Nusikaltimų ir nelaimių suvestinė: rastas pavogtas „Lexus“, įtariamas padegimas ir milijoninės rizikos šešėlis

Tuo metu teismuose laukia svarbūs sprendimai – bus nagrinėjama Birštono merės Nijolės Dirginčienės „čekiukų“ byla, sprendžiamas nuteisto Remigijaus Jakščio bylos likimas, o už Vokietijoje neapdraustu automobiliu sukeltą avariją priteista beveik 140 tūkst. eurų. 

Taip pat skelbiama naujausia informacija apie neteisėtų migrantų bandymus patekti į Lietuvą.

Palangoje pavogtas „Lexus“ automobilis rastas Kaune

Palangoje pirmadienį pavogtas automobilis „Lexus 450RXH“, pranešė Policijos departamentas.

Pasak jo, kad 2017 metais pagaminta mašina dingo iš Senojo Turgaus gatvėje esančios stovėjimo aikštelės pastebėta apie 8.25 val., įvertinta, kad nuostolis – 20 tūkst. eurų.

Tą pačią dieną apie 9.10 val. automobilis surastas Kaune, Baltų pr., namo kieme.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Elektrėnų savivaldybėje sudegė automobilis, įtariamas padegimas

Elektrėnų savivaldybėje sudegė automobilis, antradienį pranešė policija.

Skelbiama, kad pirmadienį apie 20.08 val. Joteliūnų kaime automobilyje „Hyundai Galloper“, pagamintame 2000 metais, kilo gaisras, kurio metu automobilis sudegė.

Nuostolis nustatinėjamas.

Pareigūnai įtaria padegimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tuo metu apie 4.06 val. Lentvaryje automobilyje „Audi A6“ kilo gaisras, kurio metu automobilis sudegė. Gaisro priežastis nustatinėjama.

Sukčiai Vilniuje iš gyventojų pasisavino 10 tūkst. eurų

Sukčiai Vilniuje iš gyventojų pasisavino 10 tūkst. eurų, antradienį pranešė Vilniaus apskrities policija.

Skelbiama, kad pirmadienį gautas moters, gimusios 1953 metais, pranešimas, kad nuo liepos 3-osios iki rugpjūčio 14-osios jai būnant namuose paskambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę investavimo fondo darbuotojais, apgaule išviliojo 9 tūkst. 394 eurus.

Į pareigūnus pirmadienį kreipėsi ir 1942 metais gimęs vyras, kuris pranešė, kad praėjusį šeštadienį iš jo banko sąskaitos buvo pasisavinta 1 tūkst. 760 eurų.

Dėl šių atvejų pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kauno apygardos teismas skelbs sprendimą už berniukų tvirkinimą nuteisto Remigijaus Jakščio byloje

Kauno apygardos teismas antradienį skelbs sprendimą už trijų jaunesnių nei 16 metų berniukų tvirkinimą nuteisto Remigijaus Jakščio byloje.

Buvusiam mentoriui, moksleivių kelionių į užsienį organizatoriui R. Jakščiui Kauno apylinkės teismas šioje byloje skyrė ketverius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismas bylą nagrinėjo apeliacine tvarka.

Už seksualinius nusikaltimus prieš kitus keturis nepilnamečius jis jau yra atlikęs bausmę. Pastaruoju metu jis buvo kalinamas už dar trijų nepilnamečių tvirkinimą.

Vis dėlto liepos pradžioje R. Jakštys buvo lygtinai paleistas į laisvę.

Toks sprendimas priimtas po to, kai pagal jo skundą KT birželį pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostata, draudžianti lygtinai paleisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius kalinamus asmenis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Jei antradienį Kauno apygardos teismas nepanaikins pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, R. Jakščiui teks vėl grįžti į kalėjimą.

Lietuvos apeliacinis teismas pradės nagrinėti Birštono merės Nijolės Dirginčienės „čekiukų“ bylą

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį pradės nagrinėti Birštono merės Nijolės Dirginčienės „čekiukų“ bylą.

Kauno apygardos teismas sausio pabaigoje N. Dirginčienę visiškai išteisino konstatavęs, kad merės veiksmuose nebuvo tyčios, o atsiskaitymas už degalus artimųjų ir nenustatytų asmenų mokėjimo kortelėmis nesudaro nusikaltimo sudėties.

Tačiau prokuratūra apskundė politikės išteisinimą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaltinimą Kauno apygardos teisme palaikęs prokuroras Darius Valkavičius prašo N. Dirginčienei tokios pačios bausmės kaip ir pirmojoje instancijoje – 10 tūkst. eurų baudos bei draudimo ketverius metus būti renkamai ar skiriamai į valstybės ar savivaldybių institucijų, jų įstaigų, įmonių pareigas.

Prokuroro manymu, dalies išlaidų, kurias deklaravo išteisintoji, ji nepatyrė.

Mokėjimai už N. Dirginčienės tarybos nario reikmėms naudotus degalus atlikti daugiau nei 20-čia skirtingų mokėjimo kortelių ir naudojant 37 nuolaidų korteles.

Be to, tuo pačiu metu, kai deklaravo degalų išlaidas tarybos nario veiklai, N. Dirginčienė naudojosi tarnybiniu automobiliu, o to neleidžia Vietos savivaldos įstatymas.

Kaip rašė BNS, Birštono merė buvo kaltinama, kad 2019–2021 metais eidama tarybos narės pareigas suklastojo išlaidų ataskaitas apie degalų, interneto paslaugų, įrangos, transporto priemonės remonto išlaidas ir taip neteisėtai įgijo 6,3 tūkst. eurų.

Politikė savivaldybei grąžino per 5,6 tūkst. eurų, todėl prokuroras civiliniu ieškiniu prašė savivaldybei priteisti 677 eurus turtinės žalos. Išteisinus merę, ieškinį teismas paliko nenagrinėtą, o N. Dirginčienei iš valstybės priteisė 6 tūkst. eurų kompensaciją už advokato paslaugas.

Teismas priteisė beveik 140 tūkst. eurų už neapdraustu automobiliu Vokietijoje sukeltą avariją

Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir visiškai patenkino Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį – iš dviejų atsakovų priteisė 139,5 tūkst. eurų draudimo išmoką.

Be to, kaip pirmadienį pranešė Panevėžio apygardos teismas, priteistos 5 proc. metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

Ši suma bus išieškota iš automobilio vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, ir transporto priemonės savininko, neįvykdžiusio pareigos apdrausti automobilį privalomuoju draudimu.

Toks sprendimas priimtas po eismo įvykio Vokietijoje, kurio metu Lietuvoje įregistruotas automobilis BMW nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į aukštos įtampos elektros linijos atramą. Smūgio metu buvo stipriai pažeista 110 kW elektros perdavimo linijos konstrukcija, o jos remonto darbai įvertinti daugiau nei 135 tūkst. eurų.

Po įvykio paaiškėjo, kad automobilis avarijos metu nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Kadangi automobilio vairuotojas ir savininkas padarytos žalos neatlygino, nuostolius nukentėjusiai energetikos įmonei padengė Vokietijos nacionalinis draudikų biuras.

Vadovaujantis tarptautiniais susitarimais, Vokietijos biuras kreipėsi į Lietuvos transporto priemonių draudikų biurą, kuris kompensavo patirtas išlaidas, o vėliau kreipėsi į teismą, siekdamas susigrąžinti lėšas iš atsakingų asmenų.

Teismas konstatavo, kad atsakomybė kyla abiem asmenims: vairuotojui – kaip tiesioginiam žalos sukėlėjui, o automobilio savininkui – už tai, kad nepaisė įstatymų reikalavimo apdrausti transporto priemonę ir leido ja naudotis kitiems.

Pasienyje su Baltarusija apgręžta 15 neteisėtų migrantų

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžta 15 neteisėtų migrantų, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Latvijos pasieniečiai pirmadienį apgręžė 45 migrantus, o Lenkijos pasienyje sekmadienį nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį.

Šiemet į Lietuvą iš viso neįleista beveik 1,2 tūkst. neteisėtų migrantų. Pernai daugiau kaip 1,6 tūkst. kartų mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos, užpernai šis skaičius siekė 1002.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti daugiau kaip 25,6 tūkst. užsieniečių.

Migrantų antplūdis į rytines ES nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.