Šalies kriminalinių įvykių ir nelaimių suvestinė: nuo Drobiazko bylos iki kontrabandos tinklų

Teismas išnagrinėjo Lietuvos pilietybės netekusios Drobiazko bylą, sprendimas – gruodį

Regionų administracinis teismas trečiadienį baigė nagrinėti ledo šokėjos Margaritos Drobiazko skundą dėl iš jos atimtos Lietuvos pilietybės. Sprendimas šioje byloje bus skelbiamas gruodį.

Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, sprendimo paskelbimas joje atidėtas į gruodžio 23 d.

Teisminis procesas buvo atnaujintas po spalį paskelbto Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl Pilietybės įstatymo nuostatos konstitucingumo.

KT paskelbė, jog Pilietybės įstatymo nuostata, kuria vadovaujantis iš M. Drobiazko buvo atimta išimties tvarka jai suteikta Lietuvos pilietybė, neprieštarauja Konstitucijai.

KT pažymėjo, kad minėtą įstatymo nuostatą priėmęs Seimas siekė sudaryti prielaidas „realiai ir veiksmingai ginti valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį nuo priešiškų veiksmų“. Parlamentarai, KT vertinimu, šį teisinę reguliavimą patvirtino, atsižvelgdami į Rusijos keliamą grėsmę.

Teismas konstatavo, kad teisės akte suteikiama galimybė iš asmens atimti Lietuvos pilietybę yra proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti šalies saugumo interesus.

Pati M. Drobiazko teisme stebėjosi, kodėl buvo panaikinta jai anksčiau suteikta Lietuvos pilietybė. Nors iš šokėjos pilietybė atimta dėl reikšto palaikymo Kremliaus režimui, M. Drobiazko pažymėjo, kad jokių politinių pažiūrų viešai nedemonstruoja.

Prezidentas Gitanas Nausėda 2023 m. rugsėjo viduryje pasirašė dekretą, kuriuo iš M. Drobiazko atėmė Lietuvos pilietybę. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.

Minėtą šalies vadovo sprendimą M. Drobiazko apskundė teismui.

Rusijos sportininkei Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. M. Drobiazko su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.

Seimas yra priėmęs Pilietybės įstatymo pataisas, leidžiančias Lietuvos pilietybę atimti iš dvigubą pilietybę turinčio asmens, jeigu jis viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.

Antikorupcijos komisija pritarė Zuoko siūlymui pradėti tyrimą dėl kontrabandos

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Antikorupcijos komisija pritarė parlamentaro Artūro Zuoko siūlymui pradėti tyrimą dėl kontrabandos.

Skelbiama, jog Seimo narys, remdamasis informacija apie daugelį metų veikiančias ir gerai organizuotas kontrabandos schemas, į Antikorupcijos komisiją kreipėsi dėl organizuotos tabako gaminių kontrabandos iš Baltarusijos, galimos pareigūnų korupcijos ir institucijų neveikimo.

Savo ruožtu trečiadienį posėdžiavusi komisija nusprendė pradėti parlamentinį tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti institucijų veiksmus, reaguojant į susidariusią situaciją.

Pažymima, jog pradėjus tyrimą, komisija kreipsis į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), Muitinės kriminalinę tarnybą, Policijos departamentą, Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir Vilniaus oro uostą, prašydama pateikti duomenis apie kontrabandos mastus, fiksuotus pažeidimus, ikiteisminių tyrimų rezultatus, turto areštų ir mokestinių patikrinimų statistiką, taip pat oro uostų veiklos trikdžius.

FNTT atlieka kratas su „Bankera“ siejamose įmonėse

Trečiadienį su „Bankera“ siejamose įmonėse kratas atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

Tai pirmasis trečiadienį remdamasis šaltinių informacija skelbia portalas „15min“, vėliau Eltai tai patvirtino FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.

„Šiuo metu atliekami aktyvūs procesiniai veiksmai, daugiau informacijos pateiksime rytoj“, – nurodė ji.

„Bankeros“ istoriją balandžio mėnesį paviešino „15min“ tyrimų skyrius.

Kaip skelbė portalas, prieš septynerius metus lietuviams pradėjus platinti kripto žetonus per projektą „Bankera“, surinktos kelių dešimčių milijonų eurų lėšos pervestos į banką „Pacific Private Bank“, kurį prieš žetonų platinimo pabaigą įsigijo „Bankeros“ įkūrėjai Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas.

Tyrimo duomenimis, per pusmetį 2017–2018 metais „Bankeros“ projektas, platinant „Banker“ (BNK) kripto žetonus, pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų, juos įsigijo daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Visgi po staigaus susidomėjimo „Bankeros“ pirminiu žetonų platinimu (ICO) BNK žetonai nuvertėjo ir investuotojai patyrė nuostolius.

BNK žetonus sukūrė ir išleido Britų Mergelių salose registruota bendrovė „Finalify Ltd.“, o per Lietuvoje registruotą bendrovę „Spectro Finance“ buvo valdoma virtualios valiutos keitykla „SpectroCoin“. Joje investuotojai ir galėjo nusipirkti „Bankera“ žetonų.

Tyrimo duomenimis, iš „SpectroCoin“ sąskaitos Lietuvoje daugiau nei 45 mln. eurų buvo pervesti į kitą tos pačios įmonės banko sąskaitą „Pacific Private Bank“.

Šiemet lapkritį skelbta, kad Vanuatu centrinis bankas panaikino „Bankeros“ įkūrėjų lietuvių valdomo „Pacific private banko“ licenciją.

 STT sulaikė viešosios įstaigos „Šilutės sportas“ vadovą Gricevičių

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl Šilutės rajono savivaldybės valdomos viešosios įstaigos „Šilutės sportas“ vadovo Dainiaus Gricevičiaus galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Kaip teigiama STT ir prokuratūros, ikiteisminio tyrimo duomenimis, įstaigos „Šilutės sportas“ vadovas galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos ir pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, įstaigai priklausantį labai didelės vertės turtą.

D. Gricevičiui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir turto pasisavinimo.

„Asmuo šiandien yra laikinai sulaikytas. Atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai, kratos asmens gyvenamojoje ir darbo, kitose susijusiose vietose“, – teigiama STT ir prokuratūros pranešime.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Sulaikytas į Lietuvą beveik 170 tūkst. eurų vertės cigarečių krovinį gabenęs baltarusis

Pasvalio rajone pasieniečiai sulaikė krovininį mikroautobusą, kuriuo Baltarusijos pilietis gabeno, įtariama, Latvijoje falsifikuotų cigarečių krovinį.

32,5 tūkst. pakelių vertė –  beveik 170 tūkst. eurų.

Sprendžiamas klausimas dėl vairuotojo suėmimo 3 mėnesiams., pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Antradienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir Šiaulių pasienio užkardos pareigūnai magistraliniame kelyje Ryga–Pasvalys–Panevėžys ties Talačkonių kaimu sustabdė patikrinti krovininį mikroautobusą „Fiat Ducato“.

Panevėžio link, įtariama, iš Latvijos važiavusį automobilį su lietuviškais valstybinio numerio ženklais vairavo 45-erių Baltarusijos pilietis, turintis Lenkijos vizą. Mikroautobuse pasieniečiai aptiko 65 dėžes, jose buvo 32,5 tūkst. pakelių cigarečių „Winston Blue“, „Marlboro Gold“ ir „Marlboro Line Blue“ be akcizo ženklų.

Tokio krovinio vertė, įskaičiavus visus Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, yra 168 675 eurai.

Vairuotojui dėl šoktelėjusio kraujospūdžio pasieniečiai iškvietė greitąją pagalbą. Medicinos darbuotojams greitai pavyko stabilizuoti užsieniečio sveikatos būklę.

Tuomet pasieniečiai cigaretes, automobilį ir jį vairavusį užsienietį sulaikė.

Įtariama, kad šie rūkalai yra falsifikuoti. Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų. Baltarusijos pilietį VSAT pareigūnai uždarė į areštinę. 

Trečiadienį tyrimui vadovaujantis prokuroras kreipsis į teismą, prašydamas užsieniečiui skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams.

Šiemet pasieniečiai jau sulaikė 4 mln. 116 tūkst. 125 pakelius į Lietuvą gabentų kontrabandinių cigarečių. Tai yra 3 kartus daugiau nei per visus 2024 m., kai pasieniečiai užkirto kelią į neteisėtą apyvartą patekti 1 mln. 386 tūkst. 714 pakelių tokių rūkalų.

Pirmą kartą per pastaruosius metus iš Latvijos šiemet kontrabandinių cigarečių į Lietuvą buvo bandoma gabenti daugiau nei iš Baltarusijos – 51 proc. visų šiemet VSAT sulaikytų rūkalų buvo per ES vidaus sieną atvežta iš Latvijos, likusi dalis buvo siųsta iš Baltarusijos.

„Ženklus kontrabandos, daugumoje atvejų falsifikuotų rūkalų, intensyvėjimas į Lietuvą iš Latvijos buvo fiksuojamas šių metų pavasarį, vėliau srautas šiuo maršrutu kiek išseko. 

Viena svarbiausių sumažėjimo priežasčių – Latvijoje 2024 m. pabaigoje bei šiemet buvo nustatyti ir likviduoti keli nelegalūs tabako fabrikėliai“, – sako VSAT.

Šiemet VSAT sulaikė nelegalių rūkalų vertė, už daugiau nei 21,3 mln. eurų. Į šią sumą įskaityti mokesčiai.

Teismui perduoti ieškiniai dėl galimo esamų ir buvusių savivaldybių tarybų narių nepagrįsto praturtėjimo

Prokuratūra teismui perdavė civilinius ieškinius dėl Panevėžio miesto ir rajono, Prienų rajono, Marijampolės ir Visagino savivaldybių tarybų narių galimo nepagrįsto praturtėjimo.

Anot prokuratūros, ieškiniais siekiama, kad politikai į savivaldybių biudžetus iš viso grąžintų daugiau nei 53 tūkst. eurų.

Teisėsauga kvestionuoja keliasdešimties tūkstančių eurų panaudojimą

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus Prienuose su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas priteisti iš buvusio Prienų rajono savivaldybės tarybos nario Algimanto Šidlausko 10 338 eurus rajono savivaldybės naudai.

Išanalizavę surinktą informaciją apie A. Šidlausko pateiktus savivaldybei dokumentus dėl tarybos nario patirtų išlaidų kompensavimo, Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorai nustatė, kad dauguma transporto išlaidų šiam politikui kompensuotos galimai nepagrįstai.

Tyrimo metu nustatyta, kad per 2019–2023 metų kadenciją A. Šidlauskas į savo transporto priemonę kurą pylė 220 kartų, iš jų – 52 kartus ne Prienų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje. 

Buvo fiksuoti atvejai, kai politikas kurą pylė keletą kartų per vieną dieną, o atskirais atvejais tą pačią dieną įsigytos nesuderinamos degalų rūšys. 

Karantino laikotarpiu, kai tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, politikui nepagrįstai kompensuotos išlaidos už 3 406 litrus degalų.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS vyriausiasis prokuroras su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, prašydamas savivaldybės naudai iš tarybos nario Jono Grabausko priteisti daugiau nei 10 600 eurų. 

Šiam politikui 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu iš savivaldybės biudžeto buvo išmokėti daugiau nei 15 tūkst. eurų su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, J. Grabauskui buvo kompensuotos 15 789 eurų išlaidos, kaip susijusios su tarybos nario veikla. 

Nustatyta, kad J. Grabauskui kompensuotos degalų įsigijimo, transporto remonto bei telefono ir interneto ryšio paslaugų išlaidos. Per 2019–2023 metų kadenciją J. Grabauskas už patirtas transporto išlaidas teikė kvitus, pagal kuriuos buvo atsiskaityta 34 skirtingomis kortelėmis už dviejų rūšių degalus – dyzeliną ir benziną.

Abejonių sukėlė beveik 9 tūkst. litrų įsigytų degalų

Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, prašydama iš praėjusios kadencijos Druskininkų savivaldybės tarybos nario Vido Stašinsko priteisti 13 152 eurus minėtos savivaldybės naudai.

Per 2019–2023 metų kadenciją V. Stašinskas įsigijo 8 794 litrus degalų neva tarybos nario funkcijoms vykdyti už 13 191 eurą. Prokurorės civiliniame ieškinyje nurodyta, kad tarybos nariui V. Stašinskui nepagrįstai kompensuota didžioji dalis kurui išleistų pinigų.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, prašydamas iš miesto savivaldybės buvusio tarybos nario Maurikijaus Grėbliūno išieškoti 3 142 eurus.

Tyrimo metu įvertinus M. Grėbliūno savivaldybei per 2019–2023 metų kadenciją pateiktus degalų pirkimo kvitus ir jo automobilio kuro sąnaudas, skaičiuojama, kad politikas per ketverius metus būtų nuvažiavęs 46 372 kilometrus – t. y. aiškiai per didelį atstumą, neva vykdant tarybos nario funkcijas. Negana to, pagal M. Grėbliūno automobilio ridą nustatyta, kad jis per ketverius metus galėjo nuvažiuoti gerokai mažiau – 9 681 kilometrą.

Už degalus atsiskaitė ir kitų asmenų mokėjimo kortelėmis

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, į aukščiau minėtą teismą kreipėsi ir dėl Panevėžio rajono savivaldybės nario Algimanto Birbilo neteisėto praturtėjimo.

Prokuroras, išanalizavęs buvusio tarybos nario pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus ir pagal juos gautas išmokas, nustatė, kad degalai ne kartą buvo pilami ne Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos ribose, o karantino metu, kai judėjimas Lietuvoje buvo ribojamas. 

A. Birbilas deklaravo tarybos nario funkcijų vykdymui sunaudojęs daugiau nei 450 litrų degalų. Minėtas politikas taip pat už degalus atsiskaitė ne tik savo, bet ir kitiems asmenims priklausančiomis banko kortelėmis. Iš viso prokuratūros ieškinyje iš A. Birbilo prašoma išieškoti 6 646 eurus.

Ginantis viešąjį interesą Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas iš Visagino savivaldybės tarybos nario Vitaliaus Besakirsko išieškoti 12 260 eurų.

Nustatyta, kad politikas per 2019–2023 metų kadenciją įsigijo 9 815 litrų degalų, kurių didžiąją dalį pylėsi kitų savivaldybių teritorijose esančiose degalinėse, be to, degalus pirko ir karantino laikotarpiu.

Šiuo metu į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę 1 336 446 eurų.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Vilniaus, Panevėžio, Ukmergės, Alytaus, Jonavos, Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Prienų, Tauragės, Šilutės, Kretingos, Mažeikių, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Akmenės, Ignalinos, Pasvalio, Zarasų, Kupiškio rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos, Visagino savivaldybių biudžetus.

Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Sukčiai klaipėdietį per „Whatsapp“ apgaudinėjo dvejus metus

Žadėję palikti palikimą sukčiai dvejus metus apgaudinėjo klaipėdietį ir tokiu būdu iš jo išviliojo apie 10 tūkst. eurų.

Nukentėjusysis antradienį kreipėsi į policiją.

Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnams vyras (gim. 1967 m.) pasakojo, kad nuo sukčių nukentėjo laikotarpiu nuo 2023 m. iki šio pirmadienio.

Vyrui būnant Klaipėdoje, su juo per „Whatsapp“ pokalbių programėlę susisiekė nepažįstami asmenys. Jie jam pažadėjo palikti savo palikimą. Pareikalavę sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, apgaulės būdu išviliojo nemažą sumą pinigų.

Gavusi šį pareiškimą, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Nukentėjusi nuo sukčių pareigūnams pranešė ir vilnietė.

Antradienį 16.28 val. į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą kreipėsi moteris (gim. 1966 m.).

Ji pareiškė, kad tą pačią dieną 11.48 val. Vilniuje, būnant darbe, jai paskambino nepažįstami asmenys, jie bendravo rusų kalba.

Prisistatę telekomunikacijų įmonės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 12 tūkst. eurų.

Vilniaus ir Trakų rajonuose fiksuoti dar du galimi sukčiavimo atvejai, kai žmonėms skambinę asmenys prisistatė policininkais.

Anot Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK), antradienį gautas moters (gim. 1972 m.) pranešimas, kad lapkričio 24 d. apie 9.35 val. Vilniaus rajone, būnat darbe, jai paskambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatė telekomunikacijų įmonės, banko darbuotojais bei policijos pareigūnais.

Pasak moters, skambinusieji apgaule išviliojo 3 800 eurų.

Kaip pranešė Vilniaus policija, antradienį gautas moters (gim. 1957 m.) pranešimas, kad lapkričio 24 d. apie 10.29 val. Trakų rajone, jai būnant namuose, paskambino nepažįstami rusakalbiai asmenys.

Moters teigimu, jie prisistatė telekomunikacijų įmonės, banko darbuotojais bei policijos pareigūnais ir apgaule išviliojo 5 000 eurų.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų.

Vyras prarado pinigus, patikėjęs darbo pasiūlymu

Tauragės AVPK pranešė, kad lapkričio 21 d. Tauragėje gautas vyro (gim. 1982 m.) pranešimas, apie tai, kad internetiniame portale „skelbiu.lt“ rado skelbimą apie juvelyrinių dirbinių gamybą ir už šią paslaugą į nurodytą banko sąskaitą pervedė nurodytą pinigų sumą.

Vyras tvirtino patyręs 2 398 eurų nuostolį.

Šiaulių AVPK duomenimis, nuo sukčių galimai nukentėjo joniškietis (gim. 1996 m.). Anot policijos, vyras nurodė, kad tarp lapkričio 14 ir 18 d. telefono programėlėje gavo pasiūlymą dėl darbo.

Pareiškėjas tvirtino, kad į nepažįstamų asmenų banko sąskaitas pervedė 3 590 eurų (padaryta ne mažiau 15 pavedimų).

Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.