Klaipėdos apygardos teismas antradienį visiškai patenkino Aplinkos apsaugos departamento (AAD) ieškinį – anot teisėjų, įmonė atsakinga už tai, kad į vandens telkinį pateko teršalai.
„Dėl šių teršalų patekimo į Kuršių marias buvo padaryta žala vandens kokybei, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių nustatytas“, – skelbia nutartis, kurią dar galima skųsti.
Teismas pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo šių metų birželį priimtą sprendimą, kuriuo gamtai padaryta žala įvertinta 2,2 tūkst. eurų – jį bendrovė apskundė ir siekė panaikinti, o AAD prašė žalos dydį padvigubinti.
2021-ųjų liepą aplinkosaugininkai nustatė, kad iš „Grigeo Klaipėdos“ į Kuršių marias pateko beveik 19 kubinių metrų nevalyto technologinio vandens, o kartu su juo – toksiški teršalai. Bendrovės vadovas Tomas Eikinas tai pripažino ir žadėjo imtis visų priemonių, kad išvengtų taršos ateityje. Jis už tai nubaustas administracine tvarka.
Teisme „Grigeo Klaipėda“ neigė, kad padarė žalą gamtai – jos vertinimu, išleistas itin mažas kiekis nuotekų melėmė ir negalėjo lemti Kuršių marių būklės pablogėjimo, jos buvo išleistos ne tiesiogiai į marias, o į paviršinių nuotekų tinklus, kuriuose susimaišė su kitomis nuotekomis.
Be to, įmonė apeliavo, kad nebuvo atlikti tyrimai, kurie įrodytų, jog išleistas technologinis vanduo yra toksiškas.
Bendrovė BNS nurodė, kad nutartį skųs, nes žalos atlyginimas jai skiriamas nepagrįstai.
„Bendrovė ir toliau (...) laikosi pozicijos, kad žalos Kuršių marioms faktas byloje inkriminuojamas nepagrįstai, remiantis tik teorinėmis prielaidomis, o ne objektyviais tyrimais. (...) Todėl apeliacinio teismo nutartį ketiname skųsti kasacinės instancijos teismui“, – komentare teigia T. Eikinas.
Aplinkosaugininkų išvados numato, kad teršalai 2021-ųjų liepą į vandens telkinį pateko įmonėje sutrikus automatiniam lygio palaikymui iš baseinų, vanduo pradėjo tekėti į apyvartinio vandens surinkimo kanalą ir į greta esančią pastato stogo lietaus surinkimo sistemą.
Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje „Grigeo Klaipėdai“ ir jos vadovui T. Eikinui, „Grigeo“ grupės pagrindiniam akcininkui ir prezidentui Gintautui Pangoniui, kitiems asmenims pareikšti kaltinamai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Šioje byloje Aplinkos apsaugos departamentas pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
2020 metų sausį paaiškėjo, kad „Grigeo Klaipėda“ iš Dumpių įrenginių į Kuršių marias galimai leidžia nevalytas gamybines nuotekas, o įmonės dokumentacija gali būti klastojama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą