Pajūrio keliuose kraujo nemažėja

Lietuvos policijos departamento duomenimis, pastaruosius ketverius metus įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų šalies keliuose asmenų skaičius kinta nežymiai.

Tos pačios išlieka ir pačių skaudžiausių avarijų priežastys - nevaldomas greitis ir saugaus atstumo nesilaikymas.

Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjų šalies keliuose ir gatvėse tikrai netrūksta. Vien tik vykdydama prevencines priemones policija per pirmąjį šių metų pusmetį nustatė per pusę milijono KET pažeidimų.

"Analizuodami pirmojo šių metų pusmečio statistinius duomenis, vertinome ketverių metų rodiklius. Įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius šiuo periodu svyruoja nedaug.

Per metus Lietuvoje įvyksta vidutiniškai 1258 avarijos, kuriose žūsta ir sužeidžiami žmonės.

Nerimą kelia tai, kad ūgtelėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius. Kartu su policija visuomenė turi dar ryžtingiau stabdyti neatsakingai besielgiančius, savo ir kitų gyvybėmis rizikuojančius asmenis", - pabrėžė Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys.

Šiais metais, palyginti su pernai, sumažėjo žuvusiųjų, nedaug pakito sužeistųjų ir įskaitinių eismo įvykių skaičius.

Pirminiais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį (iki liepos 1 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 49 žmonės - 30 procentų mažiau negu pernai (70 žmonių).

Užfiksuota 25 įskaitiniais eismo įvykiais daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais: 2024 metų I pusmetį - 1294, 2023 metų I pusmetį - 1269.

Šiek tiek daugiau sužeistųjų: 2024 m. - 1458, 2023 m. - 1442.

Avarijose nukentėjo 284 vaikai. 2023-ųjų I pusmetį - 274.

Dvi mirtys

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus duomenimis, nuo šių metų sausio 1 d. iki liepos 29 d. apskrityje užregistruoti 199 įskaitiniai eismo įvykiai. Jose žuvo 11, sužeisti 222 asmenys.

Klaipėdos mieste tuo pačiu laikotarpiu įskaitinių eismo įvykių registruota 70. Žuvo du, sužeisti 69 asmenys.

Per visus 2023 metus Klaipėdos apskrityje užregistruoti 324 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose žuvo 14, sužeisti 369 žmonės.

Klaipėdos mieste pernai įvyko 150 įskaitinių avarijų. Žuvo du (motociklo vairuotojas ir pėstysis), sužeisti 166 asmenys.

2023 metais padėtis Klaipėdos apskrities keliuose buvo geriausia per pastaruosius šešerius metus.

Eismo saugumas išlieka vienu iš didžiausių Klaipėdos apskrities policijos prioritetų.

Moteris ir vyras

Pirmoji šių metų tragiška avarija uostamiestyje įvyko vasario pabaigoje.

Sausio 15-osios ir Rumpiškės gatvių sankryžoje susidūrė „Ford Raptor“ ir „Volkswagen Golf“. Galingas „Ford Raptor“ rėžėsi tiesiai į „Volkswagen Golf“ kairįjį šoną.

„Ford Raptor“ vairavo blaivus 1990 metais gimęs vyras. Prie „Volkswagen Golf“ vairo sėdėjo 1956 metais gimusi moteris.

Klaipėdietę iš sumaitotos mašinos, panaudoję hidraulinę gelbėjimo įrangą ir pravėrę dureles, iškėlė bei greitosios medikams perdavė ugniagesiai.

Moteris dėl patirtų sužalojimų nuvežta į ligoninę, kurioje kitą dieną mirė.

Kovo mėnesio pabaigoje, pagrindiniame išvažiavime iš Klaipėdos, Vilniaus plente, į vilkiko „Iveco Stralis“ galą rėžėsi „Volvo V50“. Lengvojo automobilio greitis buvo labai didelis, nes jis iki pusės palindo po sunkvežimio puspriekabe.

Nuo patirtų sužalojimų 31 metų „Volvo V50“ vairuotojas žuvo.

Teigiama, kad sugedęs vilkikas toje vietoje stovėjo pakankamai ilgai.

Socialiniuose tinkluose dar prieš kelias valandas iki avarijos vairuotojai vieni kitus perspėjo apie kelyje, išvažiuojant iš Klaipėdos, esančią šią kliūtį.

Teigiama, kad vilkiko vairuotojas kitus eismo dalyvius apie gresiantį pavojų galinčio įspėti avarinio ženklo pastatęs nebuvo, tik įjungęs avarines šviesas.

Vairuoja girti

Neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2023 metų tuo pačiu laiku, išaugo nuo 67 iki 88. Sužeista 111 asmenų. 2023 m. - 86.

Daugiausiai eismo įvykių sukėlė neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai.

Žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės net apie 50 procentų buvo sumažėję 2023 metais.

2021 ir 2022 metų pirmąjį pusmetį keliuose dėl to žuvo po 13 asmenų, 2023 m. - 5, o 2024 m. - 4.

Šių metų I pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Pernai tokių avarijų buvo 5 proc.

Mirtis tyko vairuojančiųjų

Šiemet iš viso užfiksuotos jau 57 žūtys keliuose. Kaip ir pernai, transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį - apie 60 proc. - žuvusiųjų (2023 m. I pusmetį - 47 proc.).

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius žuvo 19 automobilių vairuotojų ir septyni jų keleiviai, du krovininių automobilių vairuotojai ir vienas keleivis, traktoriaus ir mažojo autobuso vairuotojai, devyni pėstieji.

Pirmąjį metų pusmetį žuvo ir šeši motociklininkai.

Priežastys nesikeičia

Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys - saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (32 proc.) ir saugaus atstumo nesilaikymas (11 proc.).

2023 m. I pusmetį saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino važiavimo greičio viršijimas sudarė 61 proc., 2022 m. I pusmetį - 54 proc. tragiškai pasibaigusių avarijų.

Dar po 13 proc. žmonių žuvo dėl reikalavimo duoti kelią nevykdymo važiuojant per sankryžą ir dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą.

Dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo įvyko po 6 proc. eismo įvykių.

Keliuose ir gatvėse pavojingiausia savaitės diena - penktadienis.

Pirmąjį šių metų pusmetį penktadieniais įvyko 243 įskaitiniai eismo įvykiai.

Pavojingiausios 4 paros valandos - nuo 16 iki 20 val. Tokiu metu įvyksta per 30 proc. visų eismo įvykių.

Lietuvos policija pirmąjį 2024-ųjų pusmetį nustatė 545 011 Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

265 534 - dėl nustatyto važiavimo greičio viršijimo, 2768 - dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo, draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, 22 158 - dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, 6217 - dėl pėsčiųjų nepraleidimo perėjose, 11 376 - dėl saugos diržų nenaudojimo.

II pusmetį Lietuvos kelių policija surengs daugiau kaip 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių visoje šalyje. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai numatys ir imsis papildomų priemonių.

Pareigūnai atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks atskleisti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vyks sustiprintas patruliavimas kurortiniuose Lietuvos miestuose ir kurortinėse teritorijose, masinių renginių, festivalių ir švenčių metu.