Orderis traukia smurtą į dienos šviesą

Siekiant efektyviau kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, 2023 metų liepos 1 d. šalyje įtvirtintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

Smurto orderis yra prevencinė priemonė, nukreipta į greitą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugą.

Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, policijos pareigūno sprendimu, 15 parų įpareigojamas laikinai išsikelti iš smurtą patyrusių asmenų aplinkos.

Teigiama, kad aktyvūs prevenciniai smurto artimoje aplinkoje veiksmai, jau metus taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir kompleksinė pagalba patyrusiems smurtą ar jo pavojų, suteikia galimybę ne tik pamatyti smurto visuomenėje mastą, bet ir reikšmingai prisideda prie smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, bendromis įvairių institucijų pastangomis pavyko sukurti sistemą, kuri iš esmės mažina bet kokią toleranciją smurtui artimoje aplinkoje, padeda apsaugoti į smurtinę aplinką patekusius žmones.

„Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimų ir naujų priemonių reikėjo jau seniai.

Bet koks smurtas yra itin neigiamą poveikį keliantis reiškinys, o kai smurtas ar jo pavojus kyla iš artimos aplinkos - tai ypač jautrus klausimas daugeliu aspektų.

Todėl priimti sprendimai, kai sistema veikia tam, kad geriau apsaugotų būtent smurtą ar jo pavojų artimoje aplinkoje patiriantį žmogų, yra kertinis lūžis siekiant pokyčių.

Raginu bet kokį smurtą artimoje aplinkoje patiriančius žmones nekentėti, pasitikėti institucijomis ir kreiptis pagalbos. Ji čia pat, kiekvienam prieinama", - patikino V. Šilinskas.

Ne tik baudžiant

Lietuvos policijos departamento vertinimu, šalyje vis dar gajus įsitikinimas, jog smurto artimoje aplinkoje problemą reikia spręsti tik baudžiamojo proceso priemonėmis.

Pasak pareigūnų, asmenys, smurtavę prieš savo artimuosius, būtinai privalo atsakyti už padarytą nusikaltimą. Tačiau jau metus veikianti nauja prevencinė priemonė yra skirta užkirsti kelią galimam nusikaltimui. Tokiu būdu apsaugoma ir potenciali auka, ir nusikaltėliu galintis tapti asmuo.

Sisteminių pokyčių svarbą pabrėžia ir Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija.

„Nors apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis sulaukė ir vis dar sulaukia tam tikros kritikos, kasdien teikdami pagalbą smurto pavojų patiriantiems asmenims, neabejojame, kad dėl apsaugos nuo smurto orderio asmenys yra kur kas geriau apsaugomi ir šiuo metu tai yra vienintelis efektyvus teisinis būdas tai padaryti, esant smurto artimoje aplinkoje pavojui“, - sakė Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė.

Skaičiuojami tūkstančiais

Pernai liepą pradėjus veikti apsaugos nuo smurto orderiui, policijoje registruota jau beveik 50 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.

Atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 20 tūkst. orderių.

Valstybės finansavimą gavę specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) ir juose dirbantys specialistai pagalbą suteikė daugiau nei 33 tūkst. į juos besikreipusių žmonių.

Policijos departamento duomenimis, nuo šių metu sausio 1 d. iki gegužės 31 d. smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių moterų buvo beveik 7000, vyrų - beveik 2000.

Daugiausia namuose skriausta per 40 metų amžiaus moterys ir per 50 metų vyrai.

Pavojų artimiesiems kėlė per 1000 moterų (daugiausia 40-49 m.) ir per 7000 vyrų (daugiausia 30-49 m. amžiaus).

SKPC per pirmus penkis šių metų mėnesius pagalbą jau suteikė virš 13 tūkst. asmenų.

Ne išimtis ir pajūris

Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyriausiosios specialistės Romos Kryževičienės teigimu, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis suteikia dar didesnę pagalbos galimybę nuo jo kenčiantiems asmenims. Ir kaip rodo statistika, tai dažniausiai yra moterys.

„Jei anksčiau būdavo pradedamas ikiteisminis tyrimas ar renkama medžiaga, dabar turime dar vieną prevencinę priemonę.

Orderis - ne baudžiamasis ar kardomasis dalykas.

Kai pareigūnas mato, jog šeimoje yra kažkas negerai ir nesaugu, įvertinęs situaciją, jis pats gali skirti 15 dienų apsaugą.

Jei jau yra smurtas ir nusikaltimo požymiai, pradedamas ikiteisminis tyrimas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Kryževičienė.

Jo teigimu, tiek visoje Klaipėdos apskrityje, tiek uostamiestyje situacija dėl smurto artimoje aplinkoje išlieka stabili, per metus ar mėnesį gaunamų pranešimų skaičiai yra labai panašūs.

Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų duomenimis, nuo šių metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. visoje apskrityje išduoti 1145 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. 155 kartus toks pareigūnų sprendimas apskųstas.

Per minimą laikotarpį dėl orderio reikalavimų pažeidimų surašyti 423 administracinio nusižengimo protokolai.

Nuo metų pradžios uostamiestyje išduota 590 orderių, toks sprendimas apskųstas 87 kartus. Dėl orderio reikalavimų pažeidimų surašyti 265 administracinio nusižengimo protokolai.

Už Smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė ir baudos, siekiančios 80-320 eurų. Bauda už pakartotinį administracinį nusižengimą gali siekti 780 eurų.

Nuo 2023 metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. visoje Klaipėdos apskrityje išduoti 1125 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, Klaipėdos mieste - 547 orderiai.

Dėl orderio reikalavimų pažeidimų visoje apskrityje surašyti 465, Klaipėdos mieste - 191 administracinio nusižengimo protokolas.

Tikslus mastas nežinomas

Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų.

Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusiųjų smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų).

Dažniausiai pranešta apie fizinį smurtą, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nebuvo arba apie juos nepranešta.

Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30-59 metų amžiaus moterys.

Prevencija ir pagalba

Siekiant užtikrinti tinkamą smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei kompleksinę pagalbą patyrusiems smurtą ar jo pavojų, per metus Lietuvoje akredituoti 25 SKPC. 18 iš jų yra gavę valstybės finansavimą ir veikia 10-yje šalies apskričių.

Taip pat įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, teikiantis informaciją apie pagalbos galimybes nuo jo nukentėjusiems ar pavojų patiriantiems žmonėms, jų artimiesiems bei teikiantis metodinį palaikymą su nukentėjusiais asmenimis dirbantiems specialistams.

Informacija apie centro teikiamą pagalbą pasiekė daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Siekiant, kad visoje šalyje būtų teikiamos kokybiškos paslaugos smurto artimoje aplinkoje pavojų ar smurtą patiriantiems žmonėms, parengta ir patvirtinta vieningus standartus atitinkanti Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programa. Pagalbai teikti apmokyta daugiau kaip 70 specialistų.