„Snoro“ byla: Antonovas sako padėjęs Baranauskui Rusijoje gauti politinio pabėgėlio statusą

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, prieš dvejus metus abu buvusius „Snoro“ vadovus – V. Antonovą ir R. Baranauską – nuteisus Vilniaus apygardos teismui, sprendimą nuteistieji apskundė.

Bylą teismas atvertė birželio pabaigoje, tuomet V. Antonovas pripažino kaltę dėl visų nusikaltimų, dėl kurių yra nuteistas pirmos instancijos teismo. Tuo metu R. Baranauskas slapstosi Rusijoje ir yra teisiamas už akių.

Per apklausą pirmadienį Apeliaciniame teisme V. Antonovas pasakojo apie tai, kokiomis aplinkybėmis prieš penkiolika metų vyko „Snoro“ bankrotas, ir apie sandorius įsigyjant skirtingus verslo subjektus, tarp jų – Anglijos futbolo klubą.

V. Antonovas sako padėjęs R. Baranauskui Rusijoje gauti pabėgėlio statusą

Per apklausą antradienį V. Antonovas prokuroro buvo klausiamas apie pabėgimą į Rusiją, kai, Lietuvoje prasidėjus teisiniam procesui dėl „Snoro“ bankroto, jis išvyko į Didžiąją Britaniją, o į šią šalį buvo kreiptasi dėl bankininko ekstradicijos į Lietuvą.

„Kalbėkime sąžiningai – aš esu Rusijos pilietis, Rusija neišduoda savo piliečių“, – per apklausą sakė bankininkas.

„Supratau, kas bus man atvykus į Lietuvą, (…) žinau, kas vyko kalėjimuose, todėl tiesiog supratau, kad jei išvyksiu į Rusiją, būsiu nepasiekiamas“, – akcentavo jis.

Jam būnant Maskvoje, pasak V. Antonovo, su juo per „Skype“ susisiekė R. Baranauskas, prašydamas padėti atvykti į Rusiją.

„Jis paklausė, ar galiu jam padėti, kad išgelbėčiau jį, (..) padėčiau išvežti iš Didžiosios Britanijos“, – sakė V. Antonovas.

Tačiau, prokuroro prašomas patikslinti, kokią konkrečiai pagalbą buvusiam partneriui jis suteikė, V. Antonovas trumpam paprašė uždaro posėdžio, kalbėjo nenorintis rizikuoti R. Baranausko gyvybe.

Vėliau jis patikslino, kad padėjo R. Baranauskui gauti pabėgėlio statusą, tačiau daugiau nesiplėtė.

„Tai susiję su žmogaus gyvybe, todėl nenorėčiau sukelti papildomi grėsmės, rizikos jam, (…) kalbu apie tą statusą, kuriame R. Baranauskas yra Rusijoje, to statuso gavimo aplinkybes“, – aiškino V. Antonovas.

„Istorija rytoj bus spaudoje, nenoriu (...) kelti grėsmės žmogaus gyvenimui, aš pasirengęs papasakoti asmeniškai prokurorui, (…) bet jūsų žiniasklaida yra savotiška“, – sakė jis.

Tiesa, jis pažymėjo, kad, pagal Rusijos teisę, kelias, kaip jis R. Baranauskui padėjo gauti pabėgėlio statusą, yra legalus, be to, R. Baranauskas nesislapsto, Rusijoje turi reikalingus dokumentus.

„Jei tai būtų nelegalu, jo nebūtų įleidę į šalį“, – teigė V. Antonovas.

V. Antonovas pats iš Rusijos išvyko 2023 m. gruodžio pradžioje.

Domėjosi, kokį vaidmenį atliko buvę banko darbuotojai, R. Baranauskas

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Darius Stankevičius per apklausą antradienį domėjosi, kokį vaidmenį pasisavinant „Snoro“ turtą atliko V. Antonovo partneris R. Baranauskas, taip pat buvęs banko viceprezidentas Naglis Stancikas bei investicijų tarnybos direktorius Remigijus Bartaška.

Bylos duomenimis, lėšas, už kurių iššvaistymą nuteisti V. Antonovas ir kitas buvęs banko vadovas, bankininkai gaudavo užstatę vertybinius popierius, o šios lėšos keliaudavo į jų asmenines sąskaitas.

Pats V. Antonovas sako, kad šios lėšos buvo skirtos išpirkti vadinamuosius „bloguosius“ kreditus.

V. Antonovas antradienį kartojo, kad kartu su R. Baranausku ėmėsi veiksmų, per finansų krizę siekdami išlaikyti banko likvidumą, kad nereikėtų skelbti bankroto, o darbuotojams buvo nurodoma atlikti technines operacijas.

„Viskas vyko prieš penkiolika metų, bet galiu tik pasakyti, kad sandorių struktūrą, aprašymą, darėme vadovybės lygmeniu aš, R. Baranauskas, o techninis vykdymas, transakcijos vykdymas, (...) mokėjimai, visa tai darė darbuotojai“, – per apklausą tikino V. Antonovas.

Prokuroras taip pat kėlė klausimus, kokį vaidmenį „užkaišant finansines banko skyles“ atliko verslininkas Sergejus Tiščenko.

Anot buvusio „Snoro“ vadovo, S. Tiščenko buvo jo darbuotojo ir artimo bičiulio uošvis, kuris prisidėjo, anot V. Antonovo, siekiant stabilizuoti banko veiklą.

„Kai banke prasidėjo problemos ir kad išlaikytume kompaniją, (…) aš kreipiausi į draugus ir į žmones, kurie gali padėti su finansinėmis operacijomis, (…) tuomet (Sergejus – ELTA) Tiščenko sutiko, kadangi tai buvo darbuotojo giminaitis, mano gero draugo giminaitis, ir mes susitarėme“, – aiškino jis.

V. Antonovas negalėjo patikslinti, per kurį banką vyko konkrečiai su S. Tiščenko susijusios operacijos, nes transakcijų, jo teigimu, per dieną galėjo vykti tūkstančiai.

„Per vieną dieną galėjo vykti tūkstantis tokių operacijų, tai buvo didžiulė organizacija, negalėčiau pasakyti, (…) taip neveikia“, – sakė V. Antonovas.

Pasak buvusio „Snoro“ vadovo, susitarimas buvo, kad visos lėšos, kurios buvo gautos vykdant schemą su banko akcijomis, bus skirtos banko veiklai palaikyti.

„Kadangi šie pinigai kontroliuojami „Snoro“ administracijos, mūsų buvo sąlyga, kad mes juos naudojame (...) tam, kad „Snoras“ galėtų funkcionuoti“, – aiškino V. Antonovas.

Anot buvusio „Snoro“ vadovo, bankas turėjo du balansus – anot jo, „gražų“ ir „operacinį“, kuriame automatiškai buvo atspindimos realiai vykdomos operacijos.

V. Antonovas taip pat akcentavo, kad schema su akcijų supirkimu buvo sudėtinga.

„Negalima taip primityviai atskleisti visos šios sistemos, kad pinigai keliavo iš iš taško A į taką B, tai neįmanoma – (grupėje – ELTA) daugiau nei dešimt bankų ir didžiulis kiekis skirtingų kompanijų“, – tikino jis.

Į Lietuvą V. Antonovas atgabentas gegužę

Prancūzijos teismui šiemet galutinai atmetus pagal Europos arešto orderį suimto V. Antonovo skundą ir patvirtinus Lietuvos prašymą dėl ekstradicijos, buvęs „Snoro“ vadovas į šalį atgabentas šią gegužę.

Pernai buvęs „Snoro“ vadovas buvo sulaikytas Prancūzijoje, Badeno mieste.

Liepą Apeliacinis teismas tenkino V. Antonovo prašymą leisti jam pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę nelaukiant, kol įsiteisės teismo nuosprendis.

Nuosprendis V. Antonovui įsiteisės, kai sprendimą priims minėtas Apeliacinis teismas.

Vilniaus apygardos teismas V. Antonovą kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu 2024 m. rudenį nuteisė kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių.

Generalinės prokuratūros teigimu, iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai.

Abu buvę „Snoro“ vadovai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

Jie taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.