2016-06-16
Šiandien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi itin didelės apimties baudžiamąją Henriko Daktaro ir kitų nuteistųjų bylą, bausmių nešvelnino ir paliko jam galioti įkalinimą iki gyvos galvos.

Pritardamas bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentams, kasacinis teismas pažymėjo, kad H. Daktaras buvo ne kartą teistas, o nusikalstama veikla – jo gyvenimo būdas. Už kvalifikuotą R. Ganusausko nužudymą jam paskirta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, yra teisinga. „H. Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma“, – konstatuojama LAT nutartyje.

Vadovaujantis principu „nullum crimen, nulla poena sine lege“ asmuo gali būti patrauktas
baudţiamojon atsakomybėn tik uţ tokią veiką, kuri jos padarymo metu buvo numatyta
baudţiamajame įstatyme kaip nusikaltimas ar baudţiamasis nusiţengimas, draudţiama taikyti
asmeniui grieţtesnę bausmę nei nustatyta įstatyme, galiojusiame veikos padarymo metu. Šio
principo pagrindu baudţiamajai atsakomybei keliami šie pagrindiniai reikalavimai: nullum crimen
sine lege certa – nusikalstama veika ir dėl jos padarymo kylantys padariniai privalo būti
maksimaliai aiškiai ir tiksliai aprašyti įstatyme; nullum crimen sine lege praevia draudţiamas
atgalinis baudţiamojo įstatymo veikimas, t. y. galioja bendra nuostata lex retro non agit, išskyrus
tuos atvejus, kai įstatymas šalina atsakomybę ar švelnina bausmę (lex benignior retro agit); nullum
crimen sine lege stricta – draudţiama taikyti analogiją, taip pat plečiamąjį įstatymo aiškinimą,
kuriuo yra sunkinama subjekto teisinė padėtis; nullum crimen sine lege scripta – baudţiamoji teisė
yra rašytinė teisė, todėl draudţiama taikyti sunkinančią subjekto padėtį paprotinę teisę.

Vis dar bijosi jo...ką jis paliegęs diedukas padarys.