Kaltinamasis padegamųjų DHL siuntų byloje: nežinojau, kad veikiu teroristinės grupės tikslais

„Pripažįstu bylos aplinkybes, bet nežinojau, kad veikiu teroristinės grupės tikslais. Nežinojau, kad mano veiksmai prives prie tokių pasekmių“, – pirmadienį Vilniaus apygardos teisme kalbėjo D. Jencius.

Teismas tęsia padegamųjų DHL siuntų bylos nagrinėjimą. Šioje byloje penkiems asmenims pateikti kaltinimai yra susiję su veikimu teroristinės grupėje.

D. Jencius, duodamas parodymus, pažymėjo, kad vykdydamas Karaliaučiuje sutikto vyro užduotis, suprato, kad galėjo nusikalsti, tačiau kartu tuo metu buvo atsidūręs situacijoje, kai jam reikėjo uždirbti pinigų.

„Dėl to, kad mano materialinė padėtis buvo sunki, buvau vienintelis maitintojas šeimoje, (...) sutikau atlikti duotą užduotį“, – aiškino kaltinamasis.

Jis, pasakodamas apie savo veiksmus, prisiminė nuvykęs į Rusijos Karaliaučiaus miestą. D. Jencius tvirtino, kad būdamas ten, internete paskelbė skelbimą, kuriame nurodė ieškantis darbo.

D. Jencius pasakojo, jog su juo susisiekė vyras, su kuriuos jis susitiko Karaliaučiuje.

„Vyras buvo stambus, su barzda, plikas. Jis sakė, kad reikės atlikti užduotis, kalbėjo rusų kalba, prisistatė Tomu“, – prisiminė vyras.

Kaltinamasis pasakojo, kad Tomu pristatęs vyras davė jam pinigų, paprašė nuvykti į Lietuvą, nupirkti SIM kortelių ir jas paslėpti. D. Jencius pasakojo nuvykęs į Lietuvą, nupirkęs SIM kortelių ir, kaip buvo instruktuotas, nuvažiavo į gyvūnų kapines tas korteles paslėpti.

„Bet neradau kapo, kurį man nurodė. Tada važiavau į zoologijos sodą, ten radau vietą, kurią man nurodė, iškasiau duobę, paslėpiau joje SIM korteles“, – pasakojo D. Jencius.

Teisėsauga įtaria, kad nusikaltimai organizatoriai yra Rusijoje

Kaltinimai byloje pateikti penkiems asmenims: Aleksandrui Šuranovui, D. Jenciui, Vasilijui Kovačui, Vadymui Borsukui ir Eldarui Salmanovui. Kaltinamieji yra Ukrainos, Lietuvos ir Rusijos piliečiai.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti vyrai byloje yra kaltinami organizavimu ir planavimu įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse veikiant organizuotoje teroristinėje grupėje. Jie buvo sulaikyti Lietuvos ir kitų valstybių teritorijose.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.

Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.

Pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo  oro uoste ankstų liepos 20 d. rytą, prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius–Leipcigas–Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą.

Antroji siunta užsidegė liepos 21 d. naktį DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi siunta Birmingeme esančiame DHL sandėlyje užsidegė dar maždaug po paros, taip pat nakties metu.

Ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus buvo nustatytas šių įrenginių sprogstamųjų-padegamųjų įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji sprogstamuosius užtaisus slėpė siuntose, kuriose buvo pečių masažuokliai, kūno priežiūros priemonės.

Visi kaltinamieji byloje pareiškė nepripažįstantys savo kaltės.

Pasak pareigūnų, Vilniuje teisiami kaltinamieji yra vykdytojai, tarpininkai, o nusikaltimo organizatoriai yra Rusijoje ir nepasiekiami. Nustatyta, kad nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba.

Ši baudžiamoji byla atskirta nuo didelės apimties sudėtingo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamo tyrimo, kuriame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, organizavusių, planavusių ir prisidėjusių vykdant teroristinius nusikaltimus skirtingose šalyse.

Tyrimo duomenimis, organizuojant ir rengiantis įvykdyti teroro aktus, atskiroms užduotims buvo pasitelkiami Rusijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Ukrainos piliečiai, dažniausiai – socialiai pažeidžiami asmenys, kurie tuo tikslu buvo ieškomi pasinaudojant pažintimis, verbuojant ir palaikant ryšį per „Telegram“ programą bei siūlant atlygį ir atsiskaitant kriptovaliuta.