Šalies kriminalinių įvykių ir nelaimių suvestinė: pavogtas pistoletas, apdegęs vaikas, sumuštas pavežėjas

Klaipėdoje jaunuolis trenkė pavežėjui ir pasišalino nesusimokėjęs

Lukas Balandis / BNS nuotr.

Klaipėdoje ketvirtadienį jaunuolis trenkė pavežėjui ir pasišalino nesusimokėjęs.

Kaip praneša policija, apie 19.15 val. gautas pranešimas, kad Bandužių gatvėje 2002 metais gimusiam pareiškėjui nuvežus apie 19 metų klientą, pastarasis pareiškėjui trenkė ir nesumokėjo už pavežimo paslaugą 4,8 euro.

Klientas pasišalino, pradėtas fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo tyrimas.

Bute Vilniuje rastas mirusios moters kūnas

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Bute Vilniuje ir namuose Radviliškyje penktadienį rasti mirusių žmonių kūnai.

Kaip šeštadienį pranešė Policijos departamentas, apie 4.25 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus gatvėje, savo bute, rastas 1962 metais gimusios mirusios moters kūnas.

Tuo metu Šiaulių apskrities policija pranešė, kad 16.15 val. Radviliškyje, namuose Kaštonų gatvėje, rastas 1996 metais gimusio vyro lavonas be išorinių sužalojimų.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminius tyrimus mirties priežasčiai nustatyti.

Vilniuje moteris smurtavo prieš nepilnametę

Vilniuje moteris smurtavo prieš nepilnametę, pranešė Vilniaus apskrities policija.

Jos duomenimis, penktadienį, vidurnaktį, 1985 metais gimusi moteris konflikto metu smurtavo prieš 2008 metais gimusią nepilnametę, sukeldama jai fizinį skausmą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Varėnoje neblaivus vairuotojas pareigūnui davė 515 eurų kyšį

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Varėnoje neblaivus vairuotojas pareigūnui davė 515 eurų kyšį, pranešė Policijos departamentas.

Anot jo, penktadienį apie 9.10 val. Lakštingalų gatvėje, 1980 metais gimęs vyras, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui davė 515 eurų kyšį.

Kyšį davęs vyras vairavo automobilį neblaivus, jam nustatytas 0,91 promilės girtumas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo.

Namo kieme Kybartuose rastas maišas su granatomis

Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Namo kieme Vilkaviškio rajone, Kybartuose, rastas maišas su galimai karo laikų granatomis.

Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienį 0.13 val. gautas pranešimas, kad yra užminuota Žemaitės gatvė ir sprogmenys yra pranešėjo namo kieme. 

Nuvykus į įvykio vietą, 1961 metais gimusio vyro namo kieme, pastebėtas maišas, kurio viduje rastos aštuonios, galimai karo laikų, rankinės granatos. Įvestas planas „Skydas“. Sprogmenis paėmė rinktinės „Aras“ pareigūnai.

Apie įvykį pranešusiam vyrui nustatytas 1,65 promilės girtumas. Jam įteiktas šaukimas atvykti į apklausą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.

Bare Vilniuje iš kuprinės pavogtas pistoletas

Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Bare Vilniuje iš kuprinės pavogtas pistoletas, pranešė Policijos departamentas.

Jo duomenimis, penktadienį, apie 21.54 val., Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad gruodžio 23 dieną vakare bare Zarasų gatvėje pastebėta, kad iš kuprinės pavogtas teisėtai laikomas pistoletas „Glock-26“ su dėtuve, kurioje buvo dešimt vienetų šovinių.

Nuostolis – 614,50 euro.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šaunamojo ginklo, šaudmenų pagrobimo.

Dar metams nesibaigus, sukčiai iš Lietuvos gyventojų jau išviliojo beveik 18,5 mln. eurų

Juliaus Kalinsko / BNS nuotr.

Per 11 šių metų mėnesių sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo apie 18 mln. 388 tūkst. eurų, pradėta 4,5 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, pernai per tą patį laikotarpį ši suma siekė 12,7 mln. eurų.

Nusikaltėlių užmojai buvo dar didesni, bet, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius finansų įstaigoms pavyko sustabdyti apie 31,6 mln. eurų pervedimų.

Telefoninis sukčiavimas – populiariausias

Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) atstovė Jelena Sirgėdienė BNS sakė, kad yra keli sukčių dažniausiai naudojami apgavysčių būdai.

Populiariausiu pinigų išviliojimo būdu išlieka telefoninis sukčiavimas, taip pat dažnai pasitelkiamos suklastotos bankų ir įvairių institucijų svetainės, imituojamas investavimas.

Gyventojams skambina asmenys, prisistatantys mobiliojo ryšio operatoriaus, finansų įstaigos, policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais.

Jie įtikina savo aukas, kad jų elektroninės bankininkystės programa užkrėsta virusu, arba vykdomi neteisėti pavedimai per jų sąskaitas, arba vyksta lėšų pasisavinimas iš jų sąskaitų.  

Taip pat žmonėms pranešama, kad baigiasi jų sutartis su mobiliojo ryšio bendrove ir abonentas bus užblokuotas. Tokiu būdu žmonės įtikinami atskleisti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, įatsisiųsti kenkėjiškas programas ar atiduoti savo banko kortelę bei grynuosius pinigus.

Įgiję asmenų duomenis, sukčiai perveda lėšas iš nukentėjusiojo sąskaitos, išgrynina pinigus iš banko kortelių, gyventojų vardu paima paskolas. Taip pat dažni atvejai, kuomet skambučio metu prisidengiama netikra artimojo giminaičio nelaime.

LKPB duomenimis, skambinantys sukčiai dažniausiai kalba rusų kalba.

Apgaulingos apklausos, loterijos

Duomenų viliojimas netikromis nuorodomis vadinamas „fišingu“. Gyventojai sulaukia elektroninio laiško arba žinutės su netikra nuoroda, kurią paspaudus suveda elektroninės bankininkystės arba banko kortelės duomenis ir taip praranda lėšas.

„Dažniausiai gyventojai apgaunami tariamomis socialinio tinklo „Facebook“ apklausomis, loterijomis, netikrais laiškais, siunčiamais neva iš valstybės institucijų, sukčių persiųstomis nuorodomis iš siuntų bendrovių, „Lietuvos pašto“. Taip pat netikros institucijų nuorodos talpinamos „Google“ paieškoje kaip remiamos“, – BNS pasakojo J. Sirgėdienė.

Pinigai iš gyventojų gali būti išvilioti ir per netikrus skelbimus apie tariamą didelę grąža investuojant netikrose investicinėse platformose.

Sukčių prašymu žmonės įsirašo į kompiuterius nuotolinės prieigos programas (pavyzdžiui, „Anydesk“), kuria kontroliuojamas nukentėjusiojo kompiuteris bei atliekamos piniginės perlaidos.

Norint išgryninti tariamai uždirbtus pinigus, sukčiai prašo papildomų lėšų pervedimo.

„Šio sukčiavimo atveju itin dažna antrinė viktimizacija, kai sukčiai apgauna asmenis siūlydami padėti susigrąžinti investuotas lėšas“, – sakė LKPB atstovė.

Sukčiai taip pat kuria netikrus skelbimus apie neva parduodamas prekes.

Laikui imlus romantinis sukčiavimas

Taip pat pareigūnai įspėja ir apie romantinį sukčiavimą.

Socialinių tinklų platformose gyventojams, dažniausiai moterimis, parašo asmuo, prisistatantis užsienio valstybės kariu arba gydytoju, kuris per ilgalaikį bendravimą įgyja pasitikėjimą, po ko paprašo nukentėjusiosios pinigų už tariamai planuojamą siųsti dovaną ar atvykimą, paprašo pagalbos dėl neva ištikusios nelaimės.

Romantinis sukčiavimas reikalauja nemažai laiko ir pastangų, tačiau grobis dažnai būna didelis. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai apgautos ir įsimylėjusios moterys apgavikui atidavė santaupas, pardavė butą ir dar paėmė kreditą, kad viską atiduotų „mylimajam“.

„Svarbu žinoti, kad šios schemos nuolat kinta ir tobulėja, tad gyventojai turėtų išlikti budrūs net ir tuo atveju, jei skambutis, laiškas ar žinutė atrodo įtikinamai“, – sakė J. Sirgėdienė.

Policija pataria vadovautis keliomis taisyklėmis. Svarbu patikrinti siuntėjo elektroninio pašto adresą ar telefono numerį. Net jei vardas atrodo pažįstamas, adresas gali būti vos viena raide ar simboliu skirtingas nuo tikrojo. Ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį į SMS žinutes, gautas iš užsienietiškų telefono numerių.

Pareigūnai taip pat ragina nespausti įtartinų nuorodų.

„Atkreipkite dėmesį į kalbą. Sukčiai dažnai daro rašybos, gramatikos ar logikos klaidų. Neskubėkite. Vienas iš sukčių taktikos požymių – prašymai veikti „čia ir dabar“, esą „kol dar nevėlu“, – pataria J. Sirgėdienė.

Nei bankai, nei valstybinės institucijos el. paštu ar SMS žinutėmis neprašo pateikti prisijungimo duomenų, PIN kodų ar slaptažodžių. Atkreipkite dėmesį tais atvejais, kai prašoma prisijungimą patvirtinti Smart-ID programėlėje, prisijungiant prie institucijų puslapių neprašoma PIN 2 kodo. PIN 2 kodas naudojamas lėšų pavedimui patvirtinti.