Ugnis amžiaus negerbia

Pasak ugniagesių, neretai ugnies pražudyti vyresnio amžiaus žmonės gyveno vieni. Kilus gaisrui, dėl negalios, sutrikusios orientacijos ar įvairių ligų jiems dažnai neužtenka jėgų išsigelbėti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, vien tik per trejus pastaruosius metus šalyje gaisruose žuvo 75 vyresni nei 70 metų amžiaus žmonės.

Pagrindinės šių tragiškų gaisrų priežastys - neatsargus elgesys (27 mirtys), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (14), neatsargus rūkymas (12), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (10).

Ugniagesiai primena, į ką būtina atkreipti dėmesį garbaus amžiaus gyventojų artimiesiems ir kuo reikėtų pasirūpinti, kad skaudžių netekčių būtų išvengta.

"Pasiteiraukime, ar jie žino, kaip elgtis, kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei. Išsiaiškinkime, ar savarankiškai iškviestų pagalbą telefonu 112, ar žinotų, kaip pranešti apie gaisrą ar kitą nelaimę, ar gebėtų aiškiai nurodyti savo adresą, pavardę.

Patikrinkime, ar jų gyvenamojoje erdvėje yra autonominis dūmų detektorius, ar jis veikia, ar ne laikas pakeisti jo elementus", - sakė (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Anot ugniagesių gelbėtojų, gerai, jeigu yra kaimynai, kurie, kilus gaisrui, atskuba į pagalbą ir padeda garbaus amžiaus žmogui išeiti iš dūmuose skendinčio buto ar namo. Nes pakanka vos kelių minučių, kad jis uždustų dūmuose.

Kaip pastebi valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, prevencinių akcijų metu užsukantys pas senolius, praėjimai jų būstuose kartais būna užkrauti įvairiais daiktais, per kuriuos sunku išeiti į lauką. Itin didelė rizika, jei vyresnis žmogus naudoja vaikštynę ar kitą pagalbinę judėjimo priemonę.

Garbaus amžiaus žmonėms, jeigu jie sunkiai juda, turi sutrikusią atmintį, gan pavojinga naudotis ir viryklėmis, ypač dujinėmis, taip pat įvairiais šildymo prietaisais.

Tačiau senoliai nelinkę atsisakyti dažnai juos pražudančių žalingų įpročių.

Užuot išėję rūkyti į lauką, traukia dūmą lovose ar foteliuose, nuorūkas deda į plastikinius indelius ar degtukų dėžutes, todėl ir gaisrų laukti netenka.

Jiems gan sunku įvertinti ir galimą gaisrų riziką. Būna, kad uždegę žvakes, pamiršta jas užgesinti, kūrena krosnį palikdami praviras pakuros dureles, džiovina ant krosnies malkas, supila karštus pelenus į plastikinius kibirus.

„Visada taip darau, ir dar nesudegiau“, - tvirtina ne vienas, kai bandoma paaiškinti, kad tai gali sukelti gaisrą.