Teismas Eriką Švenčionienę pripažino kalta dėl SSRS nusikaltimų neigimo ir skyrė baudą

Ji nuteista už pasisakymą apie Medininkų žudynes.

Nuosprendžio paskelbimo išvakarėse E. Švenčionienė socialiniame tinkle kvietė bendraminčius atvykti į teismą.

Tačiau pasirodė vos keli asmenys, tarp jų – su E. Švenčioniene kitoje byloje už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą teisiamas Kazimieras Juraitis ir prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis, laukiantis nuosprendžio už kurstymą prieš žmonių grupę ir viešosios pagarbos vietos išniekinimą.

Sausį prokuroras Šarūnas Šimonis siūlė E. Švenčionienei skirti laisvės apribojimą metams ir šešiems mėnesiams su intensyvia priežiūra elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

Taip pat siūlė nustatyti jos buvimo vietą Kaune arba Prienų rajone su nurodymu joje būti nuo 22 iki 6 valandos, įpareigoti E. Švenčionienę iš savo „Facebook“ paskyros pašalinti tekstą apie Medininkų žudynes, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Be to, prokuroras siūlė skirti E. Švenčionienei 1 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, uždrausti lankytis Medininkų žudynių memoriale.

Byla E. Švenčionienei iškelta po to, kai ji socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą apie 1991 metų liepos 31-osios Medininkų pasienio punkto užpuolimą. 

Jo metu buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai, o vienas sunkiai sužeistas.

„Medininkų tragedija yra tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle rašė moteris.

Teisme liudijusi lingvistikos ekspertė Gintarė Herasimenkienė teigė, kad kaltinamoji veikė pagal priešiškos propagandos šablonus.

Viena iš likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės“ forumo steigėjų E. Švenčionienė, kartu su Valerijumi Ivanovu ir Kazimieru Juraičiu, Vilniaus apygardos teisme dar teisiama ir kitoje byloje dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir dėl viešo pritarimo sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.