Žvejai griebiasi už galvų - to dar nebuvo (30)

Kuršių marių žvejai verslininkai sausio 5 d. priešpiet gavo Aplinkos ministerijos raštą, kad gali žvejoti pagal pernai metais turėtas žvejybos kvotas, o po pietų sulaukė Žemės ūkio ministerijos rašto, pranešusio, kad jiems žvejybos teisė, kurią turėjo 2022-2026 metams, sustabdyta. Taip ir liko nesupratę, gali žvejoti ar ne. Esant gana painiai situacijai jiems atrodo, kad taip siekiama parodyti žvejams mėgėjams, kaip yra susidorojama su verslininkais.

Nors visą laiką kalbėta apie verslinės žvejybos Kuršių mariose uždraudimą, galų gale nuspręsta ją tik apriboti. Bet žvejai verslininkai nesidžiaugia: trečdaliu sumažinus žvejybą daugelis jų neišsilaikys. Mokslininkai abejoja, kad situaciją iš esmės pakeistų draudimai tik viename Kuršių marių ketvirtadalyje, kuris priklauso Lietuvai.

Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys neneigia, kad žvejybos Kuršių mariose klausimas yra sudėtingas ir nevienareikšmis. Viena vertus, žuvų išteklių būklė, pasak jo, nėra labai gera: yra ir pergaudymo, ir kitų negerų požymių. Kita vertus, Lietuvai priklauso tik ketvirtadalis marių, o procesai vyksta visose Kuršių mariose. Tris ketvirtadalius jų valdančios Rusijos mokslininkai jokių problemų, kad reikėtų mažinti žvejybos kvotas, nemato.

Žuvys laisvai kerta sienas

"Jeigu Kuršių marios būtų tik Lietuvos vandenys, mes išteklių problemą suvaldytume gana greitai, viską sureguliuotume.

Norint pagerinti situaciją reikėtų riboti žvejybą visose mariose. To mes padaryti negalime, nes Rusijos atstovai savo trijuose ketvirčiuose marių jokių problemų neįžvelgia.

Jeigu visiškai uždraustume žvejybą savo pusėje, gal kas nors ir pasikeistų, o gal ir ne, tai labai priklauso nuo to, kas vyks likusioje marių dalyje.

Turime suprasti, kad Lietuvos marių pusėje nėra vien lietuviškos žuvys. Vieną dieną jos lietuviškos, kitą - jau rusiškos.

Žuvys aktyviai migruoja nuolatos pirmyn-atgal ir tikrai sukasi ratu po marias. Žiemoja ten, kur giliau, - Rusijos pusėje. Tiesa, kai kurios žuvys migruoja iš jūros į upes neršti: pro mūsų marių dalį plaukia stintos, žiobriai, lašišos, šlakiai, bet kažkiek jų užsuka ir į Rusijai priklausančią marių dalį.

Kartais susidaro toks įspūdis, jog sprendimų priėmėjai pamiršta, kad ties Lietuvos siena marios nesibaigia. Jie, matyt, įsivaizduoja, kad žuvys nejuda per Lietuvos sieną.

Jeigu mes vieni kažką darysime, tai žuvų išteklių būklė mūsų marių dalyje kažin ar ženkliau pasikeis. Beje, kai dar bendravome su rusais prieš karą, jie domėjosi mūsų ketinimais. Gali būti, kad tokiu atveju, jeigu mes uždrausime žvejybą, jie ją suintensyvintų„, - “Vakarų ekspresui" sakė L. Ložys.

Būtų kaip Kauno mariose?

Lietuvos žvejai verslininkai mano, kad žuvų išteklių būklė mariose nėra bloga. Jie nuolatos aiškina, kad mėgėjai sugauna daugiau žuvų nei verslininkai. Pasak L. Ložio, kiek žvejai mėgėjai sugauna žuvų Kuršių mariose, detalesnio vertinimo nėra. Žinoma tik, kiek pagauna verslininkai.

Pastaraisiais metais buvo daryti tyrimai Kauno mariose, kuriose buvo uždrausta verslinė žvejyba. Pasirodo, mėgėjiška žvejyba yra labai intensyvi ir daro didelį poveikį karšių, sterkų, ešerių ištekliams. Pasak laboratorijos vadovo, tokių žuvų kaip kuojos ar plakiai mėgėjai Kauno mariose gaudo labai mažai, tad jų ištekliai nelikus verslinės žvejybos akivaizdžiai atsistatė. Anot mokslininko, galima nujausti, kad kažkas panašaus galėtų būti ir Kuršių mariose.

NEIŠGYVENS. Jeigu Kuršių mariose žvejyba bus sumažinta 30 proc., smulkios įmonės neišgyvens.

NEIŠGYVENS. Jeigu Kuršių mariose žvejyba bus sumažinta 30 proc., smulkios įmonės neišgyvens.

Nežinia, kur dingsta sterkų jaunikliai

Paklaustas, ar pastebėtas Kuršių mariose kokios nors rūšies žuvų kiekio mažėjimas, L. Ložys atsakė: "Vienareikšmiškai negera yra sterkų situacija. Ir žvejai mėgėjai pyksta, kad jų nepagauna. Situacija gana savotiška. Šių žuvų jauniklių mes matome nuolatos, kartais jų atskiros amžinės grupės būna gana gausios. Tačiau tie maži sterkai tiesiog kažkur prapuola, o kur jie dingsta, mes tiksliai nežinome.

Hipotezių yra kelios. Viena - tai vyksta dėl verslinės žvejybos gaudyklėmis. Žvejai iš gaudyklės žuvis išsikrato į valtį, nereikalingas paleidžia, tarp jų ir mažus sterkus, kurie yra labai lepūs, ypač vasarą, galbūt jie gali dėl to nugaišti. Kitas dalykas, šios pailgos, lėtokos žuvys gali būti lengvai pagaunamos kormoranų. Bet greičiausiai veikia abu šie veiksniai."

Rusai problemų nemato

Kol neprasidėjo karas Ukrainoje, Lietuvos valdininkai ir mokslininkai susitikdavo su rusų atstovais ir aptardavo Kuršių marių eksploatavimo klausimus, vykdavo tarpvalstybinės derybos. "Mes jau kelerius metus sakydavome, kad sterkų išteklių būklė bloga, reikia mažinti jų gaudymo kvotas. O jie sako, kad jų tyrimai rodo, jog situacija jų marių dalyje yra puiki, kad nieko mažinti nereikia. Nežinau, ar mes galime kategoriškai ginčytis, nes atliekame tyrimus ir vertiname situaciją viso labo tik ketvirtadalyje marių.

Man asmeniškai kyla tam tikrų įtarimų, nes Rusijos verslininkai jau daug metų rodo labai stabilius sterkų laimikius ir tai lyg rodytų, kad ir populiacijos būklė yra nebloga. Gali būti, kad įmonėms nustatomas konkretus limitas, pvz., kažkokia konkreti įmonė gali sugauti 5 tonas sterkų. Paskui žiūrima, kaip ji išnaudojo tą limitą. Jeigu sugavo tik 3 tonas, tai kitais metais jai jau skiriamos 3 tonos. Galimas daiktas, todėl Rusijos žvejai parašo didesnį žuvų kiekį nei pagauna, o jei pavyksta sugauti daugiau, rašo mažiau, nes limitų viršyti taip pat negalima. Bet tai, suprantama, tik spėlionės.

Siūloma mažinti žvejybos intensyvumą

"Mes siūlome bandyti mažinti žvejybos intensyvumą Kuršių mariose. Bet už tai atsakingi asmenys Lietuvoje negali reguliuoti žvejybos Rusijoje. Jie bandys tai daryti Lietuvos pusėje. Ar tai duos kokį nors efektą, nėra garantijų. Tai būtų tarsi savotiškas eksperimentas. Jeigu efekto nebus, nenustebsiu - tai labai priklausys nuo to, ar žvejybos intensyvumas keisis Rusijai priklausančioje didžiojoje marių dalyje.

Dar vienas dalykas - mes vertiname tokį rodiklį kaip „didelių žuvų gausumo indeksas“, kuris skaičiuojamas jau 30 metų. Jis rodo, kiek intensyviai yra žvejojama, t. y. jeigu didelių žuvų pagaunama mažai, vadinasi, žvejota intensyviai. L. Ložio teigimu, šis indeksas jau dešimtmetį rodo, kad žvejojama intensyviai.

TIKINA. Kuršių marių žvejai verslininkai tikina, kad jie mariose sugauna mažiau žuvų nei žvejai mėgėjai.

TIKINA. Kuršių marių žvejai verslininkai tikina, kad jie mariose sugauna mažiau žuvų nei žvejai mėgėjai.

Žvejai įžvelgia klastą

Baigiantis 2022-iesiems įregistruotas pakeistas Žuvininkystės įstatymas. Jame numatyta verslinę žvejybą Kuršių mariose ne riboti, o suteikti galimybę žvejams pasitraukti iš žvejybos verslo savo noru numatant jiems kompensacijas. Pasak žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovės Sigitos Jakubauskienės, tai atitinka žvejų lūkesčius, nors aiškumo, pagal ką bus mokamos kompensacijos, trūksta.

Bet, pasirodo, ne viskas auksas, kas auksu žiba, nes paraleliai Vyriausybė numatė kitą planą, kuris sukėlė didžiulę sumaištį.

„Jau parengtas aplinkos ministro įsakymo, turinčio šiemet nustatyti žvejybos Kuršių mariose kvotas žvejams jas mažinant 30 proc., projektas. Čia mes įžvelgiame klastą: siekiama sukurti tokias sąlygas, taip apriboti žvejybą, kad žvejai patys atsisakytų savo verslo“, - sako S. Jakubauskienė.

Ji tikina, kad žvejai tokio išbandymo neatlaikys. Jeigu jie neteks 30 proc. žvejybos įrankių, trims žvejams plaukti su valtimi nebeapsimokės, nes bus per mažos pajamos, o dviese jie plaukti negali, nes darbo saugos taisyklės reikalauja, kad plauktų trys. Be to, du žmonės nepastatys gaudyklės ir jos nepakels. "Žlugdoma mūsų veikla.

Mažesnės įmonės tiesiog sustos. Esame labai nusivylę.

Pateikėme savo pastabas dėl to ministro įsakymo projekto, bet, atrodo, niekas nesiruošia į jas atsižvelgti„, - sakė “Lampetros" vadovė.

Pirma sumažins pajamas, tada kompensuos

Pasak S. Jakubauskienės, Žuvininkystės įstatymas suteikia žvejui, jeigu jis paskutinius trejus metus žvejojo, teisę gauti turėtą žvejybos kvotą.

Taip išeina, kad dabar be jokių kompensacijų norima tiesiog nurėžti 30 proc., ir viskas.

O kai ateis metas kompensuoti, žvejų pajamos, pasak „Lampetros“ vadovės, bus dirbtinai sumažintos.

"Netyla skambučiai. Žvejai labai nepatenkinti. Žvejybos būdai yra sertifikuoti kaip tradicinis amatas, o Vyriausybės programoje numatyta tradicines veiklas išsaugoti, pagaliau ar dabar metas visa tai daryti, kai esame karo akivaizdoje, juk kaimyninė šalis žvejybos limitų nesumažina.

Pikta, kad dar sakoma, jog taip daroma pagal mokslininkų rekomendacijas. Bet matome, kad jos yra gerokai papildytos ne mokslininkų. Šie rekomendavo, jeigu būtų mažinama žvejyba, tai daryti per trejus metus ir mokant kompensacijas. Jeigu tai būtų daroma pamažu, kasmet po 10 proc., stebint žuvų išteklių būklę, būtų logiška. Bet aplinkos ministras nesismulkina, šiemet nori iš karto mažinti 30 proc., bet tai esminis žvejybos ribojimas, jis turi būti kompensuojamas", - sako asociacijos vadovė.

RODIKLIS. Sprendžiant pagal tokį rodiklį kaip „didelių žuvų gausumo indeksas“, žuvų Kuršių mariose mažėja.

RODIKLIS. Sprendžiant pagal tokį rodiklį kaip „didelių žuvų gausumo indeksas“, žuvų Kuršių mariose mažėja.

Tokio chaoso neprisimena

Tam, kad žvejai galėtų plaukti į Kuršių marias žvejoti, turi turėti tris dalykus: žvejybos leidimą, žvejybos kvotą ir perleidžiamąją teisę į žvejybos kvotą, kuri suteikia įmonėms teisę apsikeisti, nuomoti, perduoti kvotas kitai žvejybos įmonei. Turėdami perleidžiamąją teisę jie gauna kvotą įrankiams, o paskui leidimą tiems įrankiams pasistatyti.

"Dabar (sausio 5 d. - aut. past.) norime žvejoti stintas, bet neturime nieko. Aplinkos ministras nenustatė limito, tai automatiškai panaikino mūsų turėtą perleidžiamąją teisę į žvejybos kvotą 5 metams, paskirtą Žemės ūkio ministerijos, ir turėtą žvejybos kvotą. Be jos Aplinkos apsaugos agentūra neišduoda žvejybos leidimo, o be jo neišduodamas leidimas būti valstybės sienos apsaugos zonoje.

Beje, Aplinkos ministerija pateikė rašto kopiją, kuris skirtas jos padalinių kontrolei užtikrinti. Jame pasakyta, jog kol nepaskirtos kvotos, žvejai gali žvejoti vadovaudamiesi pernai turėtomis kvotomis. Šie skambina ir klausia, tai ar jie gali žvejoti, ar ne, nes nesupranta, pagal ką turėtų orientuotis - pagal Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos raštą. Neatsimenu, kada dar būtų buvęs toks chaosas ir tokia nežinia. Pernai metų pradžioje irgi buvo šiokia tokia sumaištis, bet iki kovo reikalai susitvarkė. Dabar, jeigu mes žvejotumėme, būtume brakonieriai. Situacija tikrai labai prasta„, - pasakojo “Lampetros" vadovė.

Esant tokiai painiai situacijai žvejai net kuria sąmokslo teorijas, kad siekiama parodyti žvejams mėgėjams, kaip yra susidorojama su tradicine žvejyba užsiimančiais žvejais. Pasak S. Jakubauskienės, gaila, kad apie vartotoją, kuris turės dar mažesnę galimybę įsigyti vietinių žuvų, tikrai nėra galvojama. Ir kad brangios žuvys taps dar brangesnės, tikriausiai taip pat nėra svarbu.

Uždrausti neleido ES

Mindaugas RIMEIKIS, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Šitas aplinkos ministro įsakymas priekrantės žvejų neliečia. Buvo norima uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose, bet mūsų vadovai nesugebėjo pagrįsti Europos Sąjungai (ES), dėl kokių priežasčių tai reikia daryti. Dabar jiems liko vienintelis dalykas, kurio nereikia derinti su ES, t. y. kalbėti apie išteklių reguliavimą. Mano galva, tai daroma todėl, kad jeigu reikės mokėti išeitines kompensacijas, jos būtų mažos. Užuot leidę oriai žmonėms pasitraukti iš to verslo, sakys, kad žvejai verslininkai nieko gero neduoda valstybei.

Informacija

Aplinkos ministerija parengė pasiūlymus, kaip apriboti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Numatoma gerokai sumažinti verslinės žvejybos įrankių limitus, o kai kuriuos visai uždrausti. Įgyvendinus šias priemones šiame vandens telkinyje bus pagerinta sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų ir šlakių išteklių būklė, o žuvų eksploatavimo intensyvumas neviršys saugių biologinių ribų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žuvų bendrijų būklė yra bloga - per daug intensyvi verslinė žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje. Įvertinę šiuos rodiklius mokslininkai siūlo verslinės žvejybos intensyvumą ir žuvų išteklių eksploatavimą šiose akvatorijose sumažinti ne mažiau kaip trečdaliu.

RODIKLIS. Sprendžiant pagal tokį rodiklį kaip „didelių žuvų gausumo indeksas“, žuvų Kuršių mariose mažėja.

DYDIS. Lietuvai priklauso tik vienas ketvirtadalis Kuršių marių. Tad ji viena situacijos jose pakeisti negali.

Redakcijos archyvo ir zvejosapnas.lt nuotr.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder