Sukčiai vėl siaučia - neatidarinėkite įtartinų žinučių

Pasak Klaipėdos policijos pareigūnų, pastaruoju metu dažniausiai pasitaiko keli sukčiavimo elektroninėje erdvėje būdai.

Šiomis dienomis pats dažniausias - į mobiliojo ryšio telefoną žmogus gauna neva banko siųstą pranešimą, kad esą jo paskyra uždaryta, o jai atblokuoti reikia paspausti atsiųstą nuorodą. Tai padarius iš asmens sąskaitos pinigai pervedami į kitą sąskaitą arba apmokami sukčių vykdomi pirkimai kokiose nors internetinėse parduotuvėse.

Kitas būdas - kai įvairius daiktus parduoti norintys asmenys iš sukčių sulaukia pasiūlymo, kad jie patys gali užsakyti kurjerį, kuris paimtų daiktą iš pardavėjo namų.

Mažesne rūpesčių našta susigundžiusiems pardavėjams atsiunčiama suklastota populiarių platformų nuoroda, o šie suveda prašomą asmeninę informaciją - vardą, pavardę, adresą, banko kortelės numerį ir kita.

Be to, prašoma 1 euro depozito, kuris, kaip teigiama, nebūtų grąžinamas, jei atvykęs kurjeris nieko nerastų namuose. Žmogus gauna prašymą patvirtinti mokėjimą ir, galvodamas, kad patvirtina operaciją dėl 1 euro depozito, iš tikrųjų apmoka sukčių vykdomą pirkimą kokiose nors internetinėse parduotuvėse arba pinigai pervedami į kitas sąskaitas.

Dar vienas būdas, kai elektroninėje erdvėje, suklastojus dokumentus, svetimu vardu paimami kreditai arba yra nuperkama įvairių prekių - televizorių, žaidimo konsolių, kompiuterių ir kt. Nupirkti daiktai atsiunčiami ar atvežami sukčių nurodytu adresu.

Taip pat gana populiarus sukčiavimo būdas elektroninėje erdvėje yra, kai internete prekes parduodantys žmonės daiktus išsiunčia nesulaukę pinigų - gavę tik pirkėjais apsimetusių asmenų atsiunčiamas suklastotas banko pavedimo kopijas. Arb, kai pinigus sąžiningai pervedęs pirkėjas sutartu laiku žadėtos prekės negauna.

Kaip elgtis žmonėms

Pareigūnai ragina žmones būti budresnius ir atidesnius - neskubėti atlikti veiksmų, kurių reikalauja sukčiaujantys asmenys. Ypač kai reikalaujama pateikti asmeninius duomenis, prisijungimo prie elektroninės bankininkystė kodus ar tuoj pat patvirtinti mokėjimus.

Nelaikyti dokumentų matomoje vietoje, kur juos be jūsų žinios būtų galima nufotografuoti ir pasinaudoti duomenimis. Praradus asmens dokumentus, kuo greičiau apie tai pranešti policijai ar juos išdavusiai institucijai.

Pasak pareigūnų, labai daug asmeninės informacijos elektroninėje erdvėje neapdairiai paskelbia patys žmonės.

Patariama bet kokiomis aplinkybėmis neprarasti budrumo, perkant ar parduodant.

Reikia pasiskaityti atsiliepimus apie pardavėjus ar jūsų parduodamais daiktais susidomėjusius asmenis, nes įmanoma rasti informacijos, atsiliepimų, skundų apie tuos žmones.

Taip pat reikia saugoti elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius, dažniau juos keisti, naudoti sudėtingesnius jų derinius.

Nukentėjus nuo sukčių ar įtariant ketinimus sukčiauti - visada praneškite policijai per www.epolicija.lt arba telefonu 112.

Statistika

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė pateikė tikslius duomenis apie Klaipėdos apskrityje pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo. Per penkis pirmuosius 2021 m. mėnesius dėl įvairaus pobūdžio sukčiavimo pradėti 96 ikiteisminiai tyrimai. Pernai per tą patį laikotarpį - 71 ikiteisminis tyrimas.

Nuostolių nepadengia

„Swedbank“ banko mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas teigė, kad sukčiai dažniausiai bando išvilioti palyginti nedideles sumas, pvz., 600-1 000 eurų.

Pašnekovo pasiteiravus, ar nukentėjusiems žmonėms yra mokamos kompensacijos, jis atsakė: „Jei dėl savo didelio neatsargumo klientai sudaro sąlygas sukčiams juos apvogti - bankas turi teisę iš savo lėšų nekompensuoti klientui patirtų nuostolių.“

„Prieš skambinant į policiją dėl apgaulės pirmiausia reiktų kreiptis į savo sąskaitos tvarkytoją, kad būtų blokuotos mokėjimo priemonės“, - tikino G. Vercinskas.