Kaip „Vilniaus brigada“ „sudegė“ dėl vieno prasto sprendimo

Tęsiame straipsnių ciklą apie mafijos gyvenimą iš arti.

Šįkart norime pasidalinti su tv3.lt skaitytojais kriminaliniais archyvais, kurie buvo aprašyti laikraštyje „Akistata“.

Toliau apžvelgiame nusikalstamo susivienijimo „Vilniaus brigada“ narių gyvenimą.

Prieš tai rašėme apie pasikėsinimą į buvusį „Vilniaus brigados“ narį Zbignevą Mackevičių (33 m) ir suskaičiavome, kad per nepriklausomybės metus geras šimtas „torpedų“ ir jų vadų buvo nužudyti.

Dažniausiai tai jauni vyrai.

Vidutinė bandito gyvenimo trukmė – 30 metų. Kadaise buvusios galingos „Vilniaus brigados“ narius jau 2003-siais buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Iš likusiųjų gyvų didelė dalis atlikinėjo bausmę.

Grėsmė valstybingumui

Prieš dešimtmetį, spalio mėnesį, Lietuvą sukrėtė tragiškas įvykis – vieną laikraščio „Respublika“ leidėjų ir žurnalistų Vitą Lingį pakirto samdomo žudiko kulka.

V. Lingys buvo nužudytas prie savo namų, prie automobilio, kuriuo ketino važiuoti į darbą.

Kadangi V. Lingys rašė apie mafiją, o „Respublika“ „Vilniaus brigadą“ įvardijo kaip organizuotą nusikalstamą grupuotę, buvo aišku, kad kaltųjų irgi reikia ieškoti tarp mafijos grupuočių.

Tuometinis generalinis prokuroras, dabartinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas savo įsakymu patvirtino Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir Kovos su korupcija skyrių sukūrimą.

A. Paulauskas ir dabar mano, kad šis sprendimas buvo vienas iš svarbesnių žingsnių, padėjusių rimtus pamatus kovai su organizuotu nusikalstamumu, lėmusiu ir „Vilniaus brigados“ sunaikinimą.

Dar šio amžiaus pražioje paskelbta, kad „Vilniaus brigada“ nebeegzistuoja, o buvo laikai, kai ji valdė Vilnių ir to neslėpė, visaip stengdavosi apie tai kuo plačiau pasakoti.

Bet nužudydami žurnalistą banditai peržengė visas ribas. Iškilo grėsmė ne tik žmonių gyvybėms, bet ir teisinei sistemos ateičiai.

Įsakymas: nužudyti

Nužudyto žurnalisto V. Lingio bylos tyrimas atskleidė daugybę iki tol buvusių nežinomų faktų apie Lietuvos sostinę kontroliavusios nusikalstamos grupuotės veiklą. Žmogžudystės organizavimu įtartas Vilniaus nusikalstamo pasaulio autoritetas Borisas Dekanidzė.

Kai generalinis prokuroras davė sankciją jį suimti, B. Dekanidzė slapstėsi Jūrmaloje.

Anot A. Paulausko, „Vilniaus brigados“ boso areštas Latvijos teritorijoje buvo pirmasis Lietuvos istorijoje.

Buvo sulaikyti ir kiti prisidėjusieji prie žurnalisto nužudymo: -I. Achremovas (Achremas), V. Slavickis (Slovėnia), B. Bobičenka (Slonas).

Tris šūvius žurnalistui į nugarą ir galvą paleidęs žudikas I. Achremovas teisme aiškiai išdėstė V. Lingio nužudymo aplinkybes.

1993 metų spalio 3-iąją, likus vos savaitei iki V. Lingio mirties, I. Achremovas Jūrmaloje susitiko su B. Dekanidze, kur ir gavo pavedimą nužudyti žurnalistą.

Žudikui buvo parodytos dvi nuotraukos ir duotas popieriaus lapelis, kuriame buvo užrašytas adresas, mašinos spalva ir numeris.

Dar po dienos vykdytojui buvo įteiktas polietileninis paketas su dviem pistoletais.

Didelio pasirinkimo jis niekada neturėjo. Ir Borisas Dekanidzė jam buvo aiškiai pasakęs: arba nušauni žurnalistą, arba krisi pats.

Teisme I. Achremovas kalbėjo: „Suprantu, kad padariau didžiulį nusikaltimą, bet aš pabijojau. Man reikėjo šauti į Dekanidzę, o ne į Lingį“.

Štai Igoris Tiomkinas (Timocha, 43 m.) - antras pagal hierarchiją po B. Dekanidzės.

Kol buvo banditiškos šlovės viršūnėje, rinko pinigus į bendrą kasą, disponavo ne tik ginklais, bet ir kitų gyvybėmis.

Buvo įtariama, kad 1992-aisiais I. Tiomkinas dalyvavo bokso salėje sušaudant A. Tomiliną (Zelioną) ir I. Zorkiną.

Jis buvo suimtas, tačiau įrodymų pritrūko ir Timocha buvo paleistas. Suėmus B. Dekanidzę Tiomkinas movė į užsienį ir ten ilgai slapstėsi.

Buvo sulaikytas Vokietijoje ir deportuotas į Lietuvą, o čia už turto prievartavimą ir nusikaltėlių gaujos sukūrimą buvo nuteistas 10 metų kalėjimo. Šiuo metu I. Tiomkinas jau visai ne tas įžūlus, su niekuo nesiskaitantis banditas, o nuolankus bausmę atliekantis vaikinas. Timochai buvo pabodęs kalėjimo režimas ir jis visais būdais veržėsi į koloniją. Buvęs "Vilniaus brigados" vienas iš vadų drebančiu balsu prašė teisėjo pakeisti režimą, o dar bausmės atlikimo pradžioje pažeidinėjo kalėjimo taisykles, įžūliai elgėsi su kalėjimo darbuotojais, buvo gavęs kelias nuobaudas.

Pagaliau 2017 m. Vilniaus apygardos teismas patenkino I. Tiomkino prašymą ir paskutiniuosius bausmės metus jis atliks švelnesnio režimo sąlygomis.

Dvivietėje kalėjimo kameroje jis praleido 7 metus ir 2 mėnesius.

Pasakodamas apie ten praleistą laiką sakė, kad sėdėjo rūsyje šalia mirtininkų, ir ironizavo, kad net gyvuliai šitaip nelaikomi. I. Tiomkino nuomone, kalėjimas neauklėja žmogaus, o žiaurumas gimdo žiaurumą.

Pačiam Igoriui Tiomkinui irgi buvo iškilusi rimta grėsmė.

Skilus brigadai ir kovojant dėl valdžios, buvo nuspręsta Timochą nužudyti. "Vilniaus brigados" narys Viktoras Akmanavičius "Respublikos" žurnalistui atvirai pasakojo: "Mudu su Melničenka (Soldatu) sulindome į pakrūmę, kitapus buvo ilga medinė tvora.

V. Melničenka buvo apsiginklavęs Kalašnikovo automatu, aš turėjau "limonkę" (citrinukę - gynybai skirtą granatą, kurios skeveldros lekia iki 200 metų).

Granatą pasiėmėme neatsitiktinai - kad Timochą tikrai nužudytumėme, jei iš automato paleistos kulkos būtų netaiklios.

Pamenu, sėdime abu su kaukėmis, diena karšta, pats vidurdienis, prakaitas varva. Deja, ilgokai išsėdėjome, tačiau Timocha taip ir neatvažiavo".

Po nepavykusio pasikėsinimo sekė kitas. Buvo nuspręsta I. Tiomkiną nušauti ankstų rytą išeinantį iš namo, tačiau pasmerktasis pasalą pastebėjo.

Dažniausiai konfliktai įvyksta dėl pinigų. Timocha priėjo prie vadinamojo "obščiako" - bendros kasos. Ne visiems patiko, kaip buvo dalinami pinigai (daug jų apskritai dingo).

Iš pradžių visi banditai paklusniai mokėjo dešimtinę.

Tie pinigai turėjo būti skiriami pareigūnų papirkinėjimui, į kalėjimą patekusiesiems ir jų šeimoms padėti. Bet sušaudžius B. Dekanidzę pinigai dingo. Kalbama, kad dalis jų galėjo nusėsti ir Georgijaus Dekanidzės (Boriso tėvo) kišenėje.

Dešimtmetis bėgant

Kalėjime bausmę tuomet atliko ir Aleksandras Ždanovas.

Jis nuteistas už žmogžudystę. 1993 metų balandžio 12 dieną važiuodamas iš sostinės kavinės "Lakštingala" Laisvės prospektu automobilyje nušovė Vladimirą Voroneckį ir bandė nušauti kartu sėdėjusį Sergejų Selebirovą.

Užsikirtus ginklui Sergejui pavyko iš automobilio iššokti ir pasislėpti.

A. Ždanovas buvo ilgiausiai besislapstantis "Vilniaus brigados" vadeiva. 1993-iųjų pavasarį buvo paskelbta jo paieška, o teisėsaugininkams į rankas jis pateko tik 1998 pavasarį. "Vilniaus brigados" klestėjimo laikais A. Ždanovas savo iniciatyva dalydavo interviu žurnalistams, šaipydavosi iš teisėsaugos institucijų tvirtindamas, kad sostinę valdo brigada. Dabar jam beveik keturiasdešimt.

Per tuos metus jis gero gyvenimo beveik ir nematė.

Slapstėsi Ukrainoje, Latvijoje, kol buvo sučiuptas.

Besislapstydamas leido draugų pinigus, girtuokliavo ir tik pasėdėjęs kalėjime susimąstė apie gyvenimo prasmę.

"Gyvenimas trumpas, o norisi daug padaryti, - "Veide" cituojamas A. Ždanovas (Ždanas). - Pirmiausia padėti artimiesiems: mamai, kuri labai daug iškentėjo, norisi, kad vaikas būtų laimingas, kad jo nepaliestų purvas.

Nors... Kad suprastum, kas yra gerai, turi sužinoti, kas yra blogai.

Viskas gyvenime sąlygiška. Taip pat manau, kad gyvenimas viską sustato į savo vietas ir parodo, kas buvo teisus, o kas ne".

A. Ždanovas, kaip, beje, ir kiti bent kiek protingesni gaujų nariai, atlikdamas bausmę susidomėjo joga, astrologija, netradicine psichologija. Matyt, taip ne tik ieškoma gyvenimo prasmės, bet ir galvojama apie atgailą.

Ant parako statinės

Mirties pasisekė išvengti ir Igoriui Pervičkai - Bobai - (32 m.). Į jį buvo kėsintasi, o vėliau Boba, "Vilniaus brigados" smogikų grupės vadas, už tai, kad girtas nušovė restorano apsaugininką, buvo nuteistas 7 metams nelaisvės. Bausmę jau atliko.

Keletą kartų kėsintasi ir į Viktorą Polonskį - Vesnušką, Vesną (33 m.).

Sušaudžius B. Dekanidzę V. Polonskis buvo vienas iš "Vilniaus brigados" vadų ir konkuruojanti grupuotė buvo nusprendusi Vesnušką "padėti į vietą".

Pasisekė ir Viačeslavui Zaboronokui - Kozlikui - (41 m.). Kartą sprogmuo suniokojo džipą, kuriuo važinėdavo Kozlikas, vėliau buvo bandyta susprogdinti namo, kuriame gyveno V. Zaboronokas, liftą.

Jaunas, vos 35 metų, su gyvenimu atsisveikino Eugenijus Svirnelis (Geniukas).

Į jį kėsintasi kelis kartus, sprogdinta, šaudyta.

Mirtis vis vaikščiojo aplink ir galų gale Geniukas buvo nunuodytas. Kalbama, kad už tai, jog liudijo Igorio Tiomkino byloje.

Prie Kauno iš automato buvo nušautas Aleksandras Kudriašovas, sporto salėje - A. Tomilinas, I. Zorkinas.

1993-iaisias pradėta sklaidyti "Vilniaus brigada" galutinai žlugo praeito amžiaus pabaigoje.

Dalis brigadinių žuvo negailestingoje kovoje dėl valdžios ir pinigų, dalis sėdo už grotų, kai kas tapo verslininkais, vienas kitas įsiliejo į dabar sostinėje veikiančių grupuočių gretas.

Per tuos metus vyrai tik daug ūžavo, mėgavosi trumpalaike valdžia, bet didelių turtų nesukaupė.

XXI a. pradžioje Vilniuje veikęs "Udavų" ("Smauglių") nusikalstamas susivienijimas pinigus uždirba iš prekybos narkotikais, kontrabandos ir automobilių vagysčių.

Susivienijimas susiskirstęs į specializuotas atšakas. "Davydo" gauja vagia prabangius automobilius, "Makjevarai" užsiima vagystėmis, "Sportininkai" - kontrabanda.

Šių gaujų nariai gudresni, nemėgsta reklamos, tad sunkiau atskleisti ir jų nusikaltimus.

Geriausias to pavyzdys - Vilniuje šalia brigados veikusi Valerijaus Januškevičiaus gauja.

Pats grupuotės lyderis nužudė ar kėsinosi nužudyti 17 žmonių, bet apie tai nežinojo net brigadiniai.