vyksta Baltijos jūroje, laivybos, uosto krovos, autotransporto, geležinkelio srityse, peržiūrėti tarptautinius ir nacionalinius gamtosaugos reikalavimus, išanalizuoti tendencijas iki 2030 metų.

Koncepcijos esmė - revizija: visais aspektais pasižiūrėti į tai, kas uoste daro poveikį orui, vandeniui, dirvožemiui, miškams, žmonėms.

Turiu omenyje dulkes, triukšmą ir pan. Visi tie dalykai turi būti pamatuoti, nustatytos vietos, kur vyksta tarša, kokių galėtų būti imamasi techninių ar organizacinių priemonių jai sumažinti.

Mūsų tikslas - išsiaiškinti, kodėl konkrečioje vietoje dulka, sklinda garsas, vyksta tarša, ar nebūtų galima tos problemos išspręsti naudojant kitas technologijas, gal galima tą krovinį iškelti kur nors kitur, pasižiūrėti, kaip tai daroma kitame uoste. Tiesiog reikia apčiuopti tas vietas ir toliau nagrinėti problemas orientuojantis į tai, kad blogasis faktorius būtų mažinamas. Pavyzdžiui, reikėtų nuspręsti, ką daryti su paviršiniais vandenimis uoste, kokie sprendimai reikalingi ateičiai, kaip jie turi būti suvaldyti, apdoroti ir kur išleidžiami. Žinoma, kad uoste yra problemų, reikia jas išsigryninti ir pradėti spręsti.

Beje, leidimą krauti krovinį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra atsižvelgdama į daugybę parametrų. Yra tokių krovinių, kuriems ji leidimų neduoda. Šiandien Klaipėdos uoste būtų galima krauti anglis, kitus dulkėtus krovinius. Tačiau apie tai negali būti nė kalbos jau vien dėl to, kad uostas yra mieste. Tokio leidimo agentūra tikrai neduotų.

PERSPEKTYVA. Klaipėdos uosto siekis - ateityje tapti žaliuoju. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

PERSPEKTYVA. Klaipėdos uosto siekis - ateityje tapti žaliuoju. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Ar pasiteisino jūsų lūkesčiai dėl Žaliojo uosto koncepcijos?

Manau, kad norimą tikslą pasiekėme. Išplatinę parengtą koncepciją sulaukėme nepaprastai daug pastabų iš pavienių asmenų, iš bendruomenių, iš Savivaldybės, iš uosto įmonių, iš institucijų, užsiimančių aplinkos apsauga ir kt. Dabar turime labai gražų ir didelį paveikslą: žinome, kas vyksta uoste, ir kuriomis kryptimis reikia eiti. Šitos koncepcijos tikslas ir buvo „užvesti“ procesą.

Džiaugiatės, kad sulaukėte labai daug pastabų. Bet tikriausiai ne visos jos buvo teigiamos, tikriausiai buvo ir kritikos?

Teigiamas dalykas ir yra tas, kad gavome labai daug pastabų. Ko gero, koncepciją reikėtų vertinti neigiamai, jeigu niekas į ją nebūtų sureagavęs. Dar kartą pakartosiu, ji nebuvo priverstinis dalykas, tai mūsų iniciatyva. Dėkojame visiems, kurie pateikė pastabas, nesvarbu, kokias. Žinoma, daug yra emocinių pastabų ir tokių, kuriose taisomos gramatinės klaidos, bet yra ir tokių, gautų ir iš žmonių, ir iš institucijų, į kurias privalėsime atsižvelgti. Ypač esame dėkingi už konstruktyvius pasiūlymus. Žinoma, jeigu būtume sulaukę tik neigiamų vertinimų, pavyzdžiui, kad bloga idėja ir pan., turbūt manytume, kad geriau būtų nieko nedaryti.

Ar Klaipėdoje kuriant žaliąjį uostą bus perimama geroji kitų uostų patirtis?

Pati Žaliojo uosto koncepcija yra pateikta kaip projektas ir šiuo metu svarstoma. Tam, kad ji būtų priimta, turės atitikti absoliučiai visas technines koncepcijos rengimo sąlygas. Viena jų ir buvo išorinių uostų, esančių aplinkui mus, patirtis šioje srityje. Tarkime, mes įsivardijame, kad oro tarša pas mus yra pagrindinis dalykas. Tokiu atveju mes turime koncepcijoje matyti, kaip oro taršą valdo, pavyzdžiui, Lenkijos Gdansnko ar Danijos, Latvijos uostai. Tai yra tie uostai, kurie, koncepcijos rengėjų manymu, galėtų būti kaip pavyzdiniai toje srityje.

Koncepcija parengta, apsvarstyta, pastabos išsakytos. O kas toliau?Koncepcija, dėl jos gautos pastabos yra molis, iš kurio galima lipdyti žaliojo uosto skulptūrą.

Turime medžiagą ir galime dirbti toliau. Atsižvelgiant į tai, gims planai, vyks diskusijos su žmonėmis ir institucijomis, kurie pateikė pastabų. Jau atsirado prasmė kažką pradėti daryti.

Panašios žaliosios koncepcijos laikytis siūlyčiau ne tik uosto įmonėms, bet ir visoms kitoms. Žinoma, būna, imiesi geros iniciatyvos, o paskui esi kaltinamas, kad kažką blogai padarei. Ir vis dėlto mes manome, kad tokia mūsų iniciatyva ir toks viso šito reikalo pajudinimas yra teigiamas dalykas. Blogiausia būtų nieko nedaryti, dirbti sukišus galvas į smėlį ir laukti, kas bus. Mes ėmėmės iniciatyvos prisiimdami sau didelę dalį neigiamo šleifo. O toliau reikia dirbti: perimti ir diegti gerąsias praktikas, komunikuoti, skleisti bendruomenei tą žinią.

Kas rengė Žaliojo uosto koncepciją, kiek direkcijai kainavo ši paslauga?

Koncepciją parengė konkursą laimėjusi vietinė konsultacinė kompanija UAB „Smart Continent LT“. Ši paslauga mums kainuos daugiau nei 38 tūkst. eurų, skaičiuojant ir PVM. Bet noriu pasakyti, kad koncepcijos patvirtinimas toli gražu nėra finišas. Tai proceso, kuris bus tęsiamas toliau, pradžia. Žinoma, tai mums kainuos, bet manome, kad einame teisinga linkme.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder