Tragiškas dziudo čempiono likimas: iš aukščiausio gyvenamojo pastato iškrito žinomas sportininkas

"Tragiškai žuvus Lietuvos čempionui ir daugkartiniam prizininkui Ernestui Sagalec nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius bei visą Lietuvos dziudo bendruomenę“, – tokį pranešimą šeštadienį išplatino Nacionalinė dziudo asociacija.

Iš Šilutės kilęs 22 metų sportininkas (pastaruoju metu jis varžėsi iki 81 kilogramo svorio kategorijoje) du kartus tapo Lietuvos jaunių čempionu (2015, 2017 metais) bei sėkmingai gynė šalies garbę tarptautinėse varžybose.

2014 metais lietuvis laimėjo atvirąsias Latvijos jaunių dziudo pirmenybes. 2016 m. tapo Lietuvos jaunimo vicečempionu, ne karta lipo ant prizininkų pakylos atvirosiose Latvijos jaunimo pirmenybėse.

2019 m. E. Sagalec šventė pergalę Nacionalinės dziudo asociacijos čempionate.

Lietuvos garbę E. Sagalec gynė 2017 m. Europos jaunučių dziudo čempionate, taip pat dalyvavo 2016 m. Europos jaunučių dziudo taurės etape.

Šią sporto šaką yra pasirinkęs ir E. Sagalec brolis dvynys.

Nors jaunuolio mirties aplinkybės nekomentuojamos, netrukus tapo žinoma, kad ji šilutiškį ištiko Klaipėdoje.

„Vakarų ekspresas“ rašė, kad šio šeštadienio naktį uostamiestyje budėję policininkai ir medikai į centrinėje miesto dalyje esantį Gandrališkės mikrorajoną iškviesti po vidurnakčio.

Apie 00.20 val. Kuosų gatvėje stovinčio daugiabučio namo kieme rastas ant žemės gulintis jauno žmogaus kūnas.

Vaikinas nerodė jokių gyvybės požymių, o ant kūno aiškiai matėsi daugybiniai sužalojimai.

Į įvykio vietą iškviesta greitosios medicininės pagalbos brigada jau niekuo padėti nebegalėjo.

Medikai konstatavo žmogaus mirtį.

Klaipėdos policininkų teigimu, žmogus mirtinai susižalojo nukritęs iš Kuosų gatvėje stovinčio dangoraižio.

Policijos departamentas patikslina, kad jaunas vyriškis galėjo iškristi iš namo terasos.

Tikimasi, kad tragiško įvykio aplinkybės paaiškės apžiūrėjus nelaimės vietą ir pasikalbėjus su paskutinį kartą jį gyvą mačiusiais asmenimis, artimaisiais bei draugais.

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, iš aukštai ant prie dangoraižio esančio šaligatvio nukritęs žmogaus kūnas vos nepataikė į namo ėjusią klaipėdietę.

Šunį pavedžiojusi moteris patyrė tikrą šoką.

Ji tikina, kad smūgio į šaligatvį garsas buvo labai didelis ir net „siaubingas“.

Kiek atsitokėjusi ši moteris ir paskambino bendrosios pagalbos telefono numeriu 112.

Klaipėdietė dar buvo priversta žiūrėti į stipriai sužalotą velionio kūną ir ant grindinio pasklidusį kraują, nes pareigūnai jai nurodė likti įvykio vietoje.

Nors moteris ir garsiai šaukėsi pagalbos, niekas iš name gyvenančių žmonių į lauką neišėjo.

Klaipėdietės teigimu, jaunuolis krito su mobiliuoju telefonu rankoje.

Didžiulis šokas

Kalbėdamas su "Vakarų ekspresu" Šilutės sporto mokyklos dziudo treneris Rimvydas Lukošius neslėpė, kad auklėtinio mirtis šokiravo tiek artimuosius, tiek visus jį pažinojusius.

"Šokiruota visa šalies sporto bei dziudo bendruomenė. Sunku ir suvokti kokį skausmą išgyvena tėvai ir brolis.

Ernestas mokėsi Lietuvos sporto universitete Kaune. Ruošėsi tapti dziudo treneriu. Šią vasarą varžybose nedalyvavo.

Ką jis savaitgalį veikė Klaipėdoje, tikrai nežinau. Paskutinį kartą su juo kalbėjau pirmadienį (rugsėjo 5 d.). Paprašiau pateisėjauti Klaipėdoje rugsėjo 24-ąją vyksiančiose varžybose.

Kaip ir sutiko, tik sakė, kad reikia gimtadieniui pasiruošti. Rugsėjo 20 d. Ernestui būtų sukakę 22 metai. Tokie buvo artimiausi jo planai.

Tikrai nežinau, kas galėjo įvykti. Nebuvo ir jokių įtarimų. Apie kokias nors asmenines problemas neprasitarė. Apie tai mes nesame kalbėję", - teigė R. Lukošius.

Kraupus sutapimas

Viena iš realiausių šio įvykio versijų - jaunuolis pats nulėmė savo likimą.

Iš tai įvyko rugsėjo 10-ąją, minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną. Klaipėdoje įvykusi tragedija tik dar kartą parodė, kokia milžiniška ši problema yra Lietuvoje.

Tai pažymėjo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, dvasine sveikata dar neįpratome rūpintis taip, kaip fizine.

Nors bendroje Lietuvos savižudybių statistikoje matyti teigiamų pokyčių, pastarojo laiko duomenys apie Lietuvos gyventojų psichikos ir elgesio sutrikimus yra daugiau nei iškalbingi.

"Tai rimtas signalas, kad privalome imtis pokyčių, nes sistema neveikia taip, kaip turėtų veikti. Nepaisant įgyvendinamų savižudybių prevencijos programų, teikiamos emocinės ir psichologinės pagalbos, įvairių mokymų ir naujų mokslinių metodų.

Kartu ši statistika, matyt, atskleidžia ir kitą pusę - dvasine sveikata neįpratome rūpintis taip, kaip fizine.

Nepažįstame savo bei šalia esančių žmonių emocijų, todėl dažnai liūdesio, skausmo, nerimo, nevilties nepriimame taip rimtai, kaip galbūt derėtų.

O juk kartais tiesiog užtektų apkabinti ar tyliai išklausyti", - sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pirmaujame Europoje

Pasak Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovės Rūtos Ustinavičienės, nors situacija iš esmės kasmet gerėja, Lietuva pagal savižudybių skaičių ir toliau lieka pirma tarp Europos valstybių.

Tik 2019-aisiais mus aplenkė Lichtenšteinas, kuriame tais metais įvyko aštuonios savižudybės.

Per pastaruosius 10 metų Lietuvos rodiklis nuo 30 (100 tūkstančių gyventojų) nukrito iki 20 (100 tūkst. gyv.). Europoje šis rodiklis yra mažiau nei 10 (100 tūkst. gyv.).

Vyrų mirčių yra daugiau nei moterų net kelis kartus.

Pernai šalyje fiksuotos 565 savižudybės. Lemtingą žingsnį žengė 126 moterys ir 439 vyrai, 2020 metais - 607 savižudybės (133 moterys ir 474 vyrai), 2019 metais - 658 savižudybės (119 moterų ir 539 vyrai).

Prieš dešimtmetį - 2010 metais - Lietuvoje iš viso registruota 1 018 savižudybių.

Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, per pirmąjį 2022 m. pusmetį visoje Lietuvoje nusižudė 239 žmonės.

Specialistai pažymi, kad tikslus tikrasis savižudybių skaičius nėra žinomas, nes kartais jos net slepiamos. Artimųjų prašymu gydytojai gali net nurodyti kitą mirties priežasties, pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo, kodą.

Emocinė parama telefonu:

Jaunimo linija 8 800 28888 visą parą, jaunimolinija.lt Linija „Doverija“ (rusų kalba) 8 800 77277 16.00-20.00 „Nelik vienas“ (emocinė parama vyrams) 8 604 11119 18.00-21.00, nelikvienas.lt Pagalbos moterims linija 8 800 66366 visą parą, pagalbosmoterimslinija.lt Sidabrinė linija 8 800 80020 8.00-20.00 (I-V), sidabrinelinija.lt Vaikų linija 116 111 11.00-23.00, vaikulinija.lt Vilties linija 116 123 visą parą, viltieslinija.lt Vyrų linija 8 670 00027 10.00-14.00 (I-V), www.vyrulinija.lt

Emocinė parama internetu:

Jaunimo linija 18.00-22.00 (I-VI), jaunimolinija.lt „Medo“ savanoriai (psichologinė pagalba medikams, jų artimiesiems, vaistininkams) medo.lt „Nelik vienas“ (emocinė parama vyrams, į laiškus atsakoma darbo dienomis per 24 val.) nelikvienas.lt, [email protected] Pagalbos moterims linija www.pagalbosmoterimslinija.lt 17.00-21.00 val. (VII-I-II) Vaikų linija 18.00-21.00 (I-V), vaikulinija.lt Vyrų linija (emocinė parama vyrams, į laiškus atsako per 72 val.) www.vyrulinija.lt, [email protected]

Skubi psichologinė pagalba per „Skype“

Krizių įveikimo centras 16.00-20.00 (I-V), 12.00-16.00 (VI), krizesiveikimas.lt, krizesiveikimas Lietuvos kurčiųjų draugija (psichologinės konsultacijos gestų kalba) 16.00-18.00 (II), 10.00-12.00 (III), 15.30-17.30 (IV), www.lkd.lt, LKD.psichologas

Nemokama pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems

Asociacija „Artimiems“ (organizuoja savitarpio pagalbos grupes. Interneto svetainėje pateikia naudingą informaciją nusižudžiusiųjų artimiesiems) artimiems.lt

Skubi anoniminė psichologinė pagalba

Klaipėdos psichikos sveikatos centras Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda, +370 46 410027, 8.00-17.00 (I-V), kpsc.lt Klaipėdos r. savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras Tilto g. 2, Gargždai, +370 464 53839, 8.00-17.00 (I-V), gsc.lt Kretingos r. savivaldybės Kretingos psichikos sveikatos centrasemaitės al. 1, Kretinga, +370 445 79055, 8.00-17.00 (I-V), kretingospsc.lt „MediCA klinika“ Galinio Pylimo filialas Galinio Pylimo g. 3A, Klaipėda, +370 46 311911, 8.00-17.00 (I-V), medicaklinika.lt „MediCA klinika“ Šilutės pl. filialas Šilutės pl. 38, Klaipėda, +370 46 300721, 8.00-17.00 (I-V), medicaklinika.lt „MediCA klinika“ Vingio filialas Vingio g. 16B-1, Klaipėda, +370 46 323410, 8.00-17.00 (I-V), medicaklinika.lt „Nefridos“ klinika Nidos g. 3A, Klaipėda, +370 46 397071, 8.00-17.00 (I-V), nefrida.lt Palangos asmens sveikatos priežiūros centras Vytauto g. 92, Palanga, +370 460 53837, 8.00-17.00 (I-V), palangospoliklinika.lt Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras M. Jankaus g. 10, Šilutė, 8.00-17.00 (I-V)

Skubi pagalba ligoninėje:

Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Psichiatrijos departamentas Švėkšnoje Aušros g. 27, Švėkšna, +370 441 48281, visą parą, jurlig.lt Klaipėdos universitetinė ligoninė Liepojos g. 41, Klaipėda, +370 46 396600, 8.00-17.00, kul.lt Respublikinė Klaipėdos ligoninė S. Nėries g. 3, Klaipėda, +370 46 397780, visą parą, rkligonine.ltDaugiau informacijos apie pagalbą ir kontaktai kituose miestuose - www.tuesi.lt.

LIETUVA Metai Tyčiniai susižalojimai (savižudybės) 100 000 gyventojų (absoliutus skaičius) Pasikėsinimas (nužudymai)     100 000 gyventojų (absoliutus skaičius) 2020 m. 21,7 (607) 2,43 (68) 2019 m. 23,55 (658) 2,22 (62) 2018 m. 24,38 (683) 2,57 (72) KLAIPĖDA Metai Tyčiniai susižalojimai (savižudybės) 100 000 gyventojų (absoliutus skaičius) Pasikėsinimas (nužudymai) 100 000 gyventojų (absoliutus skaičius) 2020 m. 16,77 (25) 1,34 (2) 2019 m. 18,85 (28) 2,69 (4) 2018 m. 20,89 (31) 2,02 (3)