Saugumo iššūkiai internetinėje prekyboje – ar esame apsaugoti?

Naudojantis internete esančiomis platformomis, vis didesnę grėsmę kelia sukčiavimas. Siekimas pasisavinti svetimus pinigus iš vartotojų, tampa vis dažnesnė problema, todėl norint išvengti finansinių nuostolių, vartotojai privalo išlikti budrūs. Lietuvos bankų asociacija teigia, kad 2023 metų balandžio – birželio mėnesiais iš Lietuvos gyventojų buvo išviliota apie 2,5 mln., eur.

Lietuvoje yra žinoma pirkimų-pardavimų platforma „Vinted“. Šioje platformoje galima įsigyti ir parduoti įvairias prekes, nuo rūbų iki elektronikos prekių. Tačiau labiausiai ši platforma žinoma kaip patogi ir greita rūbų pardavimo vieta. Nuo 2022 metų „Vinted“ pradėjo bendradarbiauti ir su Lenkijos rinka.

Plečiantis rinkai, deja, didėja ir sukčiavimo atvejų, į kuriuos įsivelia ir nukenčia įvairaus amžiaus vartotojų. Į sukčių pinkles papuola ne tik vyresnio amžiaus žmonės. Aplinkoje vis dažniau girdima kaip jauni, verslus žmonės ir didžiąją dalį laiko vartotojai, leidžiantys internetinėse parduotuvėse, patys nesuprasdami kaip tai įvyko, pateikia savo asmeninius duomenis, nurodo banko prisijungimo kodus, ir, užbaigdami operaciją, patvirtina paskutinius saugos kodus, o, po šių atliktų veiksmų, jų asmeninės paskyros bei banko sąskaitos yra „nulaužiamos“.

Pasak Bankų asociacijos, populiariausias sukčiavimo būdas išlieka „Fišingas“, kai vartotojams yra siunčiami suklastoti pranešimai tiek telefonu, tiek - į naudojamas platformas internete. Pasidalinsiu asmenine patirtimi, kuri sukėlė didelį pyktį, nepasitikėjimą ir baimę ateityje naudotis pardavimų platformomis.

Apie patogią ir populiarią „Vinted“ programėlę su drauge žinojome visada, tačiau parduoti rūbų niekada nebandėme, bet, kaip sakoma, visada būna pirmas kartas, tik, deja, jis nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėjomės.

„Įdėjus“ savo parduodamus rūbus, nepraėjo pusvalandis, kai į programėlę atėjo žinutė, kad jūsų prekė įsigyta, o tekstas buvo parašytas labai oficialiai, parašyta visa pardavimo eiga ir žingsniai, ką reikia daryti toliau.

Kadangi tai buvo mūsų nauja patirtis, viskas atrodė taip, kaip ir turi būti: prekė įsigyta, nurodyta reikalinga banko sąskaita, kur pinigai turi būti pervesti.

Džiaugsmas ir azartas, kad taip greit nupirko prekę, aptemdė abi, toliau nebematėme ir nesupratome, kad mūsų prašo nurodyti visus duomenis iš banko kortelės: kortelės numerį, galiojimo datą, ir žinoma cvc kodą. Suvedus šiuos duomenis, kaip jau įprasta, viską patvirtinome, su asmeniniais banko pink kodais, tuomet pagrindiniame lange paprašius įvesti telefono numerį, susimąstėme, kad keista, kad tiek daug duomenų yra prašoma, ir tik šiame žingsnyje sustabdėme visą procesą, supratusios, kad visa tai kelia įtarimų.

Atsitikus tokiai situacijai, automatiškai kyla klausimas - o kas dabar? Kas už tai atsakingas? Kokia yra mūsų bankinė apsauga? Kaip yra apsaugoma, ir kokių veiksmų imasi interneto platforma, kad jų sąžiningi vartotojai jaustųsi užtikrinti, jog prisijungę ir naudodamiesi jų siūloma paslauga, nebus apgauti. Ką turime žinoti ir kokius „namų darbus“ pasidaryti prieš pradedant naudoti prekyviečių platformas?

Aprašyta situacija ir nežinojimas kokiu lygiu nutekinome savo asmeninius duomenis, sukėlė daug įtampos, nors atvejis baigėsi sėkmingai, ir nenukentėjome finansiniu požiūriu, tačiau nukentėjome morališkai, o tai sukėlė baimes apskritai ateityje naudotis šia ar kita panašaus pobūdžio platforma.

Susidūrus su sukčiavimo atvejais, iškyla daug klausimų, kaip apsisaugoti ateityje, kad tokios situacijos nebesikartotų. Svarbu paminėti ir priminti, kad apsipirkinėjant internetu, reikia išlikti budriems, tikrinti platformų patikimumą, atkreipti dėmesį į reikalaujamą duomenų pateikimą, ir tik įsitikinus, kad viskas yra teisėta, patvirtinti daromus mokėjimus.