Rusiškai kalbantys sukčiai savo aukas apmovė ne po vieną kartą

Jau skelbėme, kad praėjusią savaitę tarptautinės operacijos metu, kurioje dalyvavo ir Klaipėdos policijos pareigūnai, Ukrainoje sulaikyta žmonių grupuotė, įtariama sukčiavimu.

Pasak Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovo Ramūno Sarapo, sulaikytieji suimti be galimybės į laisvę išeiti už užstatą, jie bus teisiami Ukrainoje, ten už tokius nusikaltimus gresia nuo 10 metų laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvoje nuo jų nukentėjo keturi gyventojai, iš jų išviliota apie 100 tūkst. eurų, aiškėja, kad daugiausiai - apie 60 tūkst. - eurų galėjo prarasti viena moteris. Du nukentėjusieji - klaipėdiečiai.

Kaip pasakojo Klaipėdos kriminalinės policijos atstovas Zigmas Turskis, nukentėjusieji - įvairaus amžiaus, jie į sukčių pinkles pateko susigundę pasiūlymu investuoti ir gerai iš to uždirbti.

„Užkabindavo“ žmones per socialinius tinklus, supažindindavo su tam tikru asmeniu, o šis pasiūlydavo investuoti ir gerai uždirbti, tada suvesdavo su šia grupuote, tuo metu jau atsirasdavo žmogus - šios srities specialistas, kuris pateikdavo skaičiavimus: kaip stipriai šie pelnai auga. Ir žmogus pradėdavo investuoti.

Tai pirmas etapas“, - antradienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje žurnalistams pasakojo Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Z. Turskis.

Aukos sukčiai nepaleisdavo net tada, kai šis nutraukdavo „investicijas“ - tokiu atveju darbo imdavosi teisininkais apsimetę nusikaltėlių grupuotės nariai.

„Kai žmogus jau neturėdavo resursų investuoti, atsirasdavo teisininkais prisistatantys žmonės iš tam tikros institucijos, netgi tam tikrus dokumentus atsiųsdavo ir sakydavo, kad turi galimybę aukoms padėti susigrąžinti prarastus pinigus. Bet reikėjo įmokų.

Jeigu „užkibdavo“ ir tada, sakydavo, kad negalima iš Ukrainos pinigų pervesti, reikia kurjerio - susimokėti už jo paslaugas ir jo draudimą“, - sakė pareigūnas.

Uostamiesčio policijos vadovas R. Sarapas sako, kad prisistatymas institucijų atstovais rusų kalba yra požymis, kad ryšį bando užmegzti nusikaltėliai.

„Bendravimas vyko išskirtinai rusų kalba. Lietuvoje bendravimas visų institucijų lygmenyje vyksta lietuvių kalba, o bet koks skambutis ir rusų kalbos naudojimas turėtų suveikti kaip saugiklis, kad kažkas yra ne taip“, - spaudos konferencijoje teigė komisariato viršininkas.

Z. Turskis teigia, kad tiriant šį atvejį nukentėjusiųjų skaičius dar gali išaugti: „Tyrimas tik prasideda, žmonių ratas gali augti ir žalos gali būti skirtingos.“

R. Sarapas sako, kad dar nerasti nukentėjusieji net po įtariamųjų sulaikymo gali toliau manyti, jog toliau sėkmingai investuoja.

„Dalis žmonių po įtariamųjų sulaikymo vis dar galvoja, kad investavimo procesas tęsiasi. Mūsų darbas - surasti visus nukentėjusius asmenis“, - R. Sarapas.

Vasario 17-ąją Dnipre įvykusios specialios operacijos metu iš viso suimta 11 asmenų, atlikta daugiau nei 30 kratų, konfiskuota pinigų, kurių vertė eurais - apie 400 tūkstančių, taip pat aštuoni prabangūs automobiliai, vadinamosios kriptopiniginės.

„Jos dar neatrakintos, nežinome, kiek jose gali būti pinigų“, - sakė R. Sarapas.

Pareigūnų teigimu, grupuotės lyderiai buvo 34-35 metų vyrai, o sukčiai buvo įsikūrę nešildomame bute, suskirstytame į atskiras dalis: vienoje veikė tariami investuotojai, kitoje - tie, kurie siūlo susigrąžinti pinigus.

Dabartinėje tyrimo stadijoje pareigūnai negali pasakyti, ar sukčiai turėjo bendrininkų Lietuvoje.

„Paaiškės, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas“, - sakė R. Sarapas

Jo teigimu, Ukrainos teisėsauga aktyviai bendradarbiauja siekiant išsiaiškinti nusikaltimus.

„Ukraina šiandien aktyviai bendradarbiauja visose pozicijose, yra atvira, kad visi asmenys būtų sulaikyti, nubausti ir nukentėjusiems atlygintos žalos. Jų noras dirbti tikrai yra didžiulis, tai rodo valstybinė požiūrį šalies, kuri siekia tapti pilnateise Europos Sąjungos nare, dalyvauti kituose formatuose“, - žurnalistams pasakojo R. Sarapas.

Tyrimui vadovaujantis prokuroras Kazys Grigaitis sako, kad šiuo atveju darbą palengvina ir pareigūnų veiksmus koordinuojantis Eurojustas - Europos Sąjungos institucija, koordinuojanti valstybių narių darbą kovojant su organizuotu nusikalstamumu.

„Viskas vyksta žymiai greičiau ir paprasčiau, nereikia tokių instrumentų kaip teisinės pagalbos prašymas, Europos arešto orderio. Toks koordinavimas paspartina, palengvina darbą“, - spaudos konferencijoje sakė K. Grigaitis.

Klaipėdos apskrities VPK viršininkas R. Sarapas neatmeta galimybės, kad daugiau tokių centrų, iš kurių sukčiai savo aukoms skambina ir bendrauja rusiškai, gali veikti ir kitose šalyse - tokiu atveju tirti nusikaltimus yra sunkiau.

„Kol centrai yra ir ne visiškai mums draugiškose valstybėse, su kuriomis šiandien nevykdome jokio teisinio bendradarbiavimo, turbūt būtų neįmanoma į jas nuvykti ir atlikti bendrus tyrimus“, - sakė R. Sarapas.

„Mastai sukčiavimo yra didžiuliai, įsijungimą į įvairius neaiškius investicinius projektus, neaiškius kontaktus, ypatingai su rusakalbiais asmenimis, reikia vertinti atsakingai.

Reikia saugoti save ir savo finansus“, - sako R. Sarapas.

Komisariato duomenimis, vien per pirmus du šiuos metų mėnesius Klaipėdos apskrityje sukčiai iš gyventojų išviliojo jau per ketvirtį milijono eurų.