Dėl tarptautinio sukčiavimo vienu metu sulaikė per 100 įtariamųjų

Dalis įtariamųjų - studentai

Lietuvoje ir Latvijoje įvykdyta išskirtinė operacija prieš galimą sukčiavimą internete.

Praeitą savaitę Vilniuje vienu metu sulaikyta 28, o Rygoje - 80 įtariamųjų, konfiskuota 95 tūkst. eurų kriptovaliutų, areštuota grynųjų pinigų, banko sąskaitų ir prabangių mašinų.

Preliminariais duomenimis, trys tarptautiniai skambučių centrai iš galimo sukčiavimo per mėnesį neteisėtai uždirbdavo per 3 mln. eurų.

Šiandien surengtoje spaudos konferencijoje apie įvykdytą tarptautinę operaciją Lietuvoje Vilniaus apskrities policijos viršininkas Saulius Gagas sakė: „Dirbo įspūdingos policijos pajėgos - virš 130 policijos pareigūnų.

Dirbome kartu su Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorais, Europolo ir Eurojusto atstovais, kolegomis iš Latvijos. Operacija buvo labai sėkminga".

Sulaikytieji yra apie 30-35 metų Lietuvos ir Latvijos, o taip pat - legaliai mūsų šalyje gyvenantys Indijos piliečiai. Dalis įtariamųjų - studentai. Iš Vilniuje sulaikytų asmenų devyni įtariamieji yra suimti nuo 15 parų iki 3 mėnesių. Kitiems skirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir automobiliuose atlikta per 160 kratų. Jų metu pareigūnai rado 71 mobiliojo ryšio telefoną, 168 kompiuterius, serverį, tyrimui reikšmingus buhalterinius dokumentus, darbo sutartis. Vyksta ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule veikiant organizuotoje grupėje.

Veikė plačiai

Spaudos konferencijoje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius pastebėjo, kad tai - viena iš pirmųjų sėkmingų operacijų mūsų šalyje platforminio sukčiavimo bylose. Jis plačiau pakomentavo galimo sukčiavimo schemą.

Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. Vilniuje pradėjo veikti du skambučių centrai, kurių darbuotojai skambindavo asmenims iš įvairių Europos Sąjungos šalių, Jungtinės Karalystės, net ir Indijos. Jie įkalbinėdavo investuoti į pelningus verslus - kriptovaliutas, dujas, naftą, akcijas.

Skambinantieji su pašnekovais kalbėdavo lenkų, vokiečių, anglų ar hindi kalbomis.

„Veikė panaši schema. Įvairiose interneto platformose susigundę didele investicijų grąža asmenys pateikdavo savo duomenis ir pareikšdavo apie norą investuoti. Tuomet skambučių centro darbuotojai susisiekdavo ir teikdavo pasiūlymus. Buvo sudaroma regimybė, kad lėšos pelningai investuojamos. Kai ateidavo laikas pinigus gražinti, santykius su nukentėjusiais nutraukdavo", - pasakojo J.Laucius.

Pusės milijono žala

Kaip teigia pareigūnai, tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusiųjų investuotos piniginės lėšos buvo pasisavinamos, nurodant, kad investicija nepasisekė, nors realiai gauti pinigai nebuvo niekur investuojami, jokie vertybiniai popieriai nebuvo perkami.

Šiuo metu kalbama apie daugiau kaip pusės milijono eurų žalą, kurią patyrė nukentėjusieji. Nustatyta ne mažiau 20 nukentėjusiųjų, gyvenančių užsienio šalyse. Galimai apgautų lietuvių kol kas nėra.

„Tokio sukčiavimo ypatybė, kad sukčiai niekuomet neveikia toje pačioje šalyje, kurioje yra nukentėjusiųjų. Panašu, kad taip gali būti ir šiuo atveju", - pastebėjo prokuroras.

Duomenys gali keistis, nes tyrimas dar tik prasidėjo. Pasak J.Lauciaus, labai panašu, kad daugelis žmonių vis dar mano, jog jie sėkmingai investavo: „Viena pirminių užduočių juos nustatyti ir apginti".