Riaušių prie Seimo byla: didžioji dalis nuteistųjų lieka kalti, Astrauskaitė – išteisinta

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo daugiau negu 60 apeliacinių skundų. Didžiąją dalį jų teismas atmetė.

Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigaliojo iš karto. Jį galima bus kasacine tvarka apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kadangi nuosprendis įsiteisėjo, realia laisvės atėmimo bausme nuteisti riaušininkai bus pristatyti į kalėjimus laisvės atėmimo bausmei atlikti.

„Didžioji dalis asmenų lieka kalti, didžiosios daugumos nuteistųjų apeliacinius skundus atmetėme, nustatėme, kad asmenys yra kalti dėl dalyvavimo riaušėse ir dėl šiurkščių viešosios tvarkos pažeidimų“, – teisme paskelbė bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narys Ramūnas Keidūnas.

Anot teisėjo, apeliacinės instancijos teismas byloje dėl riaušių išteisino anksčiau apkaltinamąjį nuosprendį išgirdusią lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją A. G. Astrauskaitę.

Pirmos instancijos teismas moterį buvo pripažinęs kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, jai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui. Šis sprendimas A. G. Astrauskaitės atžvilgiu buvo panaikintas ir moteris visiškai išteisinta.

„Teisėjų kolegija nenustatė, kad šis asmuo turėjo tyčią išprovokuoti, kurstyti žmonių sambūrį, atlikti visus veiksmus, kurie aprašyti pirmos instancijos teismo nuosprendyje, o dėl raginimo įvykdyti karinį perversmą, tai vertinant bendrą kontekstą, teisėjų kolegijos vertinimu, irgi negalima daryti išvados, kad ji turėjo tokią tyčią ir kažkokių realių ketinimų įvykdyti tą karinį perversmą“, – sprendimo išteisinti A. G. Astrauskaitę motyvus įvardijo teisėjas R. Keidūnas.

Taip pat, kaip vėliau žurnalistams patikslino R. Keidūnas, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija riaušių prie Seimo byloje be A. G. Astrauskaitės išteisintas dar vienas asmuo, dar vienas žmogus išteisintas dėl neteisėto nešaunamojo ginklo, tai yra peilio, įgijimo.

A. Kandrotas-Celofanas liko nubaustas laisvės atėmimo bausme

Apeliacine tvarka riaušių prie Seimo bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos narys R. Keidūnas teigė, kad anksčiau už finansinius nusikaltimus teistas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, liko pripažintas kaltu dėl riaušių. Jam palikta galioti pirmos instancijos teismo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vyras yra nuteistas ir dar keliose kitose baudžiamosiose bylose, jam skirta laisvės atėmimo bausmė. Visgi A. Kandrotas-Celofanas išvyko į Baltarusiją, tad įkalinimo įstaigoje neatsidūrė. Lietuva yra inicijavusi jo ekstradicijos procedūrą.

A. Kandrotas-Celofanas trečiadienį teismo verdiktą riaušių prie Seimo byloje išklausė nuotoliniu būdu. Vyras prašė teisėjų patikslinti, ar buvo atsižvelgta į jo skundą.

„Ačiū, kad nuteisėte. Turėsiu, ką šnekėti Baltarusijoje“, – sakė A. Kandrotas-Celofanas.

Kaip vėliau žurnalistams sakė teisėjas R. Keidūnas, pirmos instancijos teismo sprendimas A. Kandroto-Celofano, kitų nuteistojo Andrejaus Lobovo atžvilgiu ir dar dalis asmenų atžvilgiu buvo visgi pakoreguotas, panaikinant jiems priskirtą sunkinančią aplinkybę, tai yra pripažinimą recidyvistais.

„Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, jeigu asmuo anksčiau nebuvo pripažintas recidyvistu, tai negalima jam taikyti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę“, – dėstė R. Keidūnas.

A. Lobovas po Vilniaus apygardos teismo verdikto liko kaltu dėl dalyvavimo riaušėse, jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat apeliacinė instancijos teismas paliko galio ir apkaltinamąjį nuosprendį kovinio sporto atstovui Arnoldui Misiūnui. Jam skirta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Anot teisėjo R. Keidūno, teismas vienai iš nuteistųjų Sigitai Repšytei sušvelnino anksčiau skirtą bausmę, numatant jai vienerių metų laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant.

„Nes ji atliko mažiau intensyvius veiksmus, tai yra iš esmės padavinėjo akmenis kitiems riaušių dalyviams“, – sakė teisėjas.

Prokuratūros skundas taip pat atmestas

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija riaušių prie Seimo byloje nusprendė atmesti prokuratūros apeliacinį skundą.

Prokurorai prašė vieną išteisintąjį dėl dalyvavimo riaušėse pripažinti kaltu, taip pat panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nutarta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems, kurie pripažinti recidyvistais.

Be to, prokuratūra siekė, kad iš nuteistųjų būtų priteistos išlaidos už jiems valstybės skirtus advokatus.

Didžioji dalis kaltinamųjų liko kaltais dėl riaušių

ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje iš 87 kaltinamųjų 84 pripažino kaltais dėl riaušių, du asmenys buvo išteisinti, o vienos kaltinamosios veikla perkvalifikuota iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijos pareigūnams.

Paskelbtu nuosprendžiu 6 asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviem paskirtos laisvės apribojimo bausmės, trims – realios laisvės atėmimo bausmės, o 75 kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Kaltinamiesiems taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuo 500 iki 2 tūkst. eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jas sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš viso skirta 142 tūkst. eurų įmokų į minėtą fondą.

Civiliniams ieškovams byloje priteista apie 112,4 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.