Šiaulių „princas“ Vladas Baranauskas stojo į dar neregėtą kovą

Anksčiau palaikęs ryšius tiek su „Vilniaus brigados“, tiek su Kauno „Daktarų“ nusikalstamomis grupuotėmis V. Baranauskas dabar iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento, Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, siekia prisiteisti daugiau kaip 60 tūkstančių eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Šią žalą, kaip teigia V. Baranauskas, jis patyrė dėl to, kad net 13 mėnesių esą neteisėtai buvo suimtas ir laikomas Šiaulių policijos komisariato areštinėje bei tardymo izoliatoriuje. Ir ne bet kokiomis, o išskirtinėmis aplinkybėmis – remiantis suklastotu policijos informatoriaus liudijimu.

Išgalvotu liudijimu, kuriuo tuo metu tikėjo ne tik ikiteisminį tyrimą atlikusi policijos tyrėja ir jos veiklą kontroliavę prokurorai, bet ir teisėjai, Baraniui skyrę griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Apie šią skandalingą istoriją yra pasakojama Delfi.lt specialiojo korespondento Dainiaus Sinkevičiaus knygoje „Policijos dievai“ – korumpuotų Šiaulių policininkų ištarti žodžiai tapdavo kone pagrindiniu įrodymu teismuose, kur buvo nagrinėjamos nusikalstamų grupuočių bylos.

Jie turėjo ginti, saugoti ir padėti, bet apvogė tuos, kurie iš purvinų nusikaltimų krovėsi neteisėtą pelną, pasisavino slapta į Lietuvą įvežtus narkotikus ir juos pardavinėjo gatvių prekeiviams, priklausiusiems organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms.

Šie Šiaulių policininkai mėgo svaigintis šlovės spinduliuose, o vieno seniausio kriminalinio pasaulio šulo sulaikymas jiems galėjo atverti karjeros aukštumas – jie buvo taip įsijautę į „policijos dievų“ vaidmenį, kad norėdami įkalinti net nekaltus žmones griebdavosi juodžiausių būdų.

Taip net nesielgė nusikalstamo pasaulio atstovai.

Vaizdai iš knygos „Policijos dievai“: buvęs įslaptintas liudytojas Linas Šimkevičius (kairėje) ir Vladas Baranauskas

Nuo pat įkūrimo „Princams“ vadovavęs V. Baranauskas Šiauliuose garsėjo audringu gyvenimu ir įvairiais skandalais, nors jaunosios kartos nusikaltėliai jau ir nustūmė Baranį į šoną, tačiau Šiaulių policininkai buvo įsitikinę, kad „Princų“ šulas bandė grįžti į nusikalstamojo pasaulio areną ir su savo planavo praturtėti prekiaudamas narkotikais.

Bet įrodyti jo kaltės jie negalėjo, todėl į pagalbą pasitelkė anoniminį liudytoją, kuris jau anksčiau pareigūnams buvo pagelbėjęs ne viename ikiteisminiame tyrime.

Jis sutiko su kriminalistų pasiūlymu ir davė melagingus parodymus – net neskaitęs pasirašė po iš anksto užpildytu apklausos protokolu.

Ir taip V. Baranauskui atvėrė areštinės duris.

O apie tai, kaip buvo sulaikytas V. Baranauskas ir jo bičiuliai, Šiaulių policija netrukus išplatino pranešimą žiniasklaidai, kurį citavo kone visos šalies žiniasklaidos priemonės.

„Ilgai ir kruopščiai rinkę informaciją, derindami veiksmus su prokurorais, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro kriminalistai savo planus pradėjo realizuoti gruodžio 21-ąją, – knygoje „Policijos dievai“ cituojamas policijos pranešimas. – Šiaulių rajone Kairiuose buvo sulaikytas BMW 730, vairuojamas 42 metų šiauliečio E. J.

Jame pareigūnai aptiko tris plastikinius paketus su 1 kilogramu 200 gramų baltos biriosios medžiagos – amfetamino. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Tai buvo pirmoji eliminuota grandis iš pareigūnų sektõs kvaišalus platinusios grupės.

Siekdami sėkmingai sulaikyti visus jos narius, pareigūnai toliau kryptingai dirbo pagal savo planą. Sulaikymai ėjo vienas po kito ir areštinėje atsidūrė šeši neteisėtu verslu pelnęsi šiauliečiai ir du radviliškiečiai.

Beje, šioje grupėje yra ir viena moteris – kvaišalų taško šeimininkė. Šiauliečių pareigūnų vykdomos operacijos teritorija išsiplėtė už Šiaulių apskrities ribų.

Kovo 8-ąją Kaune sulaikytas dar vienas įtariamasis – šio miesto gyventojas. Čia pasinaudota ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų paslaugomis.

Paskutinis iš nusikalstamos grupės kovo 9 d. sulaikytas buvęs Šiaulių nusikalstamojo pasaulio autoritetas Vladas Baranauskas.

Jo sulaikymas buvo lengviausias, kadangi jis sėdėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Čia buvo patekęs prieš savaitę savo noru, nes pats paprašė, kad už vairavimą neturint tam teisės būtų skirta ne piniginė bauda, o areštas.

Vladas Baranauskas / © Stop kadras

Automobilį „Mercedes Benz“ vairavusį V. Baranauską Šiaulių policijos pareigūnai buvo sulaikę sausio 18-osios vakare.

O teisė vairuoti jam dvejiems metams buvo atimta dar prieš pusantrų metų. Tąkart dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo sustabdytas automobilį vairavęs V. Baranauskas vengė pasitikrinti girtumą, o prašymą skirti areštą motyvavo sunkia finansine padėtimi.

Šiaulietis tvirtino, kad skyrus 500–800 eurų baudą nukentėtų jo mažamečio vaiko interesai.

Šiaulių miesto apylinkės teismas šį pažeidėjo prašymą patenkino ir vietoj baudos jam skyrė septynias paras arešto.

Taigi už Kelių eismo taisykles jam skirtą savaitę areštinėje praleidęs V. Baranauskas į laisvę nebeišėjo.

Kovo 9-ąją, pareiškus įtarimus organizuotai įsigijus ir platinus labai didelį kvaišalų kiekį, organizavus nusikalstamąją grupę, Baranis trims mėnesiams suimtas ir iš areštinės pervežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių.“

Tai buvo tik pradžia – V. Baranauskas už grotų praleido daugiau kaip metus, kol galop jam buvo panaikinti įtarimai, nes esą nepavyko surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Dar du vyrai, kurių vienas buvo susijęs su Kaune veikusios „Agurkinių“ grupuotės lyderiu Sauliumi Velečka, buvo apkaltinti neteisėtai disponavę dideliu kiekiu amfetamino, tačiau galop teismas abu vyrus išteisino.

Nors išteisinamajame nuosprendyje, kurio Šiaulių prokurorai net neskundė, teismas konkrečiai nenurodė, tačiau iš užuominų galima suprasti, jog Šiaulių kriminalistai, ne kartą klastoję bylas, galėjo susipainioti tarp narkotikų ir ekspertams, turėjusiems identifikuoti narkotines medžiagas ir nustatyti tikslų jų kiekį, pateikė ne tą paketą, kuris rastas sulaikant juos gabenusį vyrą.

Tiesa, šis kategoriškai neigė, jog vežėsi narkotinių medžiagų, kaltės nepripažino ir jo bendras, kuris esą kvaišalus jam pardavė.

Kad ekspertizės centrui gali būti pateiktas ne tas paketas, kuris rastas automobilyje BMW 730, paaiškėjo tada, kai ekspertizę atliko teismo medicinos ekspertas: jis konstatavo, kad plastikinėje pakuotėje supakuotų daugiau kaip kilogramą sveriančių baltos spalvos miltelių sudėtyje yra labai didelis kiekis amfetamino – 160 g psichotropinės medžiagos.

Be to, šiame pakete rasta mėlyna vienkartinė pirštinė, o ant jos – dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, iš kurių galima nustatyti tik vieno asmens tapatybę – moters.

Ši moteris – ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusi vyriausioji tyrėja, kuri taip ir negalėjo paaiškinti, kaip jos pirštų atspaudai atsirado ant vienkartinės pirštinės.

Kol ši tyrėja nežinojo, kad ant pirštinės – jos atspaudai, ji specialistams siuntė įvairias užklausas, norėdama išsiaiškinti, kokia moteris susijusi su per kratą rastais kvaišalais, kol ekspertai galop nurodė, jog moters biologinių pėdsakų, rastų ant pirštinės, buvusios pakete, ir tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, genotipas sutampa su pačios tyrėjos genotipu.

„Teismas negali atmesti abejonės, jog paketo turinys galbūt neatitinka to paketo turinio, kuris rastas automobilio bagažinėje, ir esama pagrindo abejoti pareigūnų veiksmais perduodant kratos metu paimtus daiktus tyrėjai“, – nuosprendyje buvo nurodęs teismas.

Šiaulių policininkai, kurie stengėsi įkalinti V. Baranauską, dabar patys yra už grotų – buvęs Šiaulių apskrities policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkas Tomas Ruchtinas už grotų turės praleisti 13 metų, o vyresnysis tyrėjas Ričardas Pocius – 14 metų.

Vaizdai iš knygos „Policijos dievai“: Tomas Ruchtinas (kairėje) ir Ričardas Pocius

Į teismą dėl esą neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos žalos Šiaulių „princu“ tituluojamas V. Baranauskas kreipėsi dar 2015 m., tačiau jo iškelta byla buvo sustabdyta – teisėjai laukė, kol įsiteisės nuosprendis vadinamojoje „Policijos dievų“ byloje.

O tai užtruko – byla buvo itin didelės apimties, tik šių metų birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas joje padėjo tašką.

Ir tada nebuvo jokių kliūčių ją išnagrinėti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė V. Baranauskui nepalankų sprendimą – jo ieškinį atmetė.

Bet ši byla vėl bus nagrinėjama tame pačiame teisme – sprendimą panaikino apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad taip ir nebuvo išsiaiškintos esminės bylos aplinkybės.

V. Baranausko ir jam atstovaujančios advokatės Erikos Jasiūtės – Baranauskienės (ji yra Baranio sutuoktinė) ieškinyje buvo teigiama, kad ieškovas žalą patyrė dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, kai jis net 390 dienų buvo suimtas.

Ieškinyje buvo teigiama, kad tyrimo metu buvo suklastoti anoniminio liudytojo duomenys, kuriais rėmėsi suėmimo terminą Baraniui pratęsinėję bei skundus nagrinėję teismai.

V. Baranauskas taip pat nurodė, kad būdamas suimtas daugiau kaip metus turėjo gyventi nežinioje: „Nuolat buvau kamuojamas didžiulio nerimo, nes suėmimai buvo skiriami, o situacija nesikeitė ir tai man kėlė didžiulį stresą ir įtampą bei netikrumą dėl savo ateities, gyvenau kalėjimo sąlygomis.“

Apie patirtus skaudžius emocinius išgyvenimus teisme prabilęs Baranis taip pat pažymėjo, kad jį buvo apėmusi visiška neviltis, nesaugumo ir netikrumo jausmas, nes manė, kad kalėjime reikės praleisti 15 metų.

„Televizijos, laikraščių ir interneto portalų buvau apjuodintas ir nuteistas, mano pažįstamųjų, artimųjų, penkių savo vaikų akyse tapau narkotikų prekeiviu, buvo sugadinta mano reputacija, dėl to nuolat jaučiu diskomfortą bendraudamas su žmonėmis“, – V. Baranauskas nurodė, kad policijos pareigūnai klastojo dokumentus, o prokuratūra nesukontroliavo jų veiksmų.

Tuo metu Lietuvos valstybei atstovaujantis Policijos departamentas nesutiko su V. Baranausko ieškinyje nurodytais argumentais ir pažymėjo, kad pradėjus baudžiamąjį persekiojimą nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas, o įtariamajam skiriant suėmimą buvo remiamasi ne tik anoniminio liudytojo parodymais, bet ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

„Bylos medžiaga patikimai patvirtina, kad teismai vertino visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, jų visumą, bei padarė išvadą, jog jų pakanka suimtajam pareikštiems įtarimams dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti“, – departamento atstovai pažymėjo, kad nusikalstamais buvo pripažinti tik pareigūnų T. Ruchtino ir R. Pociaus veiksmai, inicijuojant anonimiškumo taikymą įslaptintam liudytojui bei jo apklausos protokolo ir jo specialaus priedo suklastojimą, tačiau negalima teigti, jog šios apklausos duomenys kaip nors lėmė ar darė įtakos Baranio sulaikymui, kardomųjų priemonių skyrimui bei jų pratęsimui.

Tokiai pozicijai pritarė ir Generalinė prokuratūra, pažymėjusi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo ir daugiau duomenų apie įtarimų V. Baranauskui pagrįstumą, o ne vien įslaptinti liudytojo parodymai.

Prokurorų teigimu, Baraniui suėmimas buvo skirtas baudžiamajame įstatyme numatytais pagrindais – buvo pagrindas manyti, kad įtariamasis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, trukdys procesui darydamas poveikį nusikalstamos veikos bendrininkams.

Vladas Baranauskas ir Erika Jasiūtė - Baranauskienė / © ELTA / Dainius Labutis

„Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką“, – prokurorų teigimu, vien dėl to, jog įtariamajam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, kad kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta ir pratęsta neteisėtai.

„Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad byloje yra duomenų, liudijančių buvus nusikalstamas veikas, abejonės dėl V. Baranausko dalyvavimo jose nebuvo vienareikšmiškai paneigtos, todėl nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius šiuos nusikaltimus, ikiteisminis tyrimas buvo visiškai teisingai ir pagrįstai nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę nusikalstamos veikos padaryme“, – pabrėžė prokuratūra.

Anot prokurorų, ikiteisminis tyrimas V. Baranausko atžvilgiu buvo nutrauktas ne dėl to, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau prokurorui padarius prielaidą, kad Baranis „galėjo dalyvauti pranešime apie įtarimą nurodytose veikose“, tačiau konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam aktui V. Baranausko atžvilgiu surašyti ir bylą kartu su kitais kaltinamaisiais perduoti nagrinėti teismui.

Prokurorai taip pat pabrėžė, kad V. Baranauskas, būdamas suimtas, neteisėtai naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir siekė paveikti kitus įtariamuosius baudžiamojoje byloje, trukdyti procesui.

Su Šiaulių kriminalinio šulo iškeltomis pretenzijomis nesutiko ir Teisingumo ministerijos atstovai, nurodę, kad nors V. Baranauskui ir buvo panaikinti įtarimai, tačiau bylą nutraukęs teismas taip pat nurodė, jog „V. Baranausko dalyvavimas darant nusikalstamas veikas nebuvo vienareikšmiškai paneigtas, todėl ir nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad jis nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. Baranausko ieškinį, nurodė, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikalstamą veiką, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nebuvo neteisėti.

„Nors baudžiamojoje byloje atliekami procesiniai veiksmai yra suvaržomojo pobūdžio, sukelia nepatogumus įtariamam (kaltinamam) asmeniui, tačiau paties proceso vykdymas nedaro ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų veiksmų neteisėtais savaime“, – pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. Baranauskas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakomybei kilti, todėl jo ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestinas kaip neįrodytas.

Tačiau su tokia pozicija nesutiko V. Baranausko skundą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas – pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Anot apeliacinės instancijos teismo, ikiteisminio tyrimo teisėjai, V. Baranauskui skirdami ir pratęsdami suėmimo terminą, savo priimtose nutartyse be kitų argumentų nurodydavo ir tai, kad aplinkybė, jog V. Baranauskas galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, buvo grindžiama ir anoniminių liudytojų parodymais.

Vladas Baranauskas / © DELFI / Dainius Sinkevičius

„Teismų procesiniuose dokumentuose baudžiamojoje byloje minimi liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai, t. y. tikėtina, kad tokių liudytojų buvo daugiau nei vienas“, – aukštesnysis teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neatskleidė ir netyrė, kiek anoniminių liudytojų buvo byloje, ar tarp liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, buvo liudytojo, kuris melavo, parodymai, taip pat neanalizavo jų parodymų turinio ir net nemotyvavo savo išvados, kad teismai, skirdami ir pratęsdami kardomojo kalinimo terminą V. Baranauskui, nesivadovavo įslaptinto liudytojo parodomais.

Teisėjos Tatjanos Žukauskienės pirmininkaujama kolegija taip pat pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas prie V. Baranausko iškeltos bylos medžiagos neprijungė baudžiamosios bylos prieš V. Baranauską medžiagos, o tik apsiribojo į bylą pateiktų teismų procesinių sprendimų ir kitų atskirų dokumentų iš baudžiamosios bylos vertinimu.

„Iš baudžiamojo proceso metu priimtų teismų nutarčių dėl V. Baranausko suėmimo matyti, kad jas motyvuojant itin didelė reikšmė buvo teikiama kaltinimo sunkumui ir gresiančios bausmės griežtumui; nutarčių motyvai buvo dėstomi formaliai pakartojant BPK nustatytus suėmimo pagrindus ir lakoniškai nurodant, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys (tarp jų ir liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai) leidžia manyti, jog įtariamasis V. Baranauskas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką“, – nurodė teismas.

Anot apeliacinės instancijos teismo, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino V. Baranausko argumentų dėl kardomosios priemonės parinkimo ir pratęsimo nepagrįstumo, netyrė ir nenustatinėjo kitų aplinkybių, neabejotinai turinčių esminės reikšmės sprendžiant dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo.

„Taigi, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės“, – bylą dėl žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismas nurodė nagrinėti iš naujo.