Atskleista plataus masto dokumentų klastojimo ir mokesčių slėpimo schema

Tokiais neteisėtais veiksmais vienas iš kaltinamųjų, veikęs įmonės naudai, siekė išvengti privalomo, į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, iš viso daugiau kaip 400 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pagrindiniu nusikalstamos veikos organizatoriumi buvo anksčiau neteistas 58-erių šiaulietis G. M., šiuo metu gyvenantis Ispanijoje. Įtariama, kad jis, būdamas Šiauliuose registruotos įmonės direktoriumi, vykdė nusikalstamą schemą, susijusią su transporto priemonių importu ir prekyba, dokumentų klastojimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Nuo 2018 m. pabaigos šis asmuo organizavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigytų ir į Europos Sąjungą importuotų transporto priemonių realizavimą Lietuvoje, naudodamas įvairius suklastotus dokumentus. Nustatyta, kad siekdamas nuslėpti tikrąją ūkinę veiklą ir išvengti mokesčių, įmonės vadovas G. M. galimai veikė su 54-erių vilniečiu D. S., kuris vadovavo vienai Vilniuje registruotai bendrovei.

Pastarasis sąmoningai leido naudoti jo vadovaujamą įmonę kaip priedangos subjektą: už sutartą atlygį suteikė galimybę naudotis įmonės rekvizitais, antspaudu, pasirašinėjo dokumentus, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto priemonių pirkimą ir pardavimą, nors realią veiklą vykdė šiauliečio vadovaujama įmonė.

Taip nuo 2019 m. sausio iki 2021 m. birželio buvo apgaulingai tvarkoma Vilniuje registruotos įmonės buhalterinė apskaita. Vilniečiui D. S. pateikti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., jis anksčiau teistas už dokumentų klastojimą, turto prievartavimą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą.  

Ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. Mickevičiūtė teigia, kad į šią veiklą buvo įtraukti kaltinamos Šiaulių įmonės darbuotojai bei kiti asmenys – buvo rengiami netikri pirkimo–pardavimo dokumentai, naudojami suklastoti parašai, kuriami fiktyvūs sandorių pagrindai. Dokumentai buvo naudojami tiek įforminant neegzistuojančius sandorius tarp įmonių, tiek slepiant realiai vykdytus transporto priemonių pardavimus.

Šį didelės apimties ikiteisminį tyrimą atlikę Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjai nustatė, kad Šiauliuose registruota įmonė, prisidengdama kitomis įmonėmis ir asmenimis, neapskaitė ir nedeklaravo dalies pajamų už įvykusius transporto priemonių pardavimus – iš viso daugiau kaip už 1,6 mln. eurų, taip pat neįtraukė į apskaitą 153 transporto priemonių įsigijimų už daugiau kaip 336 tūkst. eurų.

Tokiais veiksmais šiaulietis G. M. bei jo vadovaujama Šiauliuose registruota įmonė kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 220 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.

Minėtas nusikalstamas veikas policijos pareigūnai išaiškino bendradarbiaudami su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, kuri šioje baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo – 413 tūkst. 523 eurų sumai.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmenys laikomi nekaltais, kol jų kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.