Su valstybe besibylinėjančių Kauno ir Klaipėdos teisėjų bylas prašoma apjungti

Anot teismo, tokį prašymą pateikė atsakovės Finansų ir Teisingumo ministerijos, kadangi ginčo dalykai ir atsakovas yra tapatūs.

Dėl per ankstesnę ekonominę ir finansų krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio į teismą valstybę liepą padavė 25 Kauno apygardos teismo teisėjai. 

Rugpjūtį Klaipėdos teisme gautas buvusio Klaipėdos apygardos teismo teisėjo A. Ž. pareiškimas dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovės jam padarytą žalą, kilusią iš neteisėto valstybės neveikimo, nes nuo 2013 metų sparčiai keliant minimaliąją mėnesinę algą ir didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, nesant valstybėje ekonominės krizės ir sunkios padėties teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami po jų sumažinimo 2008 metais.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo atitikimo Konstitucijai.

Pasak pareiškėjo, teisėjų atlyginimų dinamika parodo, kad konstitucinį teismo ir teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimą lėmė ne tik įstatymų leidėjo neteisėtas neveikimas, bet ir netinkamas esamas teisinis reguliavimas.

Liepos pradžioje Teismų asociacijos valdyba išplatino viešą kreipimąsi, kad per maži atlyginimai kelia grėsmę teisėjų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui.

Asociacijos duomenimis, šiuo metu vidutinis apylinkės teisėjo, neturinčio pakankamo darbo stažo, atlyginimas po mokesčių siekia 1695 eurus, o didžiausias įmanomas šios profesijos atstovo atlyginimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme siekia 2611 eurų, jei šis turi 30 metų ar ilgesnį darbo stažą.