Kriminalinių įvykių ir nelaimių suvestinė: skendo šernai, padegtas automobilis, mirė nuo laiptų nukritęs vyras (papildyta)
Peiliu sužalotas pilietiškas panevėžietis išgyveno
Paauglio peiliu sunkiai sužalotas panevėžietis išgyveno – Respublikinės Panevėžio ligoninės medikams pavyko jį išgelbėti nuo mirties. Pernai gruodį prieš šventes nukentėjęs vyras buvo išleistas iš ligoninės.
„Nukentėjusysis išgyveno, jis jau išleistas į namus“, – Eltai sakė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Akvilė Aleksejeva.
32 metų panevėžietis nukentėjo, kai bandė sulaikyti įtariamąjį ir dar du paauglius dėl gatvėje badomų automobilių padangų.
Gruodžio 8-osios vakarą, apie 19.30 val., viena panevėžietė S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje pastebėjo tris nepilnamečius.
Vienas jų badė automobilių padangas. Moteris ėmė sekti gatve einančius jaunuolius, paskambino policijai. Tuo metu jaunuoliai pasiekė Klaipėdos gatvę, ten eidami taip pat badė automobilių padangas.
Kai moteris sutiktam vyrui pasakė apie svetimą turtą gadinančius paauglius, jis juos pasivijo ir du sulaikė. Laukiant, kol atvyks policijos pareigūnai, iš tamsos išniro trečiasis jaunuolis.
Vyrui bandant jį sulaikyti, paauglys keletą kartų dūrė peiliu, o kiek vėliau su abiem draugais paspruko.
Atvykę policijos pareigūnai įtariamąjį netrukus sulaikė vieno iš kartu buvusių nepilnamečių namuose. Paaiškėjo, kad tai 15-kos metų panevėžietis. Jis buvo neblaivus – nustatytas 0,57 prom. girtumas.
Vaikinas policijai nebuvo žinomas, jis ir nukentėjusysis yra Panevėžio miesto gyventojai.
Pilietiškas panevėžietis buvo sunkiai sužalotas, atlikus kelias operacijas jis buvo gydomas ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Nusikaltimu įtariamas 15-metis dešimt parų buvo suimtas.
„Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, įtariamajam pusei metų skirtas namų areštas“, – Eltą informavo Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.
Pirminiais duomenimis, dėl nepilnamečių vykdytų veiksmų gruodžio 8-osios vakarą buvo apgadintos 12-os automobilių padangos.
Pagal galiojančius įstatymus dėl viešosios tvarkos pažeidimo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik vyresni nei 16 metų asmenys. Dėl jaunesnių nepilnamečių veiksmų ir padarytos turtinės žalos atsakomybė krenta jų tėvams ar globėjams.
Pasak policijos, kieme padangos buvo apgadintos 12 automobilių, tačiau vos ne pusė nukentėjusiųjų nepareiškė noro rašyti pareiškimus ir reikalauti atlyginti padarytą žalą.
Teismas atmetė žmogžudystę dėl meilės organizavusio tauragiškio ir samdyto žudiko skundus
Josvydo Elinsko / BNS nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė už pasikėsinimą nužudyti iš savanaudiškų paskatų nuteistų Tomo Kačiukevičiaus ir Zigmo Janučio skundus – paliktas galioti pernai vasarą Klaipėdos apygardos teismo paskelbtas nuosprendis – atitinkamai 10 ir 11 metų laisvės atėmimo.
Anksčiau jau tris kartus teistas, įskaitant ir už žmogžudystę, 65 metų Z. Janutis pripažintas pavojingu recidyvistu. 32 metų T. Kačiukevičius iki šios bylos reikalų su teisėsauga neturėjo.
Bylos duomenimis, užpernai tauragiškis T. Kačiukevičius užmezgė artimus santykius su jauna moterimi, su kuria anksčiau draugavo. Mergina tuo metu gyveno su G. Š., kuris ją skriausdavo. Ji T. Kačiukevičiui žadėjo išsiskirti su G. Š., tačiau vis nesiryžo to padaryti.
2024-ųjų vasarą T. Kačiukevičius nusprendė atsikratyti varžovo.
Kaip rašoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, T. Kačiukevičius surado nusikaltimo vykdytoją – anksčiau už nužudymą teistą Z. Janutį. Šis sutiko nužudyti G. Š. už 5 tūkst. eurų atlygį. Nutartyje konstatuota, kad nuteistasis norėjo, jog G. Š. paliktų jo draugę, pyko ant nukentėjusiojo dėl jo elgesio.
T. Kačiukevičius Z. Janučiui sumokėjo 600 eurų avansą. Po to jie du kartus buvo atvažiavę prie G. Š. namų Tauragėje siekdami nustatyti, kada būsimoji auka išeina pavedžioti šuns.
2024 metų spalio 1-ąją, apie 6.50 val., jie trečią kartą atvažiavo prie G. Š. namų. Automobilyje T. Kačiukevičius Z. Janučiui padavė peilį.
Kai G. Š. išėjo pavedžioti šuns, Z. Janutis priėjo prie jo, viena ranka pritraukė vyrą prie savęs, o kita ranka susmeigė peilį jam į pilvą. Po to grįžo į automobilį ir abu nuvažiavo. Tada T. Kačiukevičius užsakymo vykdytojui davė dar 400 eurų.
Per apklausą ikiteisminio tyrimo metu T. Kačiukevičius papasakojo, kad grįžęs į automobilį Z. Janutis jam pasakė „jaučiu, padėjau jį į vietą“, ir paprašė likusius pinigus siųsti jam į kalėjimą.
„Tomas sakė susidoroti su tuo žmogumi, tai Tomas gal ir norėjo, kad tą žmogų nužudyčiau... Aš pjaunu gyvulius, tai žinau kur durti“, – per apklausą ikiteisminio tyrimo metu sakė Z. Janutis.
Durtinė-pjautinė pilvo žaizda buvo labai pavojinga, tačiau G. Š. sugebėjo išsikviesti pagalbą. Dėl to, kad sužalotasis greitai pateko į medikų rankas, jis išliko gyvas.
Teismai konstatavo, kad nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo Z. Janučio ir T. Kačiukevičiaus valios nepriklausančių aplinkybių. Nors jie nusprendė, jog G. Š. po tokio sužalojimo neišgyvens, pastarajam buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Bet vyras liko nedarbingas.
Z. Janutis apeliaciniame skunde prašė jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš pasikėsinimo nužudyti į nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nuteistasis teigė, kad nukentėjusįjį G. Š. norėjo tik pagąsdinti, o ne nužudyti.
T. Kačiukevičius skunde prašė jo veiką taip pat perkvalifikuoti į nesunkų sveikatos sutrikdymą. O jei apeliacinis teismas tokį prašymą atmestų, prašė jo veiką perkvalifikuoti į pasikėsinimą nužudyti nesant savanaudiškų paskatų.
Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas esminių klaidų nepadarė, todėl skundus atmetė ir nuosprendį paliko nepakeistą.
Nepakeistas ir sprendimas dėl civilinių ieškinių. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už G. Š. gydymą iš abiejų nuteistųjų gydymą priteista 6,2 tūkst. eurų.
Nukentėjusiojo G. Š., prašiusio priteisti 45 tūkst. eurų, civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš T. Kačiukevičiaus ir Z. Janučio jam solidariai priteista 280 eurų turtinei ir 30 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Teismas mėnesiui leido suimti įtariamąjį nužudymu Kaune
Kauno apylinkės teismas sekmadienį mėnesiui leido suimti vyro nužudymu Sargėnų rajone įtariamą kaunietį.
Įtariamąjį (gim. 1974 m.) sekmadienį prokuroras prašė suimti dviem mėnesiams, manant, kad asmuo bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas.
„Ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro prašymą tenkino iš dalies ir įtariamajam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą – 1 mėnesio laikotarpiui, manant, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus", – Eltą informavo prokuratūros atstovė Agnė Pociūtė.
Vyras buvo sulaikytas penktadienį prieš pietus, kai jo namą šturmavo Viešojo saugumo tarnybos ir „Aro“ pareigūnai.
Nužudytasis ir jį galimai nušovęs įtariamasis policijai buvo žinomi, abu buvo teisti. Pirminiais duomenimis, abu jie buvo pažįstami.
Žuvusysis buvo Kauno rajono gyventojas.
Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.
Ginklas buvo laikomas nelegaliai, todėl be įtarimų nužudymų suimtajam gresia atsakomybė ir už neteisėtą ginklo laikymą.
Pasak ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro Mindaugo Šukio, tiriamos kelios įvykio versijos.
Nusikaltimo aplinkybės ėmė aiškėti, kai penktadienio rytą, 6.31 val., buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Endriejavo gatvėje, rastas sužalotas vyras (gim. 1980 m.). Asmuo buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur dėl patirtų galimai šautinių sužalojimų neišgyveno.
Baudžiamasis kodeksas už nužudymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. Už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis Baudžiamasis kodeksas numato griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
Kėdainių rajone skendo šernai: prireikė gelbėtojų pagalbos
Šeštadienio rytą Kėdainių rajone, vandens telkinyje, skendo šernai, praneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.
Skelbiama, jog pranešimas apie 10 skęstančių šernų buvo gautas apie 10.58 val. Atvykus ugniagesiams, šernai buvo beveik perbridę upę. 2 metrų iki kranto atstumu ugniagesiai išlaužė ledą, kad banda galėtų išlipti. Tiesa, pranešama, kad vienas šernas atsiskyrė nuo bandos.
Zarasuose naktį degė automobilis, įtariamas padegimas
Sekmadienio naktį Zarasuose degė automobilis, kuris galėjo būti padegtas tyčia, pranešė policija.
Policijos departamento duomenimis, apie 1.30 val. Dariaus ir Girėno gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „Opel Vectra“ (pagamintas 2008 m.), kilo gaisras, kurio metu apdegė automobilio galinė dalis.
Įtariama, kad automobilis buvo padegtas.
Nuostolis siekia 2,4 tūkst. eurų.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.
Vilkaviškio apylinkėse mirė, kaip įtariama, nuo laiptų nukritęs vyras
Vilkaviškio apylinkėse esančiame Giedrių kaime sekmadienį rastas, kaip įtariama, nuo laiptų nukritusio ir mirusio vyro kūnas, pranešė policija.
Pasak Marijampolės apskrities pareigūnų, 1964 metais gimusio vyro kūnas aptiktas apie 00.51 valandą.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Šiauliuose neatsargiai su pneumatiniu ginklu elgęsis vaikinas susižalojo ranką
Erikas Ovčarenko / BNS
Į Šiaulių ligoninę sekmadienį pristatytas namuose neatsargiai su pneumatiniu ginklu elgęsis ir dėl to ranką susižalojęs vyras.
Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 2.20 val. iš Basanavičiaus gatvės atvežtam 2006 metais gimusiam vaikinui suteikus medicininę pagalbą, jis gydomas ambulatoriškai.
Pareigūnai aiškinasi aplinkybės, jie pneumatinį pistoletą „Borner“ paėmė.
Panevėžio rajone neblaivus ir teisės vairuoti neturintis vyras kliudė šalikele einantį pėsčiąjį
Panevėžio rajone, Vadoklių miestelyje, neblaivus ir teisės vairuoti neturintis vyras kliudė šalikele einantį pėsčiąjį, sekmadienį pranešė policija.
Pasak Panevėžio apskrities pareigūnų, eismo įvykis fiksuotas šeštadienį, apie 13.30 valandą. Jo metu 1990 metais gimusiam automobilio „VW Golf“ vairuotojui nustatytas 2,33 prom. neblaivumas, jis – sulaikytas.
Tuo metu 1952-aisiais gimusiam pėsčiajam buvo suteikta medicininė pagalba.
Dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Neblaivus vyras Rokiškyje peiliu sužalojo kitą neblaivų asmenį
Rokiškyje neblaivus vyras peiliu sužalojo kitą neblaivų vyrą, sekmadienį pranešė Policijos departamentas.
Pasak pareigūnų, konfliktas kilo šeštadienį, apie 14 val., Taikos gatvėje esančiuose namuose.
Peiliu puolusiam 1958 metais gimusiam vyrui nustatytas 2,23 prom. girtumas, tuo metu 1960-aisiais gimusiam sužeistajam – 2,09 promilių.
Pastarajam suteikus medicininę pagalbą, jis gydomas ambulatoriškai.
Įtariamasis uždarytas į areštinę.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Per tris 2025-ųjų ketvirčius naujais ginklu savininkais tapo beveik tūkstantis žmonių
Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Per tris pernai metų ketvirčius naujais ginklų savininkais tapo 855 žmonės, tuo metu per šį laikotarpį įsigyta daugiau nei 3 tūkst. ginklų.
Kaip BNS nurodė Policijos departamentas, 2025 metų sausio 1 dieną 99 tūkst. 641 Lietuvos gyventojų turėjo 199 tūkst. 579 registruotus ginklus. Spalio pradžioje 100 tūkst. 496 Lietuvos gyventojai turėjo 202 tūkst. 872 registruotus ginklus.
Anot pareigūnų, dažniausiai žmonės perka ginklus savigynai ir medžioklei.
Didžiausią registruotų ginklų dalį sudaro trumpieji šaunamieji ginklai – savigynai įsigytų pistoletų (revolverių) nuo 2025 metų pradžios iki spalio padaugėjo 2294, šiuo metu Lietuvoje registruoti 46 tūkst. 693 tokie ginklai.
Sparčiai auga ir graižtvinių bei kombinuotų šautuvų skaičius, skirtų medžioklei ir sportiniam šaudymui, jų iki spalio buvo įsigyta 1349, šiuo metu Lietuvoje registruota 52 tūkst. 13 tokio tipo ginklų.
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius sako, jog įsigyjamų ginklų reguliarus augimas stebimas nuo pat 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
„Žmonių, įsigyjančių šaunamuosius ginklus, skaičius Lietuvoje auga. Ginklų pardavimai ir šaudmenų pardavimo kiekiai didėja. Lankančių šaudyklas ir tirus žmonių skaičius, besitreniruojančių šaudymo įgūdžius skaičius taip pat auga“, – BNS sakė A. Marcinkevičius.
Pirmininkas pridūrė, jog dėl vis populiarėjančių ginklų pirkimo „susirūpinta ir Vyriausybės lygmenyje“.
„Vyriausybės lygmenyje yra susirūpinta atitinkamai dėl šaudyklų ir tirų, kurie yra reikalingi žmonėms apmokyti, o jų Lietuvoje šiuo momentu nėra tiek daug, kiek, palyginus su kitomis šalimis, būtų galima turėti“, – sakė A. Marcinkevičius.
Kaip rašė BNS, dar vasarą Aplinkos ministerija žadėjo imtis pokyčių, kad palengvintų šaudyklų steigimą.
„Čekiukų“ bylose baudžiamojon atsakomybėn traukiami ir degalinių operatoriai
„Čekiukų“ bylose baudžiamojon atsakomybėn pradedami traukti ne tik savivaldybių tarybų nariai, bet ir jiems svetimus degalų kvitus galimai kaupę ir vėliau pateikę degalinių operatoriai.
Kauno apygardos prokuratūra teismui pernai gruodį perdavė degalinės operatoriaus iš Vilkaviškio bylą – vyras kaltinamas dokumentų klastojimu. Kadangi jis kaltę pripažino, bylą prokuroras prašo baigti baudžiamuoju įsakymu, paskiriant piniginę baudą.
„Įtariama, kad, įvesdamas tarybos narės anketinius duomenis į čekius, taip klastojo čekius, o tarybos narė tuos čekius naudojo. Kiekvienas darbuotojas prieigai prie kompiuterio turėjo kodą, niekas kitas be jo to padaryti negalėjo“, – Eltai sakė tyrimą kontroliavęs prokuroras Darius Valkavičius.
Pasak jo, operatorius viso sukčiavimo mechanizmo ir visų nusikaltimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą atlikusiems Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjams taip ir neatskleidė.
Minėtas degalinės operatorius, įtariama, degalų čekius klastojo Vilkaviškio rajono tarybos narės socialdemokratės Jūratės Drunienės naudai. Dėl politikės veiksmų ikiteisminis tyrimas dar vyksta, jos bylą taip pat planuojama perduoti teismui.
Kai kurios savivaldybės tarybos nariams buvo nurodžiusios teikti tik vardinius degalų kvitus, tačiau tai neužkirto kelio politikų apgaulėms – vardinius tarybos narių duomenis – asmens kodus, vardus, pavardes, ant svetimų čekių atspausdindavo degalinių operatoriai.
Degalinių operatorių ikiteisminiai tyrimai dėl dokumentų klastojimo buvo nutraukti, o prasikaltusieji perduoti laiduotojams. Operatoriais savo kaltę pripažino ir teigė kvitus už degalus klastoję negaudami už tai jokio atlygio.
Panevėžio apygardos teismas „čekiukų“ bylose pernai nuteisė du buvusius Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narius – Alfonsą Gasparavičių ir Vykintą Brukštų. Apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė ir dabartinė tarybos narė, V. Brukštaus mama Edita Brukštuvienė.
Baudžiamosios bylos duomenimis, A. Gasparavičius 2019–2023 metais eidamas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, suklastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas kuro išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.
Garbaus amžiaus kaltinamasis teigė, kad turėjo seną automobilį, tarybos nario funkcijoms atlikti. Jis teigė naudojęsis pažįstamų ir partiečių pavėžėjimo paslaugomis, su kuriais atsiskaitinėjo grynaisiais. Siekdamas gauti kompensacijas už transporto išlaidas, tarybos narys, kaip pats nurodė, partijos bičiulio iniciatyva įsitraukė į klastojimo schemą.
STT ir prokuratūra nustatė, kad A. Gasparavičiaus ar vairuotojų pastangomis degalinėse buvo paimami kvitai, kurie priklausė kitiems degalinių klientams. Iš kvitų paaiškėjo, kad atsiskaitymai padaryti net 96 skirtingomis banko kortelėmis.
Paaiškėjo, kad šiuos čekius, degalinės kompiuterinėje sistemoje įrašydami minėto politiko asmens duomenis, klastojo du vienos Ignalinos degalinės darbuotojai.
Degalinių operatoriai, įvesdami A. Gasparavičiaus asmens duomenis į pirkėjų, neimančių čekių, kvitus, suklastojo 117 vardinių dokumentų. Šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus A. Gasparavičius nuolat teikė savivaldybės buhalterijai, siekdamas kompensacijos, nors realių išlaidų už degalus nebuvo patyręs.
Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
Kitos bylos duomenimis, tarybos narė E. Brukštuvienė per 2019-2023 m. kadenciją Ignalinos rajono savivaldybės administracijai pateikė 35 suklastotus dokumentus apie neva patirtas išlaidas kurui įsigyti. Teisėsaugos duomenimis, analogiškas nusikalstamas veikas vykdė ir jos sūnus V. Brukštus. Nustatyti 25 atvejai, kai šis tarybos narys savivaldybei pateikė degalinės darbuotojų suklastotus dokumentus. Remiantis šiais dokumentais, E. Brukštuvienei iš savivaldybės biudžeto buvo išmokėti 1 tūkst. 456 eurai, o V. Brukštui – 984 eurai.
Bylos duomenimis, degalų pirkimo kvitus klastojo Ignalinos degalinių darbuotojai – kitų asmenų degalų pirkimo kvituose įrašydavo, kad už degalus atsiskaitė E. Brukštuvienė ar V. Brukštus, nurodydami pastarųjų asmens duomenis. Vėliau šiuos suklastotus dokumentus minėti tarybos nariai pateikė apmokėjimui savivaldybės administracijai.
E. Brukštuvienė ir V. Brukštus su jiems paskelbtu nuosprendžiu nesutiko ir apskundė jį Lietuvos apeliaciniam teismui.
Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą