Automobilių prekeiviai nesismulkino - iš valstybės savinosi milijonus

Klaipėdos apygardos prokuratūroje baigtas didelio masto ikiteisminis tyrimas ir teismui su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, iškelta verslininkui iš uostamiesčio.

Klaipėdietis kaltinamas sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir jų disponavimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu.

Jo bendrui iš Vilniaus teisme teks atsakyti už juridinio asmens naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti.

Atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdoje registruotos ir muitinės tarpininko veikla užsiimančios įmonės direktorius G. B., veikdamas išvien su antru bylos kaltinamuoju, verslininku iš Vilniaus A. Š., imitavo automobilių importo į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kanados ir Islandijos bei jų pirkimo-pardavimo sandorius.

Įtariama, kad kaltinamieji suklastojo ir panaudojo 1864 prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijas, kuriose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Apie tai, kad automobilius iš užsienio šalių importuoja ir gauna faktiškai veiklos nevykdančios įmonės.

Pastarąsias bendroves, turimais duomenimis, kontroliavo patys kaltinamieji.

Teisėsaugininkų duomenimis, minėtų fiktyviai veikusių įmonių direktoriais paskirti asocialūs, ne kartą teisti, įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys ar net užsienio valstybėse gyvenantys ir apie savo vadovavimą bendrovėms nė nenutuokiantys asmenys iš Ukrainos, Moldovos, Kirgizijos.

Įtariama, jog pasinaudojant šešiomis fiktyviomis, veiklos nevykdančiomis įmonėmis 2019-2020 metais į Lietuvą atgabenta apie 1700 transporto priemonių. Jų bendra pardavimo vertė gali siekti per 15 milijonų eurų.

Veikiant pagal tokią schemą, į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau nei 2,7 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Manoma, kad G. B., siekdamas įteisinti savo paties iš nusikalstamos veikos vykdymo gautą turtą ir pinigines lėšas, atliko su jomis nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius.

Už padarytus nusikaltimus Klaipėdos verslininkui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Vilnietis A. Š. laisvės gali netekti dvejiems metams.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arvydas Navickas.

Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnais. Taip pat bendradarbiaujama su Muitinės departamento Imuniteto tarnyba, policija ir Valstybine mokesčių inspekcija.