Sukčiai pensijų fondų temos dar nenaudoja – veiksmingos ir kitos apgavystės

Šalies policija ir finansų įstaigos anksčiau įspėjo, kad viena iš pagrindinių aktualijų metų pradžioje gali pasinaudoti nusikaltėliai, nusitaikę į svetimus pinigus.

SEB bankas sausio 30-ąją pranešė, kad pirmoji jam žinoma sukčių auka – dėl ligos lėšas iš II pakopos pensijų fondo atsiėmęs vyresnio amžiaus žmogus.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė Jurgita Jonutienė sako, kad pinigų netekę nukentėjusieji kol kas apie tokius atvejus nepranešė.

„Ne, kol kas apklausiant pareiškėjus mes negauname tokios informacijos, kad apgaulė būtų susijusi su pensijų kaupimu.

Sukčiams sėkmingai sekasi rasti žmones, kurie turi pinigų ir juos atiduoda: perveda, duoda prisijungimus prie elektroninės bankininkystės arba grynaisiais“, – sausio 27-ąją „Vakarų ekspresui“ sakė J. Jonutienė.

Anot jos, sukčiai naudoja jau pasiteisinusius metodus: per paskutinius du mėnesius vyravo apsimetinėjimas mobiliojo ryšio operatorių atstovais.

Vėliau pokalbius su aukomis perima jiems paskambinę asmenys, prisistatantys banko darbuotojais, o vėliau – ir teisėsaugos pareigūnais.

„Vyrauja tas pats braižas. Buvo aprimę, bet dabar ir vėl atsigavo“, – sako J. Jonutienė.

Ji pastebi, kad sukčiai naudodamiesi technologijomis pasirūpina, jog vietoj skambinančiojo numerio rodytų banko ar policijos įstaigos pavadinimą, pinklės aukoms spendžiamos pokalbio metu, reaguojant į tai, kaip ir ką žmogus kalba.

„Situacijos skirtingos, matyt, priklauso nuo to, kaip vyksta pokalbis, jie taikosi prie situacijos, prie žmogaus – yra geri psichologai“, – sakė ji.

Pasak pareigūnės, visi pastaruoju metu užfiksuoti nusikaltimai pasižymėjo tik vienu bendru bruožu – sukčiai pinigus iš savo aukų išviliojo kalbėdami rusų kalba.

„Visada jie bendrauja rusų kalba. Baisiausia, kad niekam tai įtarimų nesukelia, nesuveikia kritinis mąstymas.

Juk tiek informacijos apie sukčių pavojus dabar – ir per radiją, ir televiziją, ir spaudoje, ir žinutes gauname“, – teigė J. Jonutienė.

Komisariato duomenimis, nuo metų pradžios iki sausio 27-osios Klaipėdos apskrityje sukčiai iš savo aukų išviliojo apie 175 tūkst. eurų.

J. Jonutienė teigia, kad per pastaruosius mėnesius kartojosi ir kiti, anksčiau nusikaltėlių jau patikrinti apgaulės būdai: daugiausiai – apsimetus internete parduodamų prekių pirkėjais, automobilių statymo programėlės atstovais, prekybos tinklų parduotuvėmis, pranešančiomis apie laimėjimus. Būta suklastotų elektroninio banko paskyrų, žinučių iš „nulaužtų“ socialinių tinklų draugų anketų.

Tokias atvejais atsiunčiama nuoroda, kuria siekiama išvilioti tam tikrus duomenis, kurie panaudojami pinigų pasisavinimui elektroninėje erdvėje.

„Jaunesni žmonės dažniausiai nukenčia, kai internete parduoda prekes ir iš pirkėju apsimetusio žmogaus gauna nuorodas, per jas jungiasi ir netenka pinigų.

Kai suviliojama tariamu investavimu, tai sumos dažniausiai yra didelės.

Buvo netikros reklamos socialiniuose tinkluose – neva Marijonas Mikutavičius ir net šalies prezidentas pelningai investuoja. Yra žmonių, kurie viską supranta labai tiesiogiai, kad visa internete skelbiama informacija yra tikra. Kritinis mąstymas neįsijungia.

Investuoti ir lengvai uždirbti susivilioja visokio amžiaus žmonės, nors šis būdas jau nėra toks masinis arba kiti nukentėjusieji policijai nepraneša, gal jiems nepatogu supratus, jog yra apgauti“, – pasakojo J. Jonutienė.