Prostitutės sugundytas užsienietis pats leidosi į medžioklę

Prostitucijos byla (asociatyvi nuotr.).  Alfa.lt

Tuo ši istorija nesibaigė – nors teisėsaugai įkliuvo gerai žinoma stoties rajono „darbininkė“ Viktorija Stankevič, įrodymų, kad būtent ši moteris apvogė Y. S., trūko; buvo praėjusios jau trys savaitės, visi galai – tarsi į vandenį. Iš pradžių teisėjai netgi patikėjo, kad lietuvė – nekalta, o užsienietis pats painiojasi savo versijose.

Tačiau vėliau, bylą išnagrinėjus antrąkart, Y. S. visgi nusišypsojo laimė – modernūs įkalčių rinkimo metodai padėjo įrodyti, kad teisybė buvo užsieniečio pusėje.

Vietoje aistringos nakties – išdavystė

Į teismą V. Stankevič atvedusi istorija nutiko daugiau nei prieš metus, kai sostinės stoties rajone susikirto jos ir nukentėjusiojo keliai. Bylos duomenimis, vagystę laisvo elgesio moteris įvykdė 2020 m. gegužės 26 d. apie 23 val.

Prie nukentėjusiojo priėjusi V. Stankevič atsisėdo vyrui ant kelių, apsikabino, rankas pakišusi po striuke, o tuomet iš striukės vidinės kišenės ištraukė 1 tūkst. eurų.

Vyras vėliau tyrėjams nurodė, kad stoties rajone sutikta moteris jam siūlė seksualines paslaugas, jie kalbėjosi, po to jis prisėdo ant akmenų šalia šaligatvio, o ši atsisėdo jam ant kelių ir rankas sukišo po jo striuke, nes jai neva pasidarė šalta.

Taip jie kurį laiką sėdėjo, buvo apsikabinę, bučiavosi, moteris neva ėjo paimti rakto nuo buto, kuriame ketino pratęsti susitikimą, o jo paprašė užeiti į šalia esantį „McDonald’s“ restoraną ir nupirkti jai atsigerti. Tačiau sukilusias aistras nuslopino nusivylimas – aistrų objektas negrįžo.

Didelių lūkesčių turėjęs vyrukas dar pusvalandį palūkuriavo ir, nieko nesulaukęs, išvažiavo namo.

O vagystės būta tokios meistriškos, kad apie dingusius pinigus užsienietis sužinojo tik ryte ir, tikėtina, galėjo jų nebeatgauti, nes nenorėjo kreiptis į policiją.

Nukentėjusysis vėliau paaiškino, kad taip pasielgė žinodamas, kad jį apvogusi moteris yra prostitutė, norėjo ją pats surasti ir geruoju susigrąžinti pavogtus pinigus. Be to, būdamas užsienio piliečiu norėjo išvengti formalių šio įvykio nagrinėjimo procedūrų, kurios pareikalautų laiko ir finansinių sąnaudų.

Apsivogusios prostitutės medžioklė truko maždaug tris savaites – po tiek laiko vagilę sutikęs stoties rajone, vyras galiausiai kreipėsi į teisėsaugą.

Kaip tyrėjams nurodė apvogtasis, po tiek laiko sutikta V. Stankevič jo jau nepažino ir pradėjo kabinėtis, siūlė savo paslaugas, jį glebėsčiuodama čiupinėjo kišenes – elgėsi taip, kaip įprasta šia veikla besiverčiančioms moterims, kurios siekia sudominti potencialų klientą.

Tačiau Y. S. ant to paties kabliuko antrą kartą neužkibo – ėmė reikalauti grąžinti pinigus, o kai pinigų neišvydo, pasitelkė į pagalbą policiją.

Modernūs įrodymai

Atrodo, kad suradus vagilę užsieniečiui tereikėjo palaukti, kol bus įrodyta šios kaltė, ir tikėtis, kad bent antstoliai iš jos atgaus pavogtus pinigus.

Tuo labiau kad įtarimus, jog V. Stankevič tikrai galėjo apvogti vyrą, sustiprino ir jos „biografija“ – vilnietė prieš tai už prostituciją daug kartų buvo bausta administracine tvarka, devynis kartus teista, o kartą teistumo sulaukė už analogišką nusikaltimą – viliodama vyrą, apsikabino jį ir nemačiomis iš rankinės ištraukė piniginę, kol jos draugė buvo nukreipusi nelaimėlio dėmesį.

Tačiau kortas sumaišė tai, kad nuo nusikaltimo jau buvo praėjusios trys savaitės, ir įkalčiai bei pinigai dingo tarsi į vandenį. Be to, už V. Stankevič mūru stojo kartu gyvenančios šios dukra ir motina, paliudijusios, kad kaltinamoji turėjo sveikatos problemų ir gegužę beveik nėjo iš namų, tad negalėjo apvogti Y. S.

Pritrūkus įrodymų, Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusį balandį vilnietę išteisino dėl vagystės, pritrūkęs neginčijamų įrodymų.

Tačiau situacija pasikeitė, kai bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.

Siekiant įrodyti vagilės kaltę, imtasi modernių metodų – patikrinta, kuriose vietose nusikaltimo metu buvo V. Stankevič ir apvogto užsieniečio telefonai. Paaiškėjo, kad abu vienu metu buvo stoties rajone, atitiko ir kitos apvogto vyro nurodytos aplinkybės.

Pati V. Stankevič gynėsi, kad naktimis jos telefoną pasiimdavo jos draugas, tad ji dėl telefono buvimo vietos negali atsakyti.

Tačiau moters kaltę pagrindė ir kitos aplinkybės – pamažėle išaiškėjo, kad moteris išties buvo operuota ir negalėjo vaikščioti, tačiau operacija vyko ne 2020 m. gegužę, o metais anksčiau, nusikaltimo metu V. Stankevič turėjo sveikatos problemų, tačiau šios tikrai nelaikė jos prikaustytos prie lovos.

Taip pat paaiškėjo, kad jokio draugo, kuris neva turėjo paėmęs mobilųjį telefoną, greičiausiai ir nebuvo – pastarąjį, tikėtina, V. Stankevič su mama ir dukra išsigalvojo, kad kaip nors paneigtų nepalankius įrodymus.

Įvertinus visus įrodymus, Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad vilnietė visgi turi būti pripažinta kalta dėl vagystės.

Nors tai – jau dešimtasis V. Stankevič teistumas, moteris už grotų nesės: jai skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta lygtinai.

Apvogtas užsienietis netgi savotiškai užsidirbo – teismo sprendimu nuteistoji ne tik turės jam grąžinti pradangintus 1 tūkst. eurų, bet ir dar sumokėti 200 eurų padarytai moralinei žalai atlyginti.