Raitelis nuteistas lygtine bausme už merginos iš Suomijos išžaginimą

Jams skirta galutinė 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, pranešė Alytaus apylinkės teismas.

Nuteistasis įpareigotas viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Jam taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 2 500 eurų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaip skelbia prokuratūra, nuteistasis yra Druskininkų gyventojas N. Š. 

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2024 m. pavasarį, kai nukentėjusioji, užsienio pilietė, kreipėsi į teisėsaugą pranešdama, jog buvo išžaginta. 

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis automobilių aikštelėje, nukentėjusiajai atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su moterimi prieš jos valią.

Praeityje kartą teistas kaltinamasis savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino. Tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme vyras savo kaltę pripažino.

Nusikaltimas buvo įvykdytas 2024 metų gegužės pabaigoje, po tarptautinių konkūrų varžybų Alytaus rajone, Balkasodžio kaime esančio verslininko Tautvydo Barščio žirgyno „Royal Horse Resort“ teritorijoje.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką – prabangaus žirgyno teritorijoje Alytaus rajone išžaginęs merginą iš Suomijos, su kuria bendradarbiavo žirgų sporte.

„Be paties nuteistojo visiško kaltės pripažinimo ir išsamių parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis tikrai stengėsi sušvelninti padarytos veikos neigiamus padarinius, atlygino didelę dalį nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos.

Jo elgesys teisme leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo veiksmus dabar vertina tikrai kritiškai, suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, padarė reikiamas išvadas.

Pasak teismo, jis faktinėje šeimoje augina mažametį vaiką, turi dar vieną mažametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą ir juo rūpinasi, dirba, itin teigiamai charakterizuojamas. 

Ankstesnę teismo paskirtą baudos bausmę įvykdė žymiai anksčiau nei buvo nustatytas jos terminas, tai, teismo vertinimu, rodo, kad paskirtos bausmės jis nevengė. 

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas nusprendė, jog realus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vis dėlto, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes bausmė pasiektų iš esmės vieną tikslą – nubaudimą, o baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybių visuma – itin teigiamai charakterizuojama nuteistojo asmenybė, nusikalstamos veikos spontaniškumas, tai, kad pati nusikalstama veika nepasižymėjo dideliu agresyvumu ar žiaurumu, nenaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajai nepadarytas fizinės sveikatos sužalojimas.

Be to, nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, siekiant kuo labiau sumažinti nukentėjusiajai padarytos nusikalstamos veikos neigiamas pasekmes, teismui leidžia daryti išvadą apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. 

Be to, atsižvelgiama ir į jau minėtus duomenis apie jo aktyvią profesinę, sportinę veiklą, šeiminius santykius, todėl siektina ir nenutraukti jo šeiminių, socialinių, darbinių ryšių.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 000 eurų neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų iš nuteistojo priteisimo. 

Teismo manymu, nukentėjusiosios prašoma priteisti pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė ir nereali atlyginti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, nes net per keliolika metų vidutines pajamas gaunantis, du mažamečius vaikus išlaikantis, kreditinių įsipareigojimų turintis nuteistasis negalėtų tokios sumos sumokėti, taip pat ji aiškiai neatitinka teisminės praktikos panašiose baudžiamosiose bylose.

Nuteistasis jau savanoriškai atlygino 20 000 eurų, taigi nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti jis jau sumokėjo sumą, bent dvigubai didesnę nei paprastai priteisiama šios kategorijos bylose neturtinei žalai atlyginti. 

Teismo vertinimu, nuteistojo savanoriškai jau sumokėtas neturtinės žalos atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 300 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo atmestas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.