Gražuolė sekretorė už grotų įveikė mirtį ir kuria šeimą: svajoja apie naują gyvenimą

Nuo 2009 metų birželį įvykdytos verslininko Dariaus Vaisėtos žmogžudystės jau praėjo gerokai daugiau nei dešimtmetis, tačiau pastarasis nusikaltimas iki šiol išlieka vienu išskirtiniausių įvykių Lietuvos kriminalinėje istorijoje.

D. Vaisėtos nužudymą išskirtiniu daro ne tik žudikų parodytas žiaurumas ir nežmoniškumas, bet ir filmo verta išdavystė – paaiškėjo, kad į mirtinus spąstus vyrą įviliojo išvaizdi jo bendrovėje dirbusi administratorė, kurią su verslininku, anot šio gyvenimo draugės ir brolio, siejo ne tik dalykiški santykiai; esą ši darbuotoja buvo ne tik žudikė, bet ir D. Vaisėtos meilužė.

Pastaroji mergina – dabar jau subrendusi moteris Monika Elenbergaitė, nuteista 17 metų laisvės atėmimo bausme už dalyvavimą nužudyme. Daugiau nei dešimtmetį už grotų praleidusi moteris dabar mėgina išeiti į laisvę, o būdama už grotų, galima sakyti, įveikė mirtį, taip pat sukūrė šeimą.

Rezonansinis nusikaltimas

Trumpam grįžkime į 2009 m. birželio 10 dieną. Tai – diena, kurios vakarą verslininkas D. Vaisėta, vedinas M. Elenbergaitės, atvyko į atleistą fermą Vilniaus rajone ir buvo nužudytas, siekiant pasisavinti jo turtą.

Pagrindiniu nusikaltimo organizatoriumi buvo M. Elenbergaitės draugas Mantas Adomavičius, jam padėjo dar du vyrai – Romanas Mironiukas ir Laurynas Drūteika.

Kaip paaiškėjo jau įvykdžius nusikaltimą, 2009-ųjų balandį M. Adomavičius sugalvojo apvogti turtingą verslininką, Vilniuje bendrovę valdžiusį D.Vaisėtą. Į pagalbą buvo nutarta pasitelkti R. Mironiuką ir L. Drūteiką, tačiau ypatingas vaidmuo šiame nusikaltime teko M. Elenbergaitei, dirbusiai D. Vaisėtos bendrovėje marketingo administratore ir, kaip įtarė kai kurie D. Vaisėtos šeimos nariai, anksčiau su verslininku palaikiusiai artimus ryšius. Merginai buvo pavesta surinkti informaciją apie D. Vaisėtos name esantį turtą, išsiaiškinti, grįžta į namus, iš jų išvyksta.

Pagrindinis žudynių iniciatorius Mantas Adomavičius. Alfa.lt nuotr.

Patekti į D. Vaisėtos namą nusikaltėliams nebuvo sunku – raktą sutartoje vietoje šeimininkas palikdavo namus ir jo aplinką tvarkantiems žmonėms. Iš verslininko namo pavogta turto daugiau kaip už 110 tūkst. litų (dabar – 31 858 eurus) – laikrodžių, brangių papuošalų, dujinių ir pneumatinių pistoletų.

Tačiau šio grobio nusikaltėliams buvo per mažai. Kaip vėliau paskelbė prokuratūra, siekdamas gauti ir D. Vaisėtos ir jo bendrovės pinigus, laikomus banko sąskaitose M. Adomavičius ryžosi verslininką nužudyti, o svarbų vaidmenį vėlgi patikėjo M. Elenbergaitei.

2009 metų birželio 10-osios vakarą ši mergina įviliojo verslininką į spąstus – iš anksto numatytą apleistą fermą Vilniaus rajone, kurioje į D.Vaisėtą buvo paleisti keturi šūviai.

Žudikams atiteko prabangus laikrodis, mobilusis telefonas ir žiedas, įvertinti beveik 90 tūkst. litų (dabar – 26 tūkst. eurų). O naudojantis pagrobtomis bankų kortelėmis Vilniuje bei Rygoje buvo atsiskaitinėjama už parduotuvėse įgytas prekes, sąskaitos buvo tuštinamos ir bankomatuose.

M. Adomavičius su bendrais mėgino iki galo ištuštinti D. Vaisėtos asmenines ir bendrovės banko sąskaitas, tam pasinaudodami nužudyto verslininko asmens tapatybės kortele bei R. Mironiuko panašumu į D. Vaisėtą. Nusikaltėliai netgi mėgino sudaryti su banku naują sutartį, gauti identifikavimo kodų generatorių ir iš trijų sąskaitų į savąją pervesti kone 370 tūkst. litų (maždaug 108 tūkst. eurų). Tačiau su banku sudaryti elektroninių paslaugų sutarties verslininku apsimetusiam R. Mironiukui taip ir nepavyko.

Antroji auka

Pareigūnai vėliau nustatė, kad jaunuolių taikiklyje buvo atsiradusi dar viena auka – dar vienos bendrovės direktorius, D.Vaisėtos draugas, kurį taip pat siekta nužudyti ir pagrobti jo turtą. Šiam planui įgyvendinti M. Adomavičius vėlgi pasitelkė R. Mironiuką ir M. Elenbergaitę, paskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis. Mergina vėl turėjo surinkti informaciją apie kitos aukos turtą, gyvenimo būdą ir įpročius, atvykimo ir išvykimo iš namų laiką, o vėliau – atvilioti verslininką į iš anksto parengtą vietą, iš kurios pastarasis nebūtų grįžęs.

Pasak prokuratūros, M. Elenbergaitė asmeniškai pažinojo sekančią auką. Mergina jam nuolat siuntinėjo žinutes, ne kartą lankėsi pas jį namuose, pareiškė norinti pas jį apsigyventi. Tačiau toks jos elgesys verslininkui sukėlė įtarimų.

D. Vaisėtos žudikai vedami į teismą. Alfa.lt nuotr.

Tuo metu M. Adomavičius ir R. Mironiukas ieškojo, kur nusipirkti šovinių, ir Trakų rajone žvalgėsi atokios vietos, tinkamos susidoroti su nauja auka. Tačiau 2009 m. liepos 14-ąją policijos pareigūnai sulaikė M. Adomavičių, R. Mironiuką ir M. Elenbergaitę, dar po kelių dienų – L. Drūteiką ir kelis kitus šios gaujos pagalbininkus.

Gyvenimas už grotų

Po sunkių nusikaltimų virtinės sekė kelerius metus trukęs bylos nagrinėjimas. Galiausiai 2012-ųjų pabaigoje, jau praleidę daugiau nei trejus metus už grotų, žudikai buvo nuteisti. M. Adomavičiui skirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė, R. Mironiukui – 18 metų, M. Elenbergaitei – 17 metų, o L. Drūteikai – 16 metų laisvės atėmimo bausmės.

Teismo nuosprendžiu praturtėti siekę žudikai sulaukė ir didelės finansinės naštos – teisėjai nusprendė, kad D. Vaisėtos artimiesiems ir be tėvo likusiam verslininko vaikui nuteistieji turėtų atlyginti 60 tūkst. eurų įvertintą žalą.

Tačiau po pastarosios žmogžudystės praėjo beveik 13 metų ir nuteistieji didesnę dalį jiems paskirtų bausmių jau atliko. Tai – pagrindas prašytis anksčiau laiko išeiti į laisvę.

Būtent to šiuo metu siekia M. Elenbergaitė, kuri į laisvę turėtų išeiti tik 2026 m. liepos 14 d., tačiau nesėkmingai – sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismas, kuriame moteris beveik prieš dešimtmetį buvo pripažinta kalta, atmetė nuteistosios prašymą išleisti ją į laisvę anksčiau laiko.

Tai nebuvo pirmasis nuteistosios bandymas išeiti į laisvę anksčiau laiko. M. Elenbergaitė jau trečią kartą mėgino apeliuoti į teisėjų širdis, prašydama paleisti anksčiau laiko. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisija sutinka, kad moterį būtų galima paleisti anksčiau laiko, tačiau tokiam požiūriui turi pritarti teismai. O teisėjų vertinimu pernelyg ankstyvas paleidimas į laisvę gali suformuoti klaidingą požiūrį į bausme už itin sunkius nusikaltimus.

Į teismą besikreipusi M. Elenbergaitė teigė, kad nepagrįstai nesulaukia teisėjų pasitikėjimo – esą tokį jau parodė pataisos namų vadovybė, leidusi jai dirbti už pataisos namų ribų, atvykti į darbą ir jį palikti be palydos, savarankiškai. Moteris taip pat nurodė, kad mokosi aukštojoje mokykloje, tiek darbe, tiek pataisos namuose yra charakterizuojama itin teigiamai, be to, jau atlygino visą padarytą finansinę žalą, kurią iš jos teismas priteisė.

Nors pati kalinė nurodė, kad už grotų elgiasi pavyzdingai, jos reputaciją temdo 2021 metais paskirta nuobauda, kai buvo nustatyta, jog moteris yra pavartojusi alkoholio. Tačiau M. Elenbergaitė šiai nuobaudai prieštaravo atskleisdama ganėtinai asmeniškas aplinkybes – anot nuteistosios, 2021 m. vasarį Santaros klinikose jai buvo atlikta sudėtinga operacija, kurios aplinkybių portalas negali išsamiai atskleisti. Po šios operacijos, galima sakyti, mirtį įveikusi moteris turėjo gerti vaistus, kuriuose yra ir alkoholio, todėl būtent dėl šių vaistų ir buvo nustatytas girtumas.

M. Elenbergaitė teisėjams netiesiogiai atviravo ir tai, kad būdama už grotų sukūrė šeimą – anot nuteistosios, ateinančią vasarą ji laukianti šeimos pagausėjimo, o delikati būklė gali atsiliepti jos sveikatai.

Prieš dešimtmetį, bylos metu, savo vaidmenį prisidedant prie žmogžudystės menkinusi moteris teisėjams visgi pripažino – prie sunkių nusikaltimų prisidėjo dėl nepatyrimo, jauno amžiaus.

Tačiau teismo malonės kol kas nesulaukė. Anot prašymą paleisti į laisvę anksčiau laiko išnagrinėjusios teisėjos Aušros Bielskės, nors Monika Elenbergaitė ir charakterizuojama teigiamai, ir dirba projektų vadove bei mokosi, jos elgesys visgi nėra pavyzdinis, o būsima motinystė – dar ne priežastis nurašyti likusią bausmės dalį. Gal kitąkart pasiseks, tačiau kol kas verslininko žudike tapusi administratorė lieka už grotų.