Uostamiesčio automobilių prekeiviai siunčiami į teismą – galimai nesumokėta per 3,5 mln. eurų mokesčių

Automobilius iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kanados pardavinėję 5 fiziniai asmenys ir 5 jų valdomos įmonės siunčiami į teismą dėl galimo mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo. Skaičiuojama, kad jie galėjo nesumokėti per 3,5 mln. eurų mokesčių.

kiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Virginija Tilvikienė, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai

Tyrimo duomenimis, penkios įmonės Klaipėdoje vertėsi naudotų automobilių prekyba, o jų vadovai, galimai siekdami išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, naudojo pareigūnams gerai žinomą maržos schemą galimai pasitelkdami veiklos nevykdančias Vengrijoje registruotas bendroves. 

Klaipėdiečiai vadovai tris su pusę metų į savo valdomų bendrovių apskaitą galimai įtraukdavo dokumentus, kuriuose atvaizduotos neįvykusios operacijos. Dokumentuose buvo nurodyta, kad lietuviai iš Vengrijos įmonių tariamai įsigijo 2453 transporto priemones su defektais už daugiau nei 20 mln. eurų.

Pagal FNTT pareigūnų surinktus įrodymus nustatyta, kad šios transporto priemonės 2020–2022 metais buvo pirktos JAV ir Kanados aukcionuose, o vengriškos įmonės pasitelktos siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo į Lietuvos biudžetą.

Remdamiesi galimai netikrų Vengrijos įmonių pardavimo sąskaitomis 2020–2022 m. klaipėdiečiai, neteisėtai taikydami specialią maržos apmokėjimo schemą, pagrindė transporto priemonių pardavimus, o duomenis apie atliktas finansines operacijas užregistravo savo bendrovių apskaitose bei pateikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

FNTT pareigūnai skaičiuoja, kad veikiant tokiu būdu į valstybės biudžetą buvo išvengta sumokėti per 3,5 mln. eurų PVM ir beveik 6 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apribotas įtariamųjų turtas, kurio bendra vertė siekia beveik 2 mln. eurų. Atliekant tyrimą buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Eurojust ir Europol pareigūnais.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder