Buvęs turtingiausias Estijos žmogus Lietuvoje padavė į teismą VSD

Estijos verslininko bendrovės anksčiau laimėdavo didelės vertės „Lietuvos geležinkelių“ viešuosius pirkimus, tačiau 2018-2019 metais, nustačius, kad O. Ossinovskio ryšiai su Rusijos oligarchais, o per juos – greičiausiai ir su Rusijos valdžios struktūromis, kelia pavojų nacionaliniam saugumui, esto bendrovėms uždrausta dalyvauti konkursuose, susijusiuose su nacionaliniam saugumui reikšmę turinčiais objektais.

Dabar aiškėja, kad toks sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta informacija.

Į Vilniaus miesto apylinkės teismą O. Ossinovskis kreipėsi prašydamas įpareigoti VSD paneigti, anot jo, tikrovės neatitinkančius bei garbę ir orumą žeminančius duomenis, kuriuos esą paskleidė ši institucija.

Estijos verslininko ieškinys turėjo būti pradėtas nagrinėti šią savaitę, tačiau to nepavyko padaryti. „Parengiamasis posėdis iš tiesų nevyko. Dėl šalyje susiklosčiusios sunkios situacijos dėl COVID epidemijos teismas negali užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų saugumo“, – nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko patarėja Gintarė Vosyliūtė.

VSD poziciją laiko ne faktu, bet nuomone

Estijos verslininko atstovas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris Miroslavas Nosevičius portalui teigė, kad O. Ossinovskis nesiekia iš Lietuvos ar VSD prisiteisti pinigų, tačiau bando įrodyti, kad VSD neatsakingai paskleidė apie jį nepagrįstą informaciją, kurią dabar bando pateikti kaip nuomonę.

„Mūsų klientas O. Ossinovskis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl VSD raštu viešai paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, kad O. Ossinovskis neva palaiko glaudžius verslo ir asmeninius santykius su Rusijos verslo ir politikos atstovais ir turi didinančių riziką ir (ar) keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.

O. Ossinovskio tikslas bei noras yra labai paprastas – įrodyti, kad VSD paskleidė apie jį melagingas žinias. Todėl ieškinio reikalavimai yra: pirma, pripažinti, kad buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys ir, antra, įpareigoti VSD paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis. Mūsų klientas šiuo žingsniu nesiekia pasipelnyti, nes supranta, kad dėl VSD galimai neteisėtų veiksmų turtine prasme nukentėtų Lietuvos valstybė. Todėl piniginio reikalavimo atlyginti žalą nėra pareikšta.

Galime tik pridurti, kad VSD pozicija byloje, be kita ko, yra ta, kad buvo paskleista nuomonė, kuriai, skirtingai nei žinioms, netaikomas tiesos kriterijus. Mūsų klientas su tokia VSD pozicija nesutinka ir mano, kad VSD privalo skleisti tik tikrovę atitinkančius faktus, kadangi tai sukelia rimtas pasekmes tiek fiziniam asmeniui, tiek verslui“, – nurodė M. Nosevičius.

Vykdė pareigą

VSD teigia, kad jokio šmeižto O. Ossinovskio atžvilgiu neskleidė, mat surinkta informacija nebuvo teikiama pašaliniams asmenims, o ją surinkti ir pateikti yra VSD pareiga. Anot VSD Strateginės komunikacijos skyriaus viršininkės Eglės Samoškaitės, estų verslininkas jau anksčiau buvo iškėlęs bylą VSD, tik kitoje teisminėje instancijoje.

„Valstybės saugumo departamentas yra pateikęs atsiliepimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo nesutinka su ieškiniu.

Departamentas nepaskleidė neigiamos informacijos apie ieškovą, o įvykdė įstatymu privalomą pareigą pateikti turimus duomenis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai, kuri savo ruožtu įvertina visų institucijų pateiktos informacijos visumą ir teikia siūlymą Vyriausybei, priimančiai galutinį sprendimą dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Pagal teismų praktiką duomenys laikomi paskleistais, kai apie juos sužino bent vienas pašalinis asmuo. Departamentas informacijos nepateikė jokiam pašaliniam asmeniui.

Būtina pastebėti, kad ši civilinė byla kildinama iš jau išnagrinėtos panašaus pobūdžio administracinės bylos, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas, o vėliau ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad departamento nurodyta informacija yra pakankama pripažinti, jog ieškovas turi ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie didina riziką ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Kadangi šis sprendimas yra įsiteisėjęs, tai iš naujo įrodinėti faktinių aplinkybių nereikia, nesvarbu, kad dabar byla civilinė.

Galiausiai, departamento tikslas yra pateikti žvalgybos metodais surinktą informaciją Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai, kad komisija, o paskui ir Vyriausybė, galėtų priimti objektyviausius sprendimus dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams. Todėl informacijos teikimas sprendimo priėmimui negali būti vertinamas kaip siekis padaryti žalos fiziniams ar juridiniams asmenims“, – nurodė E. Samoškaitė.

Milijoniniai sandoriai

Estijos verslininkas, kurio turtas 2014 metais vertintas 286 mln. eurų, valdo ir Lietuvoje interesų turinčią Estijos geležinkelių paslaugų grupę „Skinest Rail“. Lietuvoje veikia antrinės „Skinest“ bendrovės „Skinest Baltija“ ir „Vitra-S“.

Tačiau pastaraisiais metais tiek O. Ossinovskio, tiek jo verslo padėtis Lietuvoje nėra gera – laikoma, kad Estijos verslininkas dėl savo ryšių su Rusija kelia pavojų Lietuvos saugumui, O. Ossinovskio bendrovėms dėl to uždrausta dalyvauti „Lietuvos geležinkelių“ viešuosiuose pirkimuose.

Į Lietuvos žvalgybos institucijų akiratį Estijos verslininkas ir jo bendrovės pakliuvo 2018 metais. Nors informacija apie galimai O. Ossinovskio keliamą pavojų laikoma konfidencialia, anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad galėjo užkliūti esto ryšiai su Rusija, bendras verslas su Rusijos oligarchais – O. Ossinovskis valdo geležinkelių cisternų nuomą vykdančią bendrovę „Spacecom“, kuri laikoma Rusijoje veikiančio verslo dukterine įmone.

Estijos verslininkui priklauso ir daugiau bendrovių, kurios įvairiais ryšiais susijusios su Rusijos oligarchais, o per pastaruosius, tikėtina, ir su Rusijos valdžia bei žvalgybos institucijomis.

O. Ossinovskio bendrovėms užkirtus galimybę dalyvauti „Lietuvos geležinkelių“ viešuosiuose pirkimuose, kurių daugelį šios bendrovės laimėdavo, pasiūlydamos mažiausią kainą, „Skinest Rail“ paskelbė Lietuvos vyriausybės veiksmus laikanti neteisėtais, padarytą žalą vertino maždaug 62 mln. eurų.