Kuršių marių taršos byla: prašoma skirti įspūdingas pinigines baudas

Pasak prokurorių, kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų, ekspertų, specialistų pateiktomis išvadomis, kita byloje esančia medžiaga. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe.

Akcentuota, kad dėl kaltinamosios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ išleistų nuotekų gamtai buvo padaryta žala.

Valstybinės kaltintojos Šiaulių apygardos teismo prašė kaltinamuosius pripažinti kaltais dėl padarytų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paskirti bausmes - pinigines baudas.

„Grigeo“ grupės prezidentui Gintautui Pangoniui teismo prašoma paskirti bausmę - 200 tūkstančių eurų baudą. Dabartiniam „Grigeo Klaipėda“ vadovui Tomui Eikinui - 50 tūkstančių eurų baudą. Griežčiausią bausmę - 5 milijonų eurų baudą - prokurorės prašo skirti kaltinamajai AB „Grigeo Klaipėda“. Valstybinės kaltintojos teismo prašė tenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento pareikštą daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį", - sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas.

Artimiausiame teisiamajame posėdyje savo baigiamąsias kalbas pradės sakyti civilinio ieškovo atstovės.

Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys „Grigeo“ grupės prezidentas G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas T. Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad, veikdami organizuota grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.

Kuršių marių taršos istorija į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų.

Byloje savo kaltę iš dalies pripažįsta tik viena iš kaltinamųjų.

Šioje didelės apimties 133 tomų byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.