Kaltinamasis R. Z. per teisiamąjį posėdį prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykio dieną jis su I. F. sėdėjo prie stalo ir šventė.
Po išeitų kursų jie išlaikė vieną egzaminą ir nutarė atšvęsti: nuėjo į parduotuvę, nusipirko po 0,5 l degtinės butelį, grįžę namo paruošė staliuką ir atsisėdo gerti.
Jis gėrė mažai, nes jautėsi blogai, sirgo „Covid-19“ liga. Iš pradžių buvo viskas gerai, R. Z. pasakojo apie savo gyvenimą, o I. F. – apie savo, elgėsi įprastai.
Paskui, galbūt suveikus alkoholiui, I. F. pasakė, kad R. Z. turės sumokėti jam „belenkiek“. Žinodamas, kad R. Z. buvo nustatyta Covid-19 liga ir jis ėjo laikyti egzamino sirgdamas, I. F. išgėręs nusprendė, kad šis jam turės sumokėti už tylėjimą. R. Z. pasijuto reketuojamas.
Tuomet jis susinervinęs nuo I. F. kalbų pastvėrė nuo stalo degtinės butelį ir trenkė juo nukentėjusiajam per galvą. Nukentėjusysis pradėjo kraujuoti, visur išsimėtė butelio šukės.
Jis iš karto iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Tuomet atvažiavo pareigūnai, greitoji medicinos pagalba, kuri suteikė I. F. pirmąją pagalbą. Jis supranta, kad pasielgė blogai, nes sužalojo žmogų.
Nukentėjusysis I. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną su kambarioku susitarė atšvęsti išlaikytą egzaminą. Vieną butelį išgėrė beveik kartu, o kitą butelį gėrė vienas pats, kaltinamasis tuo metu tiesiog gulėjo.
Jis neprisimena, dėl ko prasidėjo konfliktas ir dėl ko jam kaltinamasis trenkė per galvą. Iki konflikto kambaryje gyveno savaitę, ir per tą savaitę konfliktų nebuvo. I. F. Teigė, kad galėjo kažką kaltinamajam pasakyti dėl jo ligos, bet nereiktų girto kalbų rimtai priimti ir imtis smurto.
Iki konflikto I. F. žinojo, kad R. Z. sirgo „Covid-19“ liga. Apie tai sužinojęs, jis neišsikraustė iš kambario, nors tokia galimybė buvo sudaryta – nesinorėjo keisti žmogaus.
Kai atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, buvo daug kraujo, jam greitosios pagalbos automobilyje buvo suteikta pagalba. Jo kakta buvo smarkiai sužalota dviem smūgiais degtinės buteliu.
Papildomai jam buvo padaryta žala, nes jam reikėjo važiuoti į Klaipėdą, prarado kursus, darbą.
Iš byloje esančių alkotesterio užfiksuotų duomenų matyti, jog R. Z. buvo nustatytas 0,30 promilės neblaivumo laipsnis, o I. F. – 2,47 promilės neblaivumo laipsnis.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Z., atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, neneigė sužalojęs nukentėjusįjį, į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Taip pat į tai, kad asmuo anksčiau neteistas, dirba, todėl kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrė galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Taip pat kaltinamasis turės atlyginti nukentėjusiajam 500 eurų neturtinę žalą, o Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 159,40 Eur turtinę žalą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Rašyti komentarą