Lietuvą sukrėtė skaudūs incidentai: nukentėjo vaikai, dviratininkai ir keleiviai

Tuo metu teisininkai ruošia grupės ieškinį ir teigia, kad nukentėjusieji gali siekti kompensacijų.

Marijampolėje apdegė mažametė

Penktadienio vakarą Marijampolėje, pirminiais duomenimis, degiu skysčiu apdegė mažametė, pranešė policija.

Policijos departamento duomenimis, apie 19.50 val. į Marijampolės ligoninę iš namų Marijampolės savivaldybėje buvo pristatyta ir dėl nudegimo į ligoninę Kaune paguldyta mažametė, gimusi 2017 m.

Pirminiais duomenimis, mergaitė savo namų kieme apdegė degiu skysčiu.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Šalčininkų rajone susidūrė trys automobiliai, nukentėjo vieno jų vairuotoja ir keleivės

Šalčininkų rajone vėlų penktadienio vakarą susidūrė trys automobiliai, nukentėjo vieno jų vairuotoja ir keleivės, tarp kurių buvo nepilnametė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 21.54 val. Kalesninkų seniūnijos Mantviliškių kaime, ties kelio Babriškės-Varėna-Eišiškės 44 km, susidūrė automobiliai „Mercedes Benz“, vairuojamas 1984 metais gimusios moters, „Volvo S60“, kurį vairavo 1998 metais gimęs vyras, ir „Audi A6“, vairuojamas vyro, gimusio 2005 metais.

Eismo įvykio metu nukentėjo „Mercedes Benz“ vairuotoja ir automobiliu kartu keliavusi nepilnametė, gimusi 2011 metais. Jos po suteiktos medikų pagalbos gydosi ambulatoriškai.

Tuo metu kita keleivė, gimusi 1979 metais, paguldyta į ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šiauliuose automobilis kliudė dviračiu važiavusį nepilnametį

Šiauliuose penktadienio vakarą automobilis kliudė dviračiu važiavusį nepilnametį, pranešė policija.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 17.20 val. Šiauliuose, Stoties gatvėje, iš namo kiemo išvažiuojantis automobilis „Ford S-Max“, kurį vairavo blaivus vyras, gimęs 2006 metais, kliudė pėsčiųjų taku dviračiu važiavusį nepilnametį, gimusį 2012 metais.

Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas ligoninėje. Jis gydosi ambulatoriškai.

Visagine žuvo galimai pro buto langą iškritęs vyras

Penktadienio naktį Visagine mirė galimai pro buto langą iškritęs vyras, pranešė policija.

Policijos departamento duomenimis, apie 4.04 val. Festivalio gatvėje prie daugiabučio namo buvo rastas mirusio vyro, gimusio 1960 metais, kūnas. Įtariama, kad vyras iškrito pro buto langą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kaišiadorių rajone policininko vairuojamas tarnybinis automobilis sužalojo dviratininką

Penktadienį Kaišiadorių rajone tarnybos metu policijos pareigūno vairuojamas automobilis susidūrė su dviratininku ir jį sužalojo.

Kaip praneša Policijos departamentas, apie 15.35 val. Kaišiadorių rajono Gudienos kaime, sankryžoje, tarnybinis policijos automobilis „VW Transporter“, vairuojamas tarnybos metu uniformuoto blaivaus Kaišiadorių r. policijos komisariato pareigūno, gimusio 2000 metais, sukdamas į kairę nepraleido pagrindiniu keliu iš priekio atvažiuojančio dviračio ir su juo susidūrė.

Per eismo įvykį sužalotas dviratininkas, gimęs 1967 metais. Jis paguldytas į ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Utenos ligoninėje mirė tą pačią dieną iš Zarasų rajono pristatyta moteris

Utenos ligoninėje vėlų penktadienio vakarą mirė moteris, pranešė policija.

Policijos departamento duomenimis, birželio 19 d., apie 17.44 val., į Utenos ligoninę iš Zarasų rajono, Kalinaukos kaimo, buvo pristatyta ir paguldyta moteris, gimusi 1968 m.

Moteris tą pačią dieną apie 23.18 val. ligoninėje mirė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Bylinėtis dėl nutekintų RC duomenų žada apie tūkstantis žmonių, kiekvienas gali prašyti 3 tūkst. eurų kompensacijos

Ieškinį valstybei dėl Registrų centro (RC) duomenų nutekinimo rengiantis advokatas Paulius Galubickas teigia, kad bylinėtis dėl minėtos istorijos ketina apie tūkstantis žmonių. Teisininkas svarsto, kad kiekvienas iš nukentėjusių asmenų galėtų prašyti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismų praktika bylose dėl duomenų atskleidimo rodo, kad žmonėms iš valstybės pavyksta prisiteisti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Eltos kalbintas advokatų kontoros „HubLegal“ advokatas P. Galubickas pasakojo, kad grupės žmonių ieškinys valstybei dėl iš RC prarastų ar nutekintų jų duomenų yra rengiamas.

„Užsiregistravusiųjų (teikti ieškinį – ELTA) yra apie tūkstantis žmonių – tiek norėtų dalyvauti procese, teikiant grupės ieškinį. Aišku, dalis jų atkris, gal dalis pasakys, kad nenori dalyvauti procese“, – aiškino teisininkas.

Pasak P. Galubicko, teikiant ieškinį atsakovais byloje turėtų būti Teisingumo ministerija, kuri yra registrų valdytoja, ir RC, kuris tvarko duomenis.

Anot jo, sunku tiksliai įvardyti, kokios neturtinės žalos gali prašyti žmonės, kurių duomenys buvo nutekinti. Tačiau, kaip teigė P. Galubickas, preliminariai skaičiuojant, vienas žmogus galėtų siekti prisiteisti 3 tūkst. eurų.

„Labai preliminariai galvočiau, kad kiekvienas nukentėjęs žmogus galėtų prašyti 3 tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti“, – dėstė advokatas.

P. Galubickas pasakojo, kad neturtinė žala bus grindžiama mintimi, jog žmonės, kurių duomenys buvo nutekinti, prarado šios informacijos kontrolę.

„Neturtinę žalą kildinsime iš to, kad žmonės prarado savo pavogtų asmens duomenų kontrolę ir greičiausiai tą kontrolę prarado visam laikui. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismuose neturtinė žala tokiose bylose ir kildinama iš to, kad buvo prarasta duomenų kontrolė. Aišku, faktas tas, kad nežinome, kokie tretieji asmenys duomenis užvaldė ir greičiausiai niekada nesužinosime“, – aiškino teisininkas.

Jis perspėjo, kad jautrių duomenų vagystė kelia ir papildomus pavojus, pavyzdžiui, šia informacija gali pasinaudoti sukčiai.

„Buvo atskleista informacija apie žmonių turtą, įsipareigojimus bankams. (...) Sukčiavimo inžinerija dėl to gavo papildomų duomenų – sukčiai šiuo metu galės manipuliuoti ir klaidinti žmones“, – aiškino P. Galubickas.

Kalbėdamas apie RC duomenų nutekinimo istoriją, teisininkas neslėpė nuostabos, kad institucijos nesugebėjo laiku informuoti žmonių apie jų duomenų vagystę.

„Manau, didžiausia valstybės, jos institucijų klaida buvo ta, kad institucijos neinformavo laiku žmonių apie duomenų vagystę. Tai galima buvo padaryti viešu pranešimu tikrai. Net jei prokuratūra matė, kad institucijos savo pareigos neatliko, galėjo drąsiau parodyti lyderystę ir pasakyti, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, išeiti su viešu pranešimu“, – svarstė advokatas.

Teismas: vien neigiami emociniai išgyvenimai gali būti laikomi neturtine žala

Kaip teigiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) komentare Eltai, tiek šio, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika rodo tendenciją, kad asmens duomenų apsauga nebėra vertinama vien formaliai.

„Teismai vis dažniau pripažįsta, kad net ir iš pirmo žvilgsnio „techniniai“ duomenų apsaugos pažeidimai gali sukelti realią žalą žmogaus orumui, reputacijai, emocinei būsenai ir privatumo jausmui, todėl už tokius pažeidimus turi būti taikoma veiksminga teisinė gynyba ir priteisiama neturtinė žala“, – nurodo LVAT.

Anot teismo, ypač reikšminga tokių bylų srityje tapo 2025 m. ESTT byla „Quirin Privatbank“, kurioje buvo nagrinėjama situacija, kai banko darbuotoja tretiesiems asmenims netyčia persiuntė kandidato į darbą žinutę apie nesėkmingas derybas dėl atlyginimo. 

Bylos duomenimis, pareiškėjas teigė dėl to patyręs pažeminimą, nerimą ir baimę, kad jo asmens duomenys gali būti panaudoti profesinėje aplinkoje. ESTT šioje byloje aiškiai pasisakė dėl neturtinės žalos sampratos pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) – teismas pripažino, kad vien neigiami emociniai išgyvenimai, tokie kaip baimė, pažeminimas ar kontrolės praradimo jausmas dėl neteisėto duomenų atskleidimo, gali būti laikomi kompensuotina neturtine žala, jei asmuo įrodo jų realumą ir pasekmes.

LVAT nurodo, kad ir Lietuvoje laikomasi panašios krypties.

„Lietuvos administracinių teismų praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad valstybės institucijos ir kiti duomenų valdytojai turi pareigą aktyviai užtikrinti asmens duomenų apsaugą, o šios pareigos pažeidimas gali sukelti pareigą atlyginti neturtinę žalą“, – teigiama teismo komentare.

Skiriasi priteisiamos pinigų sumos

Kaip nurodė LVAT, praktikoje būta ne vienos bylos, kur žmonėms iš valstybės institucijos dėl jų duomenų atskleidimo pavyko prisiteisti neturinę žalą.

Pavyzdžiui, 2026 m. vasarį LVAT išnagrinėjo bylą dėl netinkamai nuasmeninto teismo sprendimo. Teismas konstatavo privatumo pažeidimą, nes iš viešai paskelbto procesinio dokumento buvo galima atpažinti pareiškėjo tapatybę ir jautrias aplinkybes. Žmogui buvo priteista 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje byloje LVAT vertino Vadovybės apsaugos departamento (šiuo metu – Vadovybės apsaugos tarnyba) vykdytą asmens duomenų rinkimą, tvarkymą ir perdavimą kitoms institucijoms. Nustačius, kad dalis duomenų buvo tvarkomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui buvo priteista 3 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

LVAT taip pat teko nagrinėti bylas, susijusias su aukštųjų mokyklų vykdytu studentų duomenų tvarkymu.

„2023 m. LVAT nagrinėjo ne vieną ginčą, kuriame buvo vertinamas informacijos apie studento studijų situaciją atskleidimas tretiesiems asmenims. Šiose bylose teismas konstatavo teisės į privatų gyvenimą pažeidimus ir priteisė 1,5 tūkst. bei 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą“, – teigiama LVAT komentare.

Teismui teko susidurti ir su ginčais dėl nenuasmenintų dokumentų paskelbimo internete bei neteisėto duomenų perdavimo tretiesiems asmenims.

„Tokiose bylose LVAT nuosekliai pabrėžė, kad net ir vienkartinis nepakankamai apsaugotų asmens duomenų paviešinimas gali pažeisti žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir sukelti pareigą atlyginti neturtinę žalą. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pasekmių, pRareiškėjams buvo priteisiamos nuo 500 iki 800 eurų siekiančios kompensacijos“, – nurodė teismas.

Šios bylos, anot LVAT, rodo, jog asmens duomenų apsauga tampa ir žmogaus orumo, autonomijos bei privataus gyvenimo apsauga.

„Teismai vis aiškiau signalizuoja, kad institucijų ar organizacijų aplaidumas tvarkant asmens duomenis gali sukelti ne tik reputacines ar administracines pasekmes, bet ir pareigą kompensuoti žmogui sukeltą emocinę žalą“, – pažymėjo LVAT.

Prokuratūra tiria galimą duomenų vagystę

Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš RC galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų. Per vagystę paveiktų gyventojų skaičius siekia apie 0,5 mln.

Dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Viešai paaiškėjus apie incidentą ir po premjerės, ekonomikos ir inovacijų ministro paraginimų iš pareigų pasitraukė RC vadovas Adrijus Jusas. Dabar laikinai RC direktoriaus pareigas eina įstaigos Prevencijos departamento vadovas Giedrius Cininas.

Skelbta, kad duomenys galėjo nutekėti per Migracijos departamento darbuotojų paskyras. Pirmi vagystės atvejai fiksuoti dar sausio mėnesį, o viešai apie incidentą pranešta gegužės pabaigoje.