Ugniagesiai įspėja pernykštės žolės degintojus: reidus rengs po darbo ir  savaitgaliais

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kaip ir kasmet, kovo–gegužės mėnesiais visoje šalyje rengia gaisrų prevencijos akciją "Nedegink žolės!".

Nuo kovo 27 dienos iki balandžio 10 d. prevencijos vykdymas bus dar labiau sustiprintas – valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai į reidus vyks ir po darbo bei savaitgaliais.

"Siekdami sumažinti gaisrų atvirosiose teritorijose skaičių ir nustatyti pernykštės žolės padegėjus gaisrams kilti palankiu laikotarpiu pareigūnai važinės po gyvenvietes, atvirąsias teritorijas, stebės jas dronais, dalyvaus reiduose kartu su miškininkais bei aplinkos apsaugos darbuotojais", – patikino departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Jo teigimu, šių reidų metu pareigūnai informuos visuomenę apie gaisrų atvirosiose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą.

Pažeidėjams bus taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės.

Ugniagesiai viliasi, jog šios priemonės padės sumažinti žolės gaisrų skaičių ir jų nuostolius, nes neretai nuo degančios žolės užsidega pastatai, padaroma didelė žala gamtai ir gyvūnams.

Pasak J. Targonsko, šiais klausimais departamentas bendradarbiauja ir su Nacionaline mokėjimo agentūra, kuri turi galimybes mažinti ūkininkams skiriamas išmokas už netinkamą žemės priežiūrą.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus teikiama informaciją apie pasėlių deginimą.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai primena, jog už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą Administracinių nusižengimų kodekse asmenims numatytos nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų baudos.

Šiemet Lietuvoje jau kilo 163 gaisrai atvirosiose teritorijose.

Jų metu išdegė per 40 hektarų pievų ir miško paklotės.

Praėjusiais metais atvirosiose teritorijose kilo 2725 gaisrai, arba 32,4 proc. visų gaisrų.

Per juos išdegė daugiau kaip 1,39 tūkst. hektarų.

Palyginti su 2021-aisiais, tokių gaisrų skaičius išaugo 25,9 proc. (2021 m. užgesinti 2165 atvirųjų teritorijų gaisrai).

Pernai miestuose atvirosiose teritorijose kilo 917 gaisrų, o miesteliuose, kaimo bei kitose vietovėse – 1808 (34,1 proc. daugiau nei 2021 m. atvirosiose teritorijose kaimo vietovėse).

Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai.

Daugiausia atvirųjų teritorijų gaisrų pernai užgesinta Vilniaus (996 gaisrai), Kauno (461) ir Klaipėdos (214) apskrityse.