„Grigeo Klaipėda“ byloje liudijęs Vidas Beržonskis pripažino žinojęs apie išleidžiamą nevalytą vandenį į Kuršių marias papildyta

Teismas nurodo, kad vyras patvirtino, kad apie esamas problemas dėl gamybai panaudotų nuotekų išleidimo į aplinką sužinojo iš bendrovėje dirbančių asmenų. Jis teigė, kad apie tai daug kartų kalbėjęs su valdybos pirmininku, dabar kaltinamuoju Gintautu Pangoniu.

Tačiau, anot V. Beržonskio, tuo metu nuotekų valymo ir jų išleidimo į aplinką problemos sprendimas būdavo vis nukeliamas tolimesniam laikui.  

Teismui V. Beržonskis patvirtino, kad jis, kaip bendrovės vadovas, būdamas atsakingas asmuo, tada suvokęs, kad į aplinką išleidžiamas gamyboje panaudotas vanduo gamtai daro žalą, tačiau pareigų nepalikęs, nes vengęs su aukštesne vadovybę konfrontacijos, nenorėjęs prarasti darbo.

V. Beržonskis teigė negalįs proceso dalyviams atsakyti į klausimą, dėl kokių priežasčių vis dėl to jis buvo atleistas iš užimamu pareigų. V. Beržonskio teigimu, tai įvykę šalių susitarimu.

Pranešime pažymima, kad anksčiau įvykusiuose teismo posėdžiuose bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atstovas teigė, kad byloje egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp prokuratūros, Aplinkos apsaugos departamento (AAD), Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) sprendimų, ir (ar) veiksmų nustatant, ar su bendrovės biologiškai nepilnai išvalytomis nuotekomis patekę teršalai padarė Kuršių marių vandens telkinio būklei didelę žalą (reikšmingą neigiamą pokytį) apsisprendžiant, kaip ši tariamai padaryta žala turėtų būti atlyginta, įgyvendinant aplinkos atkūrimo – teršalų išėmimo – priemones ar pareiškiant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Bendrovės atstovo advokato žodžiais, byla yra politizuota, todėl esanti didelė grėsmė, kad vykstantis procesas nebus objektyvus ir teisingas.

Anot jo, politikai viešoje erdvėje dėl bylos teikė savo komentarus, darydami neigiamą poveikį ikiteisminio tyrimo institucijoms, bylą nagrinėjančiam bei nagrinėsiantiems teismams ir viešojo administravimo institucijoms.

Paaiškinimuose bendrovės atstovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad bendrovė nevykdė ir nevykdo viešųjų funkcijų, todėl bendrovės buvę ar esantys darbuotojai negali būti prilyginti valstybės tarnautojams ir jiems negali būti inkriminuojama nusikalstama veika – piktnaudžiavimas, pažymima pranešime.

Bendrovės atstovo teigimu, prokuratūra visiškai nepagrįstai inkriminuoja, kad bendrovė ir fiziniai asmenys nusikalstamas veikas esą vykdė veikdami organizuota grupe. Anot jo, neaišku, kaip buvo sukurta ir veikė organizuota grupė, kas paskirstydavo vaidmenis, kaip veikė kontrolės mechanizmus, kas ir kada priėmė sprendimus, už kokį konkretų laikotarpį kaltinamieji yra atsakingi, kokius konkrečius veiksmus jie atliko, kuo šie veiksmai pasireiškė objektyvioje tikrovėje ir kokius konkrečius padarinius sukėlė.

Dar ankstesnėje savo kalboje bendrovės atstovas advokatas pabrėžė, kad žalą Kuršių marioms daro ir kitų subjektų, tarp kurių ir užsienio, vykdoma veikla.

Anksčiau Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) buvo pateiktas kaltinamojo juridinio asmens „Grigeo Klaipėda“ galimos taikos sutarties su valstybe dėl žalos atlyginimo ir aplinkos atkūrimo priemonių planas – taikos su valstybe siekianti įmonė žadėjo dėl Kuršių marių taršos jai aplinkosaugininkų priskaičiuotą 48 mln. eurų žalą gamtai kompensuoti pašalindama teršalus iš marių bei modernizuodama miesto nuotekų valymo įrenginius. Tačiau šio plano AAD nepatvirtino. 

Byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.

Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai.

Įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų pareigūnams pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas. 

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.